Praėjusį sekmadienį Rietavo turguje, kuriame dažną sekmadienį apsilanko ir mūsų rajono gyventojai, buvo neramu. Įsilieję į žmonių minią, kaip niekada aktyviai darbavosi vagys. Nuo ilgapirščių nukentėjo ir viena šilališkė.

Į Rietavo policijos komisariatą dėl liepos 24-ąją Drobstų kaime esančiame turguje įvykdytų vagysčių kreipėsi 3 as­menys. Apie 10 val. ryto pareigūnams pirmoji pasiskundė šilutiškė (gim.1996 m.), kuri pranešė, kad iš jos rankinės pavogta piniginė su 40 eurų, asmens dokumentais ir banko kortele.

Po gero pusvalandžio pareigūnai sulaukė antro pranešimo. Į policiją atėjusi Šilalės gyventoja (gim. 1976 m.) informavo, jog, apsipirkusi Rietavo turguje, pastebėjo, kad iš ant peties kabėjusios rankinės ilgapirščiai ištraukė piniginę su 30 Eur, vairuotojo pažymėjimu ir banko kortelėmis.

Asmeninių daiktų bei pinigų tądien turguje neteko ir 22-ejų plungiškė. Ji teigė, jog vagystę pastebėjo, kai, norėdama atsiskaityti, už prekes, pasigedo piniginės, buvusios rankinėje. Vagys pagrobė ne tik 50 Eur, bet ir asmens dokumentus, banko korteles.

Rietavo policijos komisariato vadovai sako, jog dažniausiai dėl patirtų nuostolių kalti būna patys gyventojai, nes į turgų, kuris visada yra didesnio vagių aktyvumo vieta, nešasi brangius daiktus, nesaugo dokumentų, kortelių. Komisariato viršininko Mariaus Vaičikausko teigimu, trys vagystės per vieną dieną nėra itin daug. Esą yra buvę ir dviženklių skaičių. Deja, atskleisti tokius nusikaltimus yra ypač sudėtinga, nes vagys turi tam tikrą schemą.

„Sugauti vagis labai sunku, kadangi jie paprastai veikia grupėje: vienas pačium­pa grobį, perduoda antram, tas - trečiam. Kol kas dėl pastarojo savaitgalio vagysčių įta­riamųjų nėra “, - komentavo situaciją spaudai pa­reigūnas.

Į Rietavo turgų dažnai atvyksta ir romų tautybės asmenų iš Panevėžio, kitų miestų, o su jų apsilankymais labai dažnai sutampa ir vagystės, todėl jų reikėtų ypatingai pasisaugoti. Be to, svarbu sergėti savo asmeninius daiktus, nesinešti ant peties pakabintų rankinių, kelnių kišenėse nelaikyti telefonų, pi­niginių. Dažnai pasitaiko, kad moterys apvagiamos rūbų skyriuose, kai besirinkdamos prekes, rankines paprasčiausiai pamiršta. Netrūksta vagysčių ir turgaus prieigose, kuomet žmonės eina nuo pirkinių užimtomis rankomis ir saugumo nebepaiso.

Šiuo metu Rietave ypatingai daug žmonių - jau prasideda pirkėjų antplūdis prieš naujus mokslo metus, todėl reikėtų elgtis itin atsargiai ir būti akyliems. Nusikaltėliai tik ir laukia išsiblaškėlių.

Birutė PALIAKIENĖ

Interneto ir išmaniųjų prietaisų teikiamos galimybės vis labiau nutolina mus nuo tradicinių dalykų, tokių kaip knyga ar laikraštis. Bėgti nuo modernaus progreso - vargu ar įmanoma, todėl ir „Šilalės artojas“ persikėlė į virtualią erdvę. Tačiau be galo džiugu, jog prioritetą skai­tytojai visgi teikia spausdintam žodžiui.

Šilališkė Eglė Dorčienė puikiai žino, kiek daug gali internetas, bet šiemet nusprendė, kad namuose būtinas ir savo krašto laikraštis.

„Prenumeruoti yra labai pa­togu – laikraštį atneša į namus. Be to, gauni labai daug naujienų, sužinai, kas vyksta aplinkui, kokie renginiai, naujos taisyklės bei panašiai. Dabar, kai ieškau darbo, praverčia ir skelbimai“, - kalbėjo moteris, laimėjusi kvietimą apsilankyti kirpėjos Danguolės Bytautienės kirpykloje.

Eglės profesija – virėja. Kurį laiką ji sukosi Socialinių paslaugų namų virtuvėje, bet toks darbas jai pasirodė esąs ne prie širdies.

„Dabar norėčiau kažko kito. Galbūt pavyks baigti kirpėjų kursus“, - ateities planais dalijosi E.Dorčienė.

Eglės vyras Robertas pamainomis dirba degalinėje „Jozita“, yra ugniagesys–gelbėtojas.

Šeimyna augina du sūnus. Vyresnėlis Mantas rudenį pra­vers antros klasės duris, o mažasis Rokas  - dar darželinukas.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prieš porą metų Danutė ir Aloyzas Ramanauskai gyvenimą miesto šurmulyje iškeitė į ramų kampelį Struikuose. Tris vaikus užauginę sutuoktiniai, persikėlę, kaip patys sako, į kaimą – į sodų bendriją „Dobilas“, veltui laiko neleidžia: vyras savo rankomis stato namą, o Danutė yra atsakinga už aplinkos priežiūrą bei puoselėjimą.Būtent gražiai tvarkoma teritorija ir paskatino kaimynus pasiūlyti redakcijai apsilankyti Ramanauskų sodyboje.

 Sodą Ramanauskai įsigijo jau senokai, kai gimė jauniausioji dukra Eglė, kuriai dabar 23-eji.

„Štai šitą riešutą ir pasodinome mažosios gimimo bei sodo įsigijimo proga“, - rodydama plačiai išsišakojusį krūmą, kalba Danutė. Po juo slepiasi ir gėlių darželis, kuris, pasak moters, buvo pirmasis gėlynas sode.

„Viską lipdome savo rankomis, nieko nesamdome, pagalbos neprašome. Vyras yra patyręs statybininkas, tad baigia suręsti namą ir mums“, - šypsodamasi pasakoja šeimininkė.

Pirmas Aloyzo statinys so­de - pavėsinė, kurią dabar vyras nusprendė nugriauti ir perstatyti kitoje vietoje. Ji išties yra išskirtinė: retai kur šiandien pamatysime iš akmenų sumūrytą židinį bei nendrėmis dengtą stogą.

Šeima myli natūralų grožį, kurį padeda sukurti gamta.

„Tik pamato vyras įdomesnį akmenį, tai ir velka namo. Galėjome eiti lengviausiu keliu ir kiemą iškloti trinkelėmis. Bet juk jų kiekvienoje sodyboje pilna, o akmenimis grįstas kiemas - retenybė“, - vedžiodama po sodą, Danutė negaili pagyrų savo sutuoktiniui už darbštumą bei sumanumą. Sau jokių laurų moteris neskiria, nors kieme gėlės pasitinka iš tolo. Apie savo indėlį į aplinkos grožį kalbėti Danutė kuklinasi. Pasak jos, dar ne visi planai ir slaptos svajonės yra įgyvendinti.

„Gėles myliu nuo vaikystės –   mama labai puoselėjo darželius, kiekviename kiemo kamputyje jos žydėjo. Daugumą parsivežiau iš gimtinės ir pasisodinau čia“, - sako moteris.

Gėles Danutė užsiaugina pati, jų kieme – didžiulė įvairovė.

„Mano darželiai labai pap­rasti. Turbūt retai kur bepamatysi jurginų, o man jie labai patinka. Pas mane gėlės nenustoja žydėti - nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens galiu jomis džiaugtis. Vienas žiedas keičia kitą: nužydėjo pavasarį tulpės - prasidėjo lelijos, rožės, tuoj ast­ros išsiskleis, o flioksai džiugina ištisą vasarą“, – supažindina Danutė. Ji neneigia, jog kai kurių pavadinimų nė įvardinti negali.

Nuo ankstaus ryto moteris darbuojasi Šilalėje - prižiūri namų, gatvių, šaligatvių aplinką. Po pietų ateina eilė savam kiemui.

„Čia ir nusiraminu, ir pailsiu, nejaučiu, kaip greitai diena prabėga. Jei ne darže, tai gėlyne krapštausi. Atsibosta viename gale, einu į kitą“, - pasakoja Danutė.

Moteris neslepia, kad jeigu dabar reikėtų keltis į miestą, jos su jokiu pagaliu neišvarytų. Ji teigia esanti laiminga turėdama savo kiemą, savo daržą bei draugiškus kaimynus.

„Užsiauginame visko, nes, palyginus kainas su atlyginimais, ne visada galima įpirkti. Ir su kaimynais pasisekė - su greta gyvenančia Kristina apie viską pasikalbame, pasidalijame receptais“, – džiaugiasi moteris.

Aloyzas taip pat patenkintas darbščia žmona. Mat Danutė ne tik kieme sukasi, bet ir virtuvėje yra šauni šeimininkė: ir duoną kepa, ir vyno iš sodo gėrybių sugeba pagaminti.  

Danutė su Aloyzu džiaugiasi užauginę darbščius vaikus bei sėkmingai išleidę į gyvenimą. Vyriausiasis sūnus Tomas su šeima taip pat įsikūrė Struikuose, vidurinysis gyvena Norvegijoje, o Eglė - studentė.

„Grįžta savaitgaliais, padeda tai žolę nupjauti, tai prie gėlynų pripuola“, – džiaugsmingai kalba mama.

Ramanauskai apgailestauja, jog pagrindinė gatvė yra duobėta, nėra jokio apšvietimo. Anot moters, turbūt tik to ir betrūksta iki pilnos laimės.

Bet čia  – valdžios rūpestis.

Laura GIRČYTĖ

Vytauto Didžiojo universiteto

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto

Viešosios komunikacijos 3 kurso studentė

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gyvenimas pilnas kuriozinių situacijų. Viena tokia neseniai susiklostė ir kelioms dešimtims šilališkių, gyvenančių Žemaitės gatvės 6 ir 8 daugiabučiuose.

„Nuo neatmenamų laikų mašinas kieme statydavome kaip įprasta. Niekas nesiskundė, niekam neužkliūdavo, visi pravažiuodavo, o ir vietos užtekdavo kiekvienam. Tačiau vos į namą atsikraustė naujas gyventojas, kaip juokauja senbuviai, dar vienas Vilniaus „Betmeno“ pasekėjas,  staiga pasipylė problemos. Pasirodo, jis niekaip neišsitenka kieme su mašina, nors kiti kuo puikiausiai pravažiuo­ja,“ -  skundėsi į redakciją užsukusi 6-ojo namo atstovė.

Teko pabendrauti ir su policija

Daugiabučių namų kiemai bei stovėjimo vietos automobiliams mieste yra išties opi problema. Tačiau Žemaitės g. 6 ir 8 namų gyventojai tragiška padėtimi tikina nesiskundžiantys. Jų teigimu, reikia visiems parkuoti mašinas tvarkingai ir kultūringai, tuomet vietos atsiras.

Tačiau neseniai bendrame šių daugiaaukščių kieme kilo tikras sąmyšis. Visą gyvenimą Žemaitės g. 8 name gyvenanti šilališkė pasakojo, jog prieš kurį laiką sulaukė naujo kaimyno, o nuo jo atsikraustymo dienos ramybės neturi nei ji, nei likusieji. „Betmeno“ pravardę jau gavęs vyras ėmė skųstis, kad esą negali išvažiuoti iš kiemo, nes paliktas per siauras tarpas.

„Visą gyvenimą gyvenu šioje vietoje. Ir visą laiką žmonės mašinas statydavo įprastai, priekiu prisiparkavę prie pat šaligatvio. Neatsimenu, kad kas nors būtų skundęsis, jog neįmanoma išvažiuoti ar trūksta vietos. Tačiau vos tik į daugiabutį atsikėlė ši persona, užvirė tikra košė – jis mat neišsitenka!

Ir ką jūs galvojate: vasaros pradžioje kieme atsirado naujas kelio ženklas, nurodantis, jog mašinas dabar reikia statyti, ant šaligatvio užvažiuojant abiem ratais“, - aiškino šilališkė.

Kadangi senieji gyventojai nė neketino keisti nusistovėjusios tvarkos, nes iki šiol be problemų ir įvažiuodavo, ir išvažiuodavo, savo transporto priemones daugelis jų ir toliau palikdavo prie šaligat­vio krašto. Bet kitokią nuomonę turinčiam jų kaimynui tai nepatiko.

„Jis nufotografavo mūsų ma­šinas ir nuotraukas nusiuntė į policiją. Visi gavome baudas, jog nepaisome kelio ženk­lo. Kaip tik neseniai grįžome iš policijos. Tokio cirko dar nėra buvę“, - absurdiška situacija pik­tinosi žmonės.

Laimei, bauda, už tokį pažeidimą pir­mą kartą nėra itin didelė - 14 eurų, ta­čiau užfiksavus tai pakartotinai, ji dvi­gubėja ir t.t. Šilališ­kiai su­t­ri­­ko – jei padėtis nesikeis, jie nebeišsimokės policijai...

„Tada susistatėme automobilius ant šaligatvio. Bet tapo dar blogiau - nebeįmanoma normaliai patekti į laiptines. Jei automobilius užkeliame ant šaligatvio, pėstiesiems nebelieka jokių galimybių prasibrauti saugiai iki laiptinės. Iš vienos pusės – mašinos, iš kitos – gėlynai. Ir nors mokome vaikus vaikščioti saugiai, nelakstyti važiuojamąja dalimi, realiai rodome visiškai priešingą pavyzdį. Be to, kaip jaustis žmonėms neįgaliųjų ve­žimė­liuose? Ar dėl vieno išsišokėlio užgaidos nesityčiojame iš jų?“ - nusivylimo neslėpė pašnekovė.

Aukštins šaligatvį?

Susidūrę su tokia absurdiška si­tuacija, minėtų na­­mų gyventojai ėmė minti valdžios kabinetų slenksčius: surinko parašus, pateikė prašymą savivaldybei.

„Juokinga ir keista yra tai, jog, norėdami kažką pasiekti, privalėjome rinkti parašus. Kažkodėl kai tas vienas gyventojas nusprendė įvesti savo tvarką, niekas jokių parašų nerinko, mūsų nuomonių neatsiklausė. Sugalvojo, pa­ėmė, padarė“, - stebėjosi moteris.

Birželio pabaigoje parašę raštą į savivaldybę, liepos viduryje šilališkiai sulaukė atsakymo. Liepos 7 d. vykusiame posėdyje šį klausimą apsvarsčiusi Saugaus eismo komisija nusprendė, kad... reikia paaukštinti šaligatvį!

„Nutarta siūlyti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės miesto seniūnijos seniūnui Alfonsui Paulikui paaukštinti šaligatvį prie Žemaitės g. 8 namo, kad automobiliai negalėtų ant jo užvažiuoti. Atlikus šiuos darbus, panaikinti kelio ženklą KET Nr. 528 „Stovėjimo vieta” su papildoma lentele Nr. 837 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas”, - rašoma komisijos atsakyme.

Gyventojai ėmė kraipyti galvomis – kam aukštinti tą šaligatvį, jei užtektų paprasčiausiai nuimti sumaištį keliantį ženklą? Juk, padarius aukštesnį šaligatvį, gali kilti visa aibė kitokių nesklandumų: bus sunkiau ant jo užlipti pensininkams, jaunoms mamoms užsistumti vaikų vežimėlius. O ir kainuos visa tai nemažai.

Ką apie Žemaitės gatvėje esančių daugiabučių gyventojų problemą, jų nuomone, netikslingai pastatytam kelio ženklui iššvaistytas lėšas mano savivaldybės Saugaus eismo komisija? Deja, nieko naujo nesužinojome.

„Šilalės artojui“ atsiųstas beveik tas pats gyventojų turimas Saugaus eismo komisijos pirmininko Valdemaro Jasevičiaus pasirašytas atsakymas:

„Informuojame, kad Eis­­mo saugumo komisija sprendimą įrengti kelio ženk­lą KET Nr. 528 „Sto­vėjimo vieta” su papildo­ma lentele Nr. 837 „Leng­vų­jų automobilių sto­vė­jimo būdas” Žemaitės g. 6 ir 8 gy­venamųjų namų stovėjimo aikš­telėje priėmė remda­­masi Tauragės apskrities vy­riausiojo policijos komisariato Šilalės po­licijos komisaria­to siūlymu, gautu balandžio 4 d.

Vėliau, birželio 29 d., gautas Žemaitės g. 6 ir 8 namų 24 gyventojų pasirašy­tas prašymas pakeisti šį sprendimą. Šiuo prašymu remiantis, ir buvo nutarta pasiūlyti Šilalės miesto seniūnijos seniūnui Alfonsui Paulikui sutvarkyti bei paaukštinti šaligatvį prie Žemaitės g. 8 namo, kad automobiliai negalėtų ant jo užvažiuoti. Atlikus šiuos darbus, panaikinti kelio ženklo „KET Nr. 528 „Stovėjimo vieta” papildomą lentelę Nr. 837 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas” ir panaudoti ją pagal poreikį kitoje vietoje. Abu prašymai paremti nuotraukomis.

Šaligatvio sutvarkymas bei paaukštinimas yra tikslingas, nes išspręs dvi problemas: pagerės jo kokybė ir nebeleis automobiliais užtverti praėjimo namo gyventojams.

Už ženklų įrengimą atsakinga Šilalės miesto seniūnija. Pinigai skiriami iš Kelių priežiūros ir plėtros programai skirtų lėšų. Nurodomojo kelio ženklas su papildoma lentele kainuoja 69,50 Eur, lentelė – 17,55 Eur”.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tai, ką ankstyvą penktadienio rytą Kaltinėnų giri­ninkijos Rūtelių miške išvydo girininkas Egidijus Budvytis, iki tol, sakė, nebuvo matęs nei jis, nei daugelis už jį didesnę darbo praktiką turinčių miškininkų. Per keletą valandų nuo benzopjūklų virto 76 beveik aštuoniasdešimtmečiai ąžuolai, per skubą išlaužyti jaunesni, taip pat eglės bei kiti medžiai. Vienas vilkikas jau buvo spėjęs išvažiuoti į kitą rajoną ir sugrįžti naujo krovinio. Neteisėtam elitinio ąžuolyno naiki­nimui kelią užkirto pats girininkas, nedelsiant iškvietęs policiją.

Pareigūnai netrukus nustatė, jog vagys  yra iš Raseinių rajone registruotos įmonės, samdžiusios kirtėjus pagal verslo liudijimus. Įtariama, kad tokią veiklą jie galėjo vykdyti ir kituose aplinkiniuose rajo­nuose. Rietavo­ miškų u­rėdijos miško ap­saugos in­žinierė Danutė Norkevičienė paskai­čiavo, jog pre­liminari žala­ Rū­­telių miškui­ siekia apie 28,8 tūkst. eurų, girininkijai – 11 tūkst. Eur, t.y. bendra suma – beveik 40 tūkst. Eur. Tiesa, dalį medienos girininkija susigrąžino, tad jos patirti nuostoliai gali šiek tiek sumažėti. Tačiau to, ką piktavaliai padarė miškui, realia verte suskaičiuoti sunku.

„Prieš kelerius metus, kai Lietuvai labai trūko elitinių ąžuolų gilių, kitos girininkijos kreipėsi į mūsų ąžuolyną, dalį sodinukų atidavėme. O štai atvažiavo vandalai ir sunaikino pačius produktyviausius medžius. Beje, iki tikrosios ąžuolų brandos dar reikėjo palaukti apie 40 metų“, - su nuoskauda kalbėjo girininkas.

Žinoma, miškininkai ąžuolyną atsodins. Bet jo ošimu nei mes, nei mūsų vaikai dar negalės džiaugtis. Ąžuolas – miškų pasididžiavimas, kurio neteko kelios mūsų kartos.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena virš 10 tūkst. moterų, kurioms buvo nustatytas krūties vėžys. Kasmet diagnozuojama apie 1300 naujų šios klastingos ligos atvejų, o mirtingumo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje – kiekvieną savaitę nuo krūties vėžio Lietuvoje miršta 11 moterų, t.y. beveik kas ant­ra susirgusioji. Dar mažiausiai 5-6 tūkst. moterų serga krūties vėžiu to net nežinodamos.

Siekiant skatinti krūties vėžio prevenciją, jau tryliktus metus mūsų šalyje vyksta projektas „Nedelsk“. Jo metu specialus rožiniu kaspinu pažymėtas autobusėlis važinėja po įvairias Lietuvos vietas ir kviečia 18-70 metų moteris pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Liepos 19-20 d. medikų specialistų komanda lankė­si ir Šilalės rajone. Deja, dešimt­metį šį projektą koordinuojanti Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Violeta Kasnauskaitė neslėpė nusivylimo moterų aktyvumu: Šilalėje patikrinta 100, Did­kiemyje – 49 moterys, o Teneniuose sulaukta vos 9 pacienčių.

Anot V. Kasnauskaitės, dar niekuomet nėra buvę tokių neaktyvių metų. Nesulaukus susidomėjimo, Teneniuose bu­vo imtasi netgi papildomų priemonių – užsukti į autobusėlį moteris tiesiog gatvėse ėmė kviesti pats vairuotojas. Deja, dauguma teneniškių ­tikrintis ne­panoro.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vasarą nemažai daugiabučių gyventojų ima remontuoti savo būstus. Tačiau, siekdamas didesnio komforto, buto šeimininkas neretai pamiršta dėl numatytų darbų pasitarti su kitais namo gyventojais. Apie planuojamą kapitalinį remontą neinformuoti ir jam nepritarę kaimynai tuomet ne tik dėl keliamo triukšmo ir dulkių, bet ir nerimaudami dėl galimų neigiamų pasekmių visam namui atsakymų ieško valstybinėse institucijose.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistams gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl darbų butuose, aiškinti, kokie reikalavimai taikomi tokiais atvejais, kokius dokumentus privalo turėti darbus pradedantis buto ar kitų namo patalpų savininkas ir kas gresia jais laiku nepasirūpinus. 

Statybą leidžiantis doku­men­­tas (SLD) – savivaldybės administracijos rašytinis pritari­mas kapitalinio remon­to pro­jek­tui – privalomas tik tuo atveju, jei, atliekant remontą, keičiama daugiabučio išvaizda. Ir tai tik tada, jei daugiabutis yra mieste, konservacinio prioriteto ar komp­leksinėje saugomoje te­­ri­torijoje, kultūros paveldo ob­jekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Jeigu pastato fasade neužtaisomos esamos angos ar nedaromos naujos, neatliekami kiti pastato išorės išvaizdą pakeičiantys darbai, kapitaliniam remontui teisėtai atlikti užtenka nustatyta tvarka parengto kapitalinio remonto projekto ir daugumos butų bei kitų pastato patalpų savininkų sutikimo.

Kapitaliniam remontui priskiriami tokie statybos darbai, kuriais pertvarkomos pa­s­tato laikančiosios konst­rukcijos. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stip­rinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Norint pertvarkyti bute esančias pastato laikančiąsias konstrukcijas, privaloma parengti kapitalinio remonto projektą. Jame turi būti įvertinta esamų konstrukcijų būk­lė, kitose pastato dalyse atlikti konstrukciniai pakeitimai, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai bei pastato pas­tovumui. Kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bend­rąją ar dalinę ekspertizę. O jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė.

Pastato laikančiosios konst­rukcijos yra bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bend­rojo naudojimo ob­jektams, atlikti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka daugumos namo butų bei kitų patalpų savininkų sutikimas. Namo gyventojai, tik susipažinę su už laikančiųjų konst­rukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių kvalifikuotų projektuotojų pa­sirašytu projektu, turėtų ap­sispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus. 

Ir pagal projektą, bet netinkamai statybininkų at­liekami darbai taip pat gali pridaryti bėdos. Dėl to reikalaujama, jog neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams vadovautų tam tik­rus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo – tik nustatyta tvarka atestuotas statybos darbų vadovas.

Norint daugiabučiame pašalinti nelaikančiąją konst­rukciją ar jos dalį, ne­rei­kia nei daugumos gy­ventojų sutikimo, nei pro­jek­to. Tačiau bet kokie statybos darbai turi būti atliekami taip, kad nekeltų pavojaus namo stabilumui, o triukšmas, dulkės ir kiti pašaliniai veiksniai – neigiamo poveikio kitų namo patalpų savininkams. Kaimynams kilus abejonių dėl galimai grėsmę keliančių remonto darbų, pir­miausia reikėtų kreiptis į namo techninį prižiūrėtoją. Šiam neatliekant ar netinka­mai atliekant pareigas, – į statinių naudojimo priežiūrą vykdančią savivaldybės ad­ministraciją. Jeigu turima pagrįstų įtarimų, jog kapitalinio remonto darbai vykdomi neteisėtai ar/ir kelia grėsmę namo pastovumui bei žmonių saugumui, reikėtų pranešti VTPSI teritoriniam sky­riui. Pa­­reigūnai atliks patikrinimą ir, jei nustatys pažeidimų, pa­reikalaus iš buto savininko juos pašalinti bei taikys įstatymų numatytas sankcijas. 

Už statybos darbų atlikimą, neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų statybos darbams pradėti (išskyrus SLD), skiriama bauda nuo 289 iki 868 eurų.

Vida ALIUKONIENĖ

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos

prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

Piktžolėti laukai, nenušienautos pievos, deklaruojama nedirbama ar nepriklausanti žemė, sąmoningai netei­singai nurodomos pasėlių rūšys - pažeidimai, kuriuos ne taip retai pastebi NMA specialistai.

Šiais metais NMA išskirtinį dėmesį skirs nustatytoms rizikos grupėms, tokioms kaip: pareiškėjai, kurie deklaravo didelius daugiamečių pievų ir ganyklų plotus; pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta yra mieste, kurių deklaruoti laukai yra skirtinguose nesiribojančiuose rajonuose;  kurių deklaruoti laukai yra skirtinguose nesiribojančiuose ra­jonuose; deklaravę perimtus laukus iš kitų pareiškėjų, o pastariesiems ankstesniais me­tais buvo taikomos ilgalaikės sankcijos; deklaravę valstybinę žemę „iš namų“.

Prie iniciatyvos prisideda ir NMA direktorius Erikas Bėrontas – kai kurių patikrų metu jis kartu su NMA Kontrolės departamento specialistais lan­kys deklaruotus laukus bei fiksuos pasitaikančius pažeidimus.

„Man svarbu, jog parama pasiektų tik tuos, kurie prižiūri deklaruojamą žemę ir laikosi prisiimtų įsipareigojimų“, - sako NMA vadovas. Jis pažymi, kad tokie paramos gavėjai šiais metais patikrų sulauks mažiau – pakeitus jų atlikimo metodiką, daugiau dėmesio bus skiriama NMA identifikuotoms rizikos grupėms.

Patikrų ciklo metu, atsižvelgiant į gaunamus visuomenės pranešimus, bus aplankyti ir objektai, remti paramos lėšomis pagal praėjusio paramos laikotarpio priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

Primename, kad pagal šią priemonę įgyvendintus projektus galima rasti NMA svetainės skiltyje „Statistikos že­mėlapis“, visi jie turi būti prieinami visuomenei įsipareigojimų laikotarpį.

Visus, matančius netinkamus paramos gavimo atvejus, kviečiame nelikti abejingais bei informuoti agentūrą. Itin patogu naudotis „Pasitikėjimo linijos“ skiltyje sukurtu žemėlapiu, kuris užtikrins greitesnį galimai nesąžinin­go paramos gavėjo nustatymą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.