Nuo seno sakoma, kad vagis dirba visada, net bažnyčioje. Dabartiniu laikmečiu atsirado nauja vagiliautojų profesi­ja – sukčiai, kurie realiai su potencialia savo auka kontakto neturi, bet sąskaitas ištuština iki paskutinio cento. Ypač tokie apgavikai suaktyvėja šventiniu laikotarpiu, to­­dėl, įsibėgėjant dovanų pirkimo maratonui, policija dar kar­tą primena: saugokime savo turtą, neskubėkime pati­kė­ti gražiais, pelningais pažadais.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija pateikė savi­val­dybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios prog­ramos projekto paraišką ir gavo finansavimą veik­lų vykdymui. Projekto „Pa­auglių žalingi įpročiai, jų pasek­mės ir sprendimo būdai“ tikslas – didinti jaunų žmonių sąmonin­gumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo klausimais, ska­tinti pasirinkti sveiką gyvenimo būdą ir įsivertinti savo rizikingą elgesį bei sužinoti, kur kreiptis pagalbos. 

Įgyvendinti prevencinę žalingų įpročių prog­ramą Šilalės Dariaus ir Girėno progim­nazijai padėjo projekto partneris – Šilalės visuomenės sveikatos biuras. Jis bendradarbiavo organizuojant seminarus, teikė in­for­maciją visuomenei apie pre­vencinės prog­ramos įgyvendinimą, projekto finansavimo dėka progimnazija įsigijo reikalingų mokymo priemonių.

Projekto vykdymas prasidėjo nuo psichologo Evaldo Karmazos paskaitų „Žalingų įpročių prevencija“. Jų temą psichologas susiejo su psichologiniu atsparumu bei adaptyvumu, nes tai yra esminiai įgūdžiai, padedantys jauniems žmonėms sėk­mingai įveikti gyvenimo iššūkius, stresą.

Projekto veiklas tęsė sveikatos psichologė Dominyka Ražanskaitė, skaičiusi paskaitą mokytojams „Kaip padėti paaugliui atsikratyti žalingų įpročių“, o septintokai ir aštuntokai klausėsi paskaitų tema „Sveikame kūne – sveika siela“. Lektorė supažindino su sveikos gyvensenos taisyklėmis ir priminė, kaip išvengti žalingų įpročių.

Kita suplanuota projekto veik­la buvo estafetinis bėgi­mas „Mes PRIEŠ rūkymą“. Džiaugiamės, jog mokiniai supranta, kad sportas – tai ne tik sveikatos šaltinis, bet ir gyvenimo džiaugsmas. Reguliariai judėdami geriname ne tik fizinę būklę, bet ir emocinę sveikatą, stipriname ryšius su aplinkiniais ir kuriame geresnę gyvenimo kokybę. Kiekvienas žingsnis į aktyvumą yra žingsnis į sveikesnį gyvenimą, kuriame žalingiems įpročiams vietos nėra. Ačiū fizinio ugdymo mokytojams už organizuotas varžybas. 

Paskutinė suplanuota projekto veik­la buvo protmūšis „Žalingiems įpročiams ir jų sukeltoms problemoms – NE“. Šis žaidimas buvo ne tik žinių patikrinimas, bet ir priemonė paskatinti diskusiją bei padėti mokiniams susimąstyti apie jų gyvenimo būdą ir sprendimus. Dalyvavimas protų mūšyje moksleiviams suteikė galimybę išbandyti savo jėgas vykdant prevencinę veiklą. 

Mokykloje svarbu ne tik siekti gerų pažymių, bet ir mokytis gyventi sveikai. Žalingų įpročių vengimas padeda ne tik geriau mokytis, bet ir jaustis laimingesniems bei sveikesniems. 

Živilė LIETUVNINKĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos biologijos mokytoja  

AUTORĖS nuotr.

Šilalės Simono Gaudė­šiaus gimnazijos pro­jekto „Mokyklos – Europos Par­la­men­to am­basadorės (MEPA)“ komanda dalyvavo „Eu­roscola“ renginyje Europos Parlamento būs­­tinėje Stras­būre. 

Rytinė sesija buvo pradėta dirbtuvėmis su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros sklaidos specialiste Dimitra Liveri. Mokiniai aktyviai uždavinėjo tiksliai suformuluotus klausimus, o D. Liveri atsakymai buvo aiškūs, suprantami bei detalūs. Šilalės Simono Gaudėšiaus MEPA komandos narys Jurgis Bergelis pasidomėjo, kaip ES yra pasirengusi potencialioms kibernetinėms atakoms iš valstybių agresorių, tokių kaip Rusija ar Kinija. 

Antroje rytinės sesijos dalyje su mokiniais bendravo Europos Parlamento viceprezidentas Javi Lopez. Mūsų komandos narė Emilija Gedvilaitė viceprezidento paklausė apie galimus JAV tarifų didinimus importuojamoms prekėms bei kaip tai galėtų paveikti ES. Ant­roje sesijoje mokiniai turėjo galimybę susipažinti su europarlamentarų darbu bei dalyvauti debatų simuliacijoje. „Euroscola“ dalyviai galėjo balsuoti dėl siūlomų pataisų įstatymams dėl kibernetinio saugumo, o balsavimo rezultatai buvo perduoti J. Lopez. 

Renginio pabaigoje mokiniai diskutavo apie savo patirtį dėl lyčių nelygybės. Savo mintis išsakė Šilalės MEPA atstovai Vykintas Mylimas ir E. Gedvilaitė. 

Viso renginio metu gimnazistai ugdė lyderiškumo, kūrybiškumo, kompromiso ieškojimo, komandiškumo kompetencijas, gilinosi į kibernetinio saugumo svarbą bei iššūkius, pajuto motyvaciją dar labiau domėtis ES aktualiomis problemomis ir jų sprendimu, užmezgė vertingus ir daug žadančius ryšius su kitomis mokyklomis ambasadorėmis iš įvairiausių Europos valstybių, pavyzdžiui, Kipro, Italijos, Nyderlandų. Mokiniams įteikti renginio organizatorių padovanoti marškinėliai ir sertifikatai.

Nuoširdžiai dėkojame „Euroscola” už neapsakomai įkvepiančią ir neįkainojamą patirtį.

Sugrįžę iš kelionės MEPA jaunieji ambasadoriai pasidalino savo įspūdžais, atsiliepimais, įsimintiniausiomis akimirkomis ir patirtomis emocijomis su kitais Europos klubo nariais. 

Emilija GEDVILAITĖ

MEPA jaunesnioji ambasadorė

AUTORĖS nuotr.

Prieššventinė sumaištis. Nežinia. Nerimas, virstantis blaškymusi, ieškojimu, judėjimu, kartais tam skiriant ne­adek­vačiai daug pastangų. Psichozė. Iškreiptas pasau­lio matymas ištisus ilgus, tamsius vakarus (ir darbo me­­tu) „brausinant“ internete: gilinantis į politikierių, po­lit­patologų pamąstymus, skaitant moralines pamazgas, ieškant dovanėlių, kelionių... o jei tiksliau – būdų, kaip nusiraminti. Žmonės visur panašūs: ir už Atlanto, ir šiapus vandenyno. Kalėdinis nerimas veikia ir eilinius piliečius, ir stambias korporacijas, ir valstybių vadovus, ir rinkas. Gal pirkt vilą Ispanijoje, o gal Italijoje... Maža ką... O gal nepirkti? Kur tada investuoti? Ką pirkti? Gal palaukti Trumpo inauguracijos, sako, po to viskas pasikeis...

Geopolitiniai postūmiai

Besniegė nerimo žiema prasibrovė į tolimiausius sielos kampelius, verčia ją susigūžti, veja visus burtis renginiuose, supermarketuose, koncertuose, kur mirga šviesos, kurios neva turėtų nuvyti tamsą ir joje tarpstantį mūsų nerimą. Ir nors vartojimo diskotekų lemputės bei lazeriai nerimo neišvaikys, turime jums visiems gerų žinių – blogiau nebus. Tą rodo praėjusios savaitės įvykiai pasaulyje.

Išsikvėpusi, išsibezdėjusi Kremliaus Rusija nebepajėgė kautis su sukilėliais Sirijoje, todėl pabėgo iš šalies, likimo valiai palikusi diktatorių Asadą. Tokia pasaulio „supergalia“, nesugebanti susitvarkyti su menkai organizuotais sukilėlių pulkais, yra bejėgė net svajoti apie kovas su bet kuria NATO šalimi.

Tačiau Kremlius vis rodo, kad yra nemiręs ir sugeba apšaudyti vokiečių sraigtasparnį Baltijos jūroje, grasinti perdavus branduolinio ginklo valdymo lagaminėlį nukvakusiam Lukašenkai, gąsdinti „orešniko“ dislokavimu Baltarusijoje. Maskva, rodydama supuvusius dantis, mėgina bauginti Vakarus, bet rusų įkandimų niekas nebebijo.

Tačiau grėsmės iš Rytų, atmetant (laikinai) surūdijusius kledarus ir driskių ordas, nemažėja. Privalome perspėti savo šalies piliečius, jus, mūsų mieli skaitytojai, jog dėl tiesioginės karinės invazijos tikimybės mažėjimo, grėsmės mūsų šalies saugumui neslūgsta. Destrukcija, kurią šiuo metu kelia Maskvos remiamos jėgos, gali mus ir be rusų tankų pagalbos nustumti į Rusijos glėbį. Trečdaliu gynybos biudžetą padidinusi Maskva jo tikrai neskirs vien tik kulipkoms ir raketoms. Didžiulė dalis pinigų bus mesta kovai už protus, smegenų plovimui, ką rodo prezidento rinkimai Rumunijoje.

Baiminamės, jog, paskelbus sąlyginę taiką Ukrainoje, tautiečiai (ir likę vakariečiai) visai pasileis plaukus – puls pirkti nekilnojamąjį turtą, keliauti, pramogauti, nes „nuo karo jau pykina“, politikai su dar didesniu smagumu kibs vienas kitam į kudlas, o tuo pasinaudodamas, Kremlius ims tyliai, po vieną, pjauti norimas aveles.

Turime įsisąmoninti, kad Rusija niekur nedingo, FSB, SVR kvėpuoja ir kvėpuos per savo agentūrinius tinklus, interneto puslapius, „TikTokus“ bei įvairiausius kitokius profilius.

Nepaisant to, jog Rumunijos Konstitucinis teismas anuliavo prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus dėl Rusijos kišimosi, Kremliaus grėsmė nesumenko. Šalies saugumo tarnybos nustatė, kad mažai populiarus dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu tapo politine žvaigžde rinkiminei kovai pajungus socialinius tinklus.

Praėjusį mėnesį buvo aktyvuota beveik 800 „TikTok“ paskyrų, galimai sukurtų Rusijos, dar 25 tūkst. „TikTok“ paskyrų suaktyvėjo likus dviem savaitėms iki pirmojo rinkimų turo. Rumunijos užsienio žvalgybos teigimu, Rusija tuo pat metu vykdė hibridines atakas bei dešimtis tūkstančių kibernetinių atakų. Paskyrų reklamai, remiant C. Georgescu, išleisti milijonai. Neatmetama versija, jog „TikTok“ tiesiogiai dalyvavo Rumunijos rinkimuose, iškeliant į priekį Maskvos pasirinktą kandidatą.

Jei informacija pasitvirtins, taip bus įrodyta koordinuota Pekino ir Maskvos ataka, destabilizuojanti NATO ir Europos Sąjungos valstybę. Turime pripažinti, kad tai – nemenka Rusijos hibridinio karo galimybių pergalė. Nors C. Georgescu neigia, jog yra Vladimiro Putino gerbėjas, tačiau vadina jį „patriotu ir lyderiu“ bei siekia nutraukti politinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

„Turiu rūpintis tik savo žmonėmis. Mes patys turime daug problemų“, – kalba iš SVR paruoštuko Lietuvoje Kremliaus papūgomis dirbančių agentų žodžius kartodamas Mask­vos rumunas. Jis skleidžia sąmokslo teorijas, jog žmogus niekada nenusileido Mėnulyje, o Covid-19 pandemijos nebuvo.

SVR repertuare nieko naujo, nors kuriam galui stengtis, jei kuo puikiausiai veikia senos pasakos ir propagandinės piliulės.

„Ukraina niekada nesutiks su daline naryste NATO“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, teigdamas, jog pakvietimas į NATO turėtų apimti visą Ukrainos teritoriją tarptautiniu mastu pripažintose sienose.

Visiškai sutinkame, tačiau manome, kad tai šiuo metu neįmanoma. Kyjivas, turėdamas už nugaros itin silpnavalius sąjungininkus, turi sukti galvą, kaip išsaugoti valstybę.

Lūžio taškai

Paryžiuje susitikę Donaldas Trumpas, Emmanuelis Mak­ronas ir V. Zelenskis kalbėjosi tikrai ne apie Dievo Motiną. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Donas Bekonas pareiškė, jog išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas planuoja inicijuoti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo nutraukimo. Jei Kremlius priešinsis taikos sąlygoms, jis esą gali padvigubinti ginklų tiekimą Ukrainai.

Rusijos diktatorius V. Putinas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą, kurį sudaro 126 mlrd. dolerių arba 32,5 proc. biudžeto išlaidų. Gynybos – karo biudžetas yra maždaug 28 mlrd. dolerių didesnis už šiemetinį. Naujajame trejų metų biudžete numatoma (meluojama, nes reikia užmigdyti ES ir NATO), kad 2026 m. ir 2027 m. karinės išlaidos šiek tiek sumažės.

Rusijos užsienio teroro reika­lų ministras Sergejus Lavrovas Maltoje vykusiame metiniame saugumo susitikime netiesiogiai susikirto su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, kaltindamas Vakarus eskaluojant karą Ukrainoje. Žaidimas slėpynėmis skirtas vaikams ir naivuoliams. Faktas, jog XXI a. Hitlerio atstovas ir vėl sėdi bei peza Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikime. Tai rodo, jog vyksta užkulisinės „taikos“ derybos, kurios iš šalies atrodo kaip ESBO tepliojimasis karo nusikaltėlių pralietu krauju. Šiandieninė Europa Hitlerio neįveiktų.

NATO vadovas Markas Rutte perspėjo JAV prezidentą D. Trumpą, jog Ukrainos vertimas sudaryti blogą taikos sutartį su Rusija sustiprins Irano ir Kinijos pozicijas. Interviu „Financial Times“ M. Rutte pabrėžė, kad Ukrainai reikia „gero susitarimo“ derybose su Rusija, ir paragino JAV tęsti karinę paramą. Ir pridūrė, kad tarp Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos bei Irano yra glaudūs kariniai ir ekonominiai ryšiai, o abipusis gink­lų ir kitų prekių tiekimas kursto karus Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Tai yra visiška tiesa. Viena smulkmena – norint suardyti Blogio ašį, nepakanka apie ją kalbėti ir badyti į ją pirštu.

NATO generalinis sekretorius M. Rutte pasiūlė Ukrainai atidėti bet kokias taikos derybas su Rusijos Federacija, kol Vakarų sąjungininkai galės suteikti pakankamą karinę pagalbą, padėsiančią Kyjivui sėk­mingai kovoti mūšio lauke bei sustiprinti savo derybines pozicijas. Ir tai yra teisinga žodinė, deja, veiksmais nevirstanti pozicija.

Tuo tarpu buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad greitai užbaigti karo Ukrainoje be teritorinių nuostolių nepavyks, o norint pasiekti taikos, Kyjivui gali tekti atsisakyti okupuotų teritorijų. Kai esi „eksas“, galima sakyti tai, kaip yra iš tikrųjų. 

Nors žiniasklaida skelbia, jog egzistuoja D. Trumpo planas greitai užbaigti karą Ukrainoje, suformuojant buferinę zoną, kurią stebės užsienio kariškiai, manome, kad tai tik žodžiai. Toks pat oro virpinimas, kaip E. Makrono gąsdinimas pasiųsti į Ukrainą Prancūzijos karius. Kremlius gąsdinimų liežuviu nebijo. V. Putinas bijo, labai bijo, realaus smūgio į kepenis.

Būtent todėl esame beveik tik­ri, kad net prasidėjus taikos deryboms, padėtis fronte beveik nesikeis. Rusai kasdien laužys paliaubas, meluodami, jog ukrainiečiai jų nesilaiko, ir toliau mėgins veržtis pirmyn. Kremlių sustabdys tik realus Vakarų spaudimas karine jėga.

Kinija paskelbė uždraudusi eksportuoti į JAV svarbias aukštųjų technologijų medžiagas, kurios gali būti pritaikytos kariniams tikslams. Kinijos prekybos ministerija šį pareiškimą paviešino praėjus dienai po Vašingtono susidorojimo su Pekino lustų sektoriumi. JAV apribojo eksportą į 140 Kinijos įmonių, įskaitant lustų įrangos gamintoją „Naura Technology Group“.

Netrukus JAV gali būti uždraustas „TikTok“ – Apeliacinis teismas penktadienį patvirtino, jog „TikTok“ uždarymas neprieštarauja Konstitucijai. Prezidentas Džo Baidenas dar pavasarį pasirašė įstatymo projektą, kuriame reikalaujama, kad platforma būtų parduota naujam savininkui ne iš Kinijos arba būtų uždrausta JAV. Kapitolijaus šeimininkams nerimą kėlė ir kelia „TikTok“ valdanti bendrovė „ByteDance“, kelianti pavojų nacionaliniam saugumui dėl galimo asmeninių duomenų dalinimosi su Kinijos vyriausybe. Taip pat buvo stebima, ar „TikTok“ algoritmai nenaudojami propagandai.

Rumunijos prezidento rinkimai tai tik patvirtino. Apie „TikTok“, „Telegram“ ir kitų kanalų pavojų bei grėsmes skalambijame nuolat, tačiau balsas į dangų nenukeliauja. Biudžetinės Lietuvos įstaigos aktyviai veikia kinų bei rusų hib­ridinio karo platformoje.

JAV ruošiasi ekonominiam karui su Kinija. Tai patvirtina naujas D. Trumpo paskyrimas: ambasadoriumi Pekine taps Davidas Perdue, kuris dirbo Gink­luotųjų pajėgų komitete bei JAV Užsienio santykių komitete ir griežtai kritikavo Kiniją. Teigiama, jog netrukus bus įvestas papildomas 10 proc. muitas kiniškoms prekėms, D. Trumpui nuolat grasinant didesniais nei 60 proc. tarifais.

Rusijos nafta naftotiekiu „Družba“ vėl teka į Čekiją, skelbia šalies energetikos atstovai. Čekija, Slovakija ir Vengrija buvo laikinai atleistos nuo ES sankcijų, draudžiančių rusiškos naftos importą. Čekija šiuo metu investuoja į Transalpine Oil Pipeline plėtrą, kad nutrauktų savo priklausomybę nuo Rusijos naftos.

Mūšio linija

Šiaurės Korėja neseniai atsiuntė karių, kad padėtų Rusijai kovoti fronte. Ukrainos prezidento V. Zelenskio teigimu, Kursko srityje yra apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Dalis Rusijos ginkluotės taip pat yra iš šalies – kalėjimo. Ukrainos gynybos pareigūnų ir CNN duomenimis, trečdalis šiais metais į Ukrainą paleistų balistinių raketų buvo Šiaurės Korėjos gamybos.

Sausio mėnesį Ukraina gaus šimtus tūkstančių sviedinių, tūkstančius raketų bei šimtus šarvuočių. Tai paskelbė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas per susitikimą su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrejumi Jermaku. JAV taip pat padės Ukrainai rengti mobilizuoto personalo mokymus, kurie bus vykdomi užsienyje. Be to, D. Salivanas priminė praktiškai įgyvendintą sprendimą suteikti Ukrainai 20 milijardų dolerių paskolą, garantuotą įšaldytu Rusijos turtu.

Švedija ir Danija pasirašė sutartį su Švedijos karinės technikos gamintoju dėl 205 šarvuotų kovinių mašinų pirkimo. Iš 205 užsakytų CV90 115 bus pristatyti į Daniją, 50 – į Švediją ir 40 – į Ukrainą, sakoma Švedijos vyriausybės pranešime. Sutarties su BAE Systems Hagglunds vertė siekia 2,17 milijardo eurų.

Kremliaus propagandistai kuria išgalvotas istorijas, skelb­dami žuvusių Ukrainos karių nuotraukas, melagingai vaizduojant tariamus užsienio kovotojus. Skiedžiama, jog Europos kariai kankina rusų karo belaisvius, o štai pagauta snaiperė iš Prancūzijos šaukiniu „Whiskey“ esą nušovusi 100 rusų karių.

Baltųjų pėdkelnių – snaiperių iš Lietuvos, žudančių rusus Čečėnijos kare, pasakų kūrėjai dar neišėjo į pensiją. Manome, jog neapykantos prieš karius iš Vakarų kurstymas yra Rusijos pasirengimas galimam jų dislokavimui Ukrainoje.

Ukrainos Gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė apie sėkmingas Ukrainos bepiločių orlaivių vykdytas atakas Rusijos Federacijos teritorijoje. Jekaterinburge po atakos ir sprogimo „putų polietileno ekofolio“ gamykloje kilo gaisras. Gamyk­loje gaminami šiluminės izoliacinės medžiagos, kurią Rusijos okupantai naudoja saugantis nuo termovizorių bei dronų, komponentai. Taip pat sėk­mingai smogta rusų naftos ir dujų platformoms Kryme.

Nors teigiama, kad Ukrainai šiuo metu trūksta ginklų, mūsų žiniomis, šaliai trūksta karių. Kare su driskių orda kaunasi vos keli procentai šalies piliečių. Jei kovotų bent dešimtadalis, driskiai spūdintų lauk.

Aurimas NAVYS, 

Mindaugas SĖJŪNAS

Visuomenės informacinio saugumo agentūros ekspertai 

(www.visagentura.com/blog)

Šį kartą nebūsiu labai diskretiš­kas (anot Tarptautinių žodžių žody­no, pranc. discret – vertas pasiti­kė­­jimo, laikantis paslaptį, slaptas, taktiškas). Kodėl? Todėl, kad, pa­sa­­kysiu tiesiai, nepatinka naujo­ji Lie­tuvos valdžia, įskaitant ir keistą ša­lišką poziciją užėmusį Prezi­den­tą. 

Esu menkas vidinių procesų žinovas, bet tai, su kokiu aplombu (pranc. aplomb – per didelis, pabrėžtas pasitikėjimas savimi) darbą pradėjo centro kairės valdančioji dauguma, negali nejaudinti net eilinio rinkėjo. Jau rinkimų kampanijoje išryškėjęs socialdemok­ratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės politinis maivymasis nieko gero nežadėjo. Pagaliau supratusi, jog Premjerės postas jai suteiks daugiau vargo negu pasitenkinimo ir pinigų, ji nėrė į savo ramų ir sotų europarlamentarės užutekį. 

Skandalinga valdančiosios koalicijos dėlionė taip pat neapsiėjo be sukrėtimų. Tikruoju jos lyderiu (arba „pilkuoju kardinolu“) tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Policininko mentalitetas iškart davė vaisių: jis sudorojo savo priešininkus, užkariavo Seimo Pirmininko postą ir faktiškai mažai patyrusį bei dėl žiurkių nuodijimo Vilniuje aferos teisėsaugos nuskriaustą Premjerą Gintautą Palucką padarė savo vasalu. 

Išstumti iš valdžios konservatoriai bei liberalai tyliai prunkštė į kumštį: ko laukti iš šitaip susikompromitavusių „kairiukų“? Laikinoji Premjerė (Seime šią savaitę bus patvirtinta Vyriausybės programa) Ingrida Šimonytė niekada neieško švelnesnio žodžio, o jos retorika daugelį veda į pasiutimą. Bet reikia pripažinti, kad 18-oji Vyriausybė be katastrofiškų nuostolių išsilaikė visą kadenciją. Ir kokie tai buvo metai: COVID-19, mig­rantai, karas Ukrainoje... Nenuostabu, kad I. Šimonytės kalbose galima išgirsti pikdžiugišką gaidelę: pažiūrėsim, kaip nauja koalicija susidoros su būsimais iššūkiais, ypač geopolitine situacija. 

Juk kontraversiškų idėjų netrūksta: atkurti santykius su Kinija, nustoti remti Kyjivą, nedidinti išlaidų gynybai. Galima spėti, kad nauja opozicija turės peno kritikuoti centro kairiųjų valdžią...

Apie koalicijos partnerius, kaip sakoma, atskira daina. Jei socialdemokratų ir „Vardan Lietuvos“ derinys dar buvo visai suprantamas, tai tempti už ausų į koaliciją Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrą“ buvo ypač neatsakinga ir net juokinga. Antisemitiniais pareiškimais garsėjantis ir vis dar teisiamas partijos lyderis, buvęs europarlamentarų Rolando Pakso ir Juozo Imbraso patarėjas didžiuojasi, kad juo pasitikėjo beveik 200 tūkst. rinkėjų, tačiau yra ir kita medalio pusė: ne vienas Kelmės ir Šilalės apygardos, kur jis balotiravosi, rinkėjas pasakys, kad savo patikėtiniu nusivylė. 

Tiesa, visos šalies mastu nuo spalio 30 d. iki lapkričio 12 d. vykdyta apklausa parodė stebėtiną reiškinį: Prezidentu Gitanu Nausėda pasitikintys teigė 17,5 proc., o R. Žemaitaičiu – 10,4 proc. respondentų. Prieš mėnesį pastarojo populiarumas buvo išaugęs (jis lenkė ir S. Skvernelį), o šalies vadovo – nukritęs. Tokia reitingų keistenybė būdinga ne tik Lietuvai, tad galima daryti išvadą: savivokos lygis mūsų šalyje neatitinka brandžios demokratijos standartų.

R. Žemaitaičio antisemitizmas – ne paprastas nusišnekėjimas. Tai jo pozicija, kurios jis neatsisako ir šiandien. Ir netiesa, kad ją reiktų apeiti tylomis, nes viešinimas esą yra „aušriečių“ lyderio reklama. Neapykantos tautinėms mažumoms skatinimas netoleruotinas nei rajono, nei regiono, nei valstybės mastu. Ypač – pretenduojantiems į valdžią. 

Susižavėjimas „aušriečiais“ neblėsta, ką rodo ir apklausos (beje, jos atliktos prieš mėnesį), bet Prezidentas užbrėžė aiškią liniją: jokių ministrų iš „Nemuno aušros“, jau nekalbant apie teisiamą patį partijos vedlį. Vėliau jis tokio ryžto jau nerodė, pritarė dvylikai iš 14 kandidatūrų. Likusius du „už borto“ „Nemuno aušros“ ministrus partija dabar siūlys iš numatytų viceministrų, kitaip sakant, „iš gatvės“ (R. Žemaitaitis: „Ruletę suksime toliau“). Šalies vadovas tam neprieštaraus, svarbu, kad jie būtų nepartiniai (arba laikinai suspendavę narystę) ir technokratai. Bet mes jau turėjome „profesionalų“ Vyriausybę. Ar ji nuvertė kalnus? 

G. Nausėda ryžtą rodo ten, kur jo mažiausiai reikia. O pasitikėjimą juo mažina nesenos istorijos su S. Skvernelio keliuko istorija, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pašalinimu iš posto ir kt. Prezidento politinės ambicijos užgožia principinį šalies vadovo nešališkumą. Jo nusistatymas prieš „aušriečius“ virto stebinančiu buvusios Vyriausybės sulyginimu su ateinančia: esą darbą pradėsianti G. Palucko Vyriausybė yra pajėgesnė, nei pastaruosius ket­verius metus dirbęs centro-dešinės ministrų kabinetas. Reikia nemažai drąsos duoti tokį pasitikėjimo avansą dar net pirmųjų žingsnių nežengusiai, taip pat nuteistojo Premjero kabinetui. Netrukus I. Šimonytė įgėlė: „Prezidentas yra ketvirtasis koalicijos partneris“.

Šiaip ar taip, garvežys juda toliau. O pasidalijimas nuomonėmis nereiškia, jog reikia raginti telkti visuomenės jėgas priešintis naujajai valdžiai. Kitų valstybių patirtis rodo, kad tai veda prie smurto ir stagnacijos. 

O vis dėl to: ar naujieji skandalingieji technokratai, net ir pelnę Prezidento simpatijų, pateisins žmonėms duotus pažadus? Ar po kokių metų nepasijusime pernelyg didelio pasitikėjimo jais įkaitais?

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalės „Lūšis“ šį sezoną žaidžia banguotai, bet pastaruoju metu šilališkiams sekasi labai gerai – po keturių pergalių komanda turnyrinėje lentelėje šoktelėjo į ketvirtą poziciją. Netrukus namuose „Lūšies“ krepšininkai žais dar ketverias varžybas, o kaip jiems seksis, paaiškės netrukus.

Praėjusį šeštadienį šilališkiai vyko į Druskininkus, kur susitiko su vietos komanda ir rezultatu 109:84 išplėšė pergalę. Lapkričio paskutinėmis dienomis vykusios varžybos šilališkiams taip pat buvo sėkmingos: namuose Tauragės „Tauragę“ „Lū­šis“ palaužė rezultatu 84:70, o Kau­no Žalgirio sporto komp­lekse rezul­tatu 93:88 „susidorojo“ su „Žal­giris 3“ komanda. Prieš porą savaičių Ši­lalės krepšininkai įveikė ir Vilniaus „Rytas-MRU“ ekipą 69:66 rezultatu. 

Tačiau komandos vadovas Ernes­tas Aušra džiaugiasi santūriai, nors neabejoja, kad pergalės yra savotiškas variklis tolimesniems susitikimams.

„Kaip krepšininkai sako, kamuolys yra apvalus. Taip, su keturiomis per­ga­lėmis iš 12-os pozicijos pašokome į ketvirtą, bet lygiai taip pat po pirmo suklupimo galime nusiristi žemyn. Ko­mandos nuo 3-ios iki 8-os vietų dalijasi tą patį pergalių skaičių, o tai reiškia, jog vyksta at­-

kakli kova ir kiek­vie­nas susitikimas yra lemtingas. Aišku, pergalė visada yra pergalė, tai sutei­kia daug pozityvių emocijų ne tik „Lūšies“ komandos sirgaliams, o ir patiems žaidėjams“, – sako E. Aušra.

Komandos vadovas tikina, kad „Lū­šies“ krepšininkai susižaidė kaip komanda ir tai matosi aikštelėje. Puikaus rezultato tikimasi ir šios savaitės susitikimuose: gruodžio 13 d., 19 val., Šilalės sporto mokyklos salėje Šilalės „Lūšis“ priims Vytauto Didžiojo universiteto komandą, o gruodžio 14 d., 14 val., Šilalėje laukia susitikimas su Šiaulių r. Grafu – Kuršėnų SM komanda. 

Kitą savaitgalį, gruodžio 21 d., 15.10 val., taip pat namuose šilališkiai rungtyniaus su Kazlų Rūdos „Ataka“ – Kauno kolegijos krepšininkais. 

E. Aušra akcentuoja būtent šias varžybas, mat jos bus tiesiogiai transliuojamos per LRT ir „Balticum“ televizijas. 

Ketvirtosios šilališkių rungtynės irgi vyks Šilalėje – sausio 10 d., 19.30 val., „Lūšis“ priims krepšinio klubą „Ku­piš­kis“. 

Šiuo metu naudingiausi ir rezultaty­viausi žaidėjai „Lūšyje“ yra Nedas Vyd­mantas ir Justas Košys (po 15–18 taškų), daugiausiai (apie 6) kamuolių per susitikimus atkovoja Valdas Va­sy­lius. Visi trys žaidėjai yra ir tarp tų, kurie dažniausiai išprovokuoja varžovų pražangas (po 4–5), taip pat J. Košys pelnė vieno geriausių šalies kamuolio perėmėjų titulą, o N. Vydmantas – geriausiai pataikančių baudas. Šie du šilališkiai yra ir tarp geriausiai pataikančių įmesti dvitaškius, o štai tritaškius geriausiai svaido Mindaugas Čepauskas.  

„Lūšis“ tikisi ir laukia sirgalių palaikymo – būkime aktyvūs.

Žydrūnė MILAŠĖ

„Lūšies“ archyvo nuotr.

Išleidę vaikus į mokyklą, tėvai no­ri būti garantuoti, kad jie ten yra saugūs. Kita vertus, ne be reikalo sakoma, kad šiandieninė mokykla yra visuomenės veidrodis – joje tiek pat pykčio, patyčių, neteisybės, kaip ir bet kur kitur, o pedagogai tikina, jog vaikai turi su tuo išmokti gyventi. Tikėjimą teisingumu norintys išsaugoti tėvai atsimuša į taisyklių ir tvarkų suręstą biurokratinę sieną, už kurios likę jų vaikai dar tampa ir patyčių objektu.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 92

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje skambėjo giesmės – vy­ko tra­dicinė parapijos ir gimnazijos or­ga­nizuojama sakralinių giesmių šven­tė, skirta Švenčiausios Mergelės Ma­rijos Nekaltojo prasidėjimo tituliniams atlaidams. 

Sakralinių giesmių šventė gimnazijoje rengiama jau ne pirmus metus, graži tradicija buvo nutrūkusi tik pandemijos metais. Šiemet šį prasmingą susitikimą ir susibūrimą, džiuginantį žmonių sielas, nuspręsta vėl gražinti, tik kiek kitokiu formatu. Sakralinių giesmių šventė anksčiau vykdavo bažnyčioje, sek­madienį, po Šventųjų Mišių, gimnazijoje arba parapijos namuo­se. Šiemet giesmės ir liturginė muzika skambėjo gimnazijos aktų salės skliautuose. Išklausyta daug gražių kūrinių, kuriuos atliko daugiau kaip šimtas mūsų mokinių bei svečių. Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimu su Šilalės meno mokyklos Pajūrio ir Kvėdarnos skyriais, kurie visada mūsų koncertus papuošia savo nuostabiais kūriniais. Išskirtinį kūrinį susirinkusiems dovanojo ir patys mažiausi dalyviai – Kvėdarnos darželio „Saulutė“ atlikėjai. 

Didžiuojamės, jog sakralinių giesmių šventę „Giedu giesmelę“ galime vadinti ne tik muzikos, bet ir maldos švente, kuri puoselėja tikėjimą, stip­rina bendruomeniškumą bei kviečia prisiminti tikrąsias vertybes.

Jurgita SKURDELIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Praėjusią savaitę Šilalėje svečiavosi ir net devynis susitikimus su Tre­čiojo amžiaus universiteto klausytojais visame rajone surengė žurnalistė, rašytoja, jogos ir emocinio rašymo mokytoja, praeityje – žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėja bei vyriausioji redaktorė Eva Tombak. Devintąją knygą „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“ išleidusi rašytoja su šilališkiais kalbėjo apie amžėjimą ir su juo susijusias baimes, jaunystės kultą bei galimybes, saulei pakrypus vakarop, gyventi laimingą, pilnavertį gyvenimą. 

Gyvenimo pabaigos suvaidinti neįmanoma

„Man 65-eri, aš jau gaunu pensiją, bet nuo to gyvenime niekas nepasikeitė. Dirbu tą patį, ką ir iki šiol, jaučiuosi taip pat. Popietės laike yra daug daugiau laiko savo pomėgiams, ateina suvokimas gyventi čia ir dabar“, – susitikimo pradžioje gausiai susirinkusiems šilališkiams sakė viešnia, neslėpusi, kad mitai apie senatvę ją visada baugino, todėl panoro patikrinti, ar jie yra teisingi. 

Apibūdinimą „popietės laikas“ žmogaus amžiaus tarpsniui nusakyti naudoja moderniosios psichologijos ir psichoterapijos pradininkas Carlas Gustavas Jungas, kalbėdamas apie 56–84 metų žmones. Jo teorija remiasi saulės judėjimu dangaus skliaute: iki brandos, saulei kylant ir esant zenite, žmogus mato vien ateities perspektyvas, bet „nemato“ žemės. O saulei ėmus slinkti popietės link, žemė pradeda artėti.

„Man ši metafora labai artima. Prisimenu, kai buvau 35–56 metų ir jaučiausi vidutinio amžiaus zenite, visur mačiau tik galimybes“, – pasakoja rašytoja, naujausioje savo knygoje rašanti apie senėjimo demenciją ir visuomenės požiūrį į senus žmones. 

Šitokį požiūrį, tikino E. Tombak, netrukus reikės keisti, nes jau 2050-aisiais kas ketvirtas pasaulio gyventojas bus vyresnis nei 65-erių, tada nebus galima sakyti, kad pasaulyje nėra vietos senukams. 

Senatvė gąsdina, nes liudija, jog gyvenimas yra baigtinis, su tuo sunku tapatintis, ypač, kai esame jauni. Mirti žmogus bijo iš prigimties, o štai senėjimo baimė – tai kultūros suformuotas požiūris, todėl šia knyga E. Tombak siekia paaiškinti, kad finišas turi būti skambus, prasmingas, įsimenantis.

„Ir pabaigos, nežinau, gera tai ar liūd­na žinia, neįmanoma suvaidinti. Užkopsime į pabaigą ar nusirisime jos link, priklauso nuo to, kokie esame. Ties finišu nėra kada filosofuoti, ar atitinkame standartą“, – teigia knygos autorė.

Rašytoja tikina, jog jos knyga skirta ne tik senjorams, bet ir jaunesniems skaitytojams, tiems, kurie dar turi laiko pakeisti diskriminuojantį požiūrį į senėjimą. Pasitelkdama mokslinius tyrimus ir savo asmeninę patirtį, ji pati įsitikino, kad senatvės nereikia bijoti, ir tuo pačiu paneigė daugybę su senėjimu susijusių mitų. 

Laimingas gyvenimas – aktyvus gyvenimas

E. Tombak sako, jog, rašydama knygą, atrado laimingo gyvenimo senatvėje formulę. Ji susideda iš trijų dalių: finansinio stabilumo, mylimos veiklos ir sveikatos, todėl vien sveikas gyvenimo būdas negarantuoja ilgaamžiškumo ar laimės.

Knygos autorė rašo, kad jos kartos žmonės, kuriems dabar yra 65 metai ir daugiau, nuo vaikystės buvo mokomi, jog pinigai – blogis, esą dvasingi žmonės gyvena kukliai, nes praturtėti gali tik sukčiai ir vagys.

„Prireikė daugybės metų, kol supratau, kad save vertinti reikia ne pagal tai, kiek uždirbu, o pagal tai, ką su tais pinigais darau, kaip juos leidžiu. Šiandien aš atmetu stereotipą, jog laimės nenusipirksi – kiauromis kišenėmis neįmanoma jaustis saugiam, o pasitikėjimas savimi bei saugumo pojūtis yra du būtini veiksniai gerai sveikatai palaikyti“, – tikina rašytoja. 

Knygoje cituojamas Londone atliktas tyrimas, kurio autoriai nustatė, jog skurdžiai gyvenantiems rizika susirgti depresija ir senatvine demencija yra 50 proc. didesnė, o ekonominis stabilumas mažina silpnaprotystės išsivystymo tikimybę. Tuo tarpu Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad ne tik asmeninės finansinės problemos, bet ir gyvenimas vaikystėje su vargstančiais tėvais didina demencijos riziką senat­vėje. Deja, Lietuvoje, kaip rašo E. Tombak knygoje, tik 10 proc. žmonių jaučiasi ramūs bei užtikrinti dėl savo senatvės, o daugumai trečiasis amžius yra kaip rusiška ruletė – laimi tie, kurie miršta anksčiau.

Tačiau džiaugtis puikia fizine ir psichikos sveikata, palaikyti aktyvų socialinį gyvenimą ir atrasti naujų pomėgių nėra amžiaus ribos. Vyriausiam Nobelio premijos laureatui Johanui Bannisteriui  buvo 92 -ji, kai jis 2019 m. sukūrė daugkartinio įkrovimo ličio jonų baterijas. Sulaukusi 88-erių, amerikietė Johanna Quaas 2012 m. pateko į Gineso rekordų knygą kaip seniausia gimnastė pasaulyje. Jaunystėje sportavusi moteris nutraukė sportinę karjerą augindama vaikus, bet 57-erių atnaujino treniruotes. 

„Tikriausiai pažįstama situacija, kai pamatote seniai matytą draugę gatvėje, susitariate po kelių dienų susitikti, bet kai susiskambinate, viena iš jūsų turi priežastį nesusitikti. Tai negerai, nes vienas labiausiai mus sendinančių dalykų yra nebendravimas“, – įspėja šilališkius rašytoja.

Nors senatvė asocijuojasi su ligomis ir sunkumais, iš tikrųjų ji turi ir privalumų: vyresni žmonės rečiau serga alergijomis, jie labiau atsparūs virusams, nes jų organizmas juos jau atpažįsta. Taip pat vyresni žmonės geriau toleruoja skausmą, geriau miega.

„Po 70-ies išnyksta migrenos. Jei sulaukėte 60-ies ir nedriokstelėjo insultas, infarktas, išvengėte pirmo slenksčio – mirtis šiame etape „nušienauja“ 20 proc. žmonių. Tada turbūt ilgai gyvensite“, – svarsto rašytoja. 

Sveikatą stiprina pozityvumas

Knyga patraukia surinktų ir išanalizuotų mokslinių tyrimų bei šaltinių gausa, vaizdžiomis istorijomis, interviu su specialistais apie tai, kaip Lietuvos ir skirtingų šalių žmonės tvarkosi su senėjimo iššūkiais, prisirišimais bei ste­reotipais. Didžiausią baimę daugeliui popietės laiku gyvenančių žmonių, pasak E. Tombak, kelia demencija ir Alzheimeris, nuo kurių nėra jokių vaistų. Demencijos ligų grupėje Alzheimerio diagnozė sudaro 60–70 proc. visų atvejų, o aukštų pajamų šalyse tai yra antroji liga pagal mirštamumą. Lietuvoje demencija nustatyta 28 tūkst. žmonių, nors spėjama, kad ja serga beveik 50 tūkst. gyventojų, prognozuojama, jog iki 2050 m. jų padaugės iki 78 tūkst. 

E. Tombak šilališkiams pasakojo, kad prieš 20 metų buvo aptiktas revoliucinis atradimas, kaip nuo šios ligos apsisaugoti, tik apie jį iki šiol mažai žinoma. Internete ji rado dar 1986 m. Kentukio universiteto mokslininkų atliktą tyrimą su Paryžiaus Dievo Motinos kated­ros seserimis vienuolėmis. Eksperimente sutiko dalyvauti 678 vienuolės nuo 75 iki 104 m. Visos jos praktikavo tą patį gyvenimo būdą, neturėjo vaikų, nepiktnaudžiavo alkoholiu, skyrėsi tik jų charakteriai bei pasaulėjauta. Kai vienuolės mirė, buvo tiriamos jų smegenys. Tyrėjai apstulbo, pamatę, jog kai kurių smegenys buvo labai stip­riai pažeistos Alzheimerio ligos, nors gyvenime tos moterys nejautė jokių silp­naprotystės požymių. Jos nugyveno gyvenimą būdamos šviesaus proto, o tai reiškia, kad kitos jų smegenų dalys perėmė funkcijas tų, kurios atrofavosi. Tyrinėdami autobiografijas, mokslininkai pastebėjo, jog tos vienuolės, kurios aiškiau reiškė mintis, kurių kalba buvo turtingesnė, pozityvesnė, gyveno ilgiau ir buvo atsparesnės demencijai.

„Tyrimas rodo, kad gyve­nimo truk­mę ir atsparumą demencijai lemia ne tik sveikas gyvenimo būdas, bet pozityvus požiūris, nuolat treniruojami lingvistiniai gebėjimai ir geranoriškumas iki gyvenimo pabaigos, gebėjimas tramdyti kenksmingas emocijas. Iš visų perskaitytų tyrimų išsinešiau būtent tą žinią – svarbiausia yra požiūris. O ar žmogus gali tapti labiau pozityvus? Tyrėjai sako, jog gali, bet jis turi to norėti“, – tvirtina E. Tombak. 

Patarė mėgautis kiekviena diena

Ilgaamžių tauta vadinamiems japonams skiepijama mąstysena, kad kuo anksčiau išeis į pensiją, tuo anksčiau mirs. Psichologai tikina, jog japonai ilgiau gyvena nei vakariečiai, nes neburnoja ant senatvės. O sveikatą ši tauta saugo keisčiausiais įstatymais. Pavyzdžiui, darbdaviai yra įpareigoti 40–74 m. asmenims matuoti liemens apimtį, nes per didelė signalizuoja apie organizme susikaupusį cholesterolį, trigliceridus, padidėjusį kraujospūdį, per didelį cuk­raus kiekį kraujyje, laikui bėgant galinčius sukelti insultą, širdies priepuolį ir diabetą. Jeigu moterų liemens apimtis viršija 90 centimetrų, o vyrų – 85, darbuotojai yra įpareigojami lankyti sveikatingumo kursus. Nepasikeitus apimtims, pirma bauda skiriama darbdaviui – už tai, jog nesugebėjo motyvuoti žmogaus rūpintis sveikata... 

„Esu pensininkė pagal amžių, tačiau atsisakau gyventi „pensijos laiku“, kuris tradiciškai siejamas su užtarnautu poilsiu. Aš nesijaučiu poilsį užsitarnavusi ar pavargusi – darbas man yra ne katorga, o gyvenimo prasmė. Mane glumina, kai girdžiu, kad jauni žmonės svajoja apie pensiją. Turbūt tai tie, kurie darbo nekenčia. Pensija yra išgalvotas dalykas. Šventajame Rašte nėra tokio dalyko, kaip užtarnautas poilsis. Jis yra tik po mirties, o kol esame gyvi, tol Kūrėjas iš mūsų vis dar kažko tiki­si“, – tvirtina E. Tombak, raginanti ir šilališkius gyventi aktyviai ir popietės metu mėgautis kiekviena akimirka. 

Pasak rašytojos, būtina kuo daugiau bendrauti, nebūti vienišiems, turėti smagių pomėgių, nes tai gyvenimui suteikia ryškių spalvų. O svarbiausia – nepasiduoti prigimtiniam senatviniam tingėjimui, kuris veda į apatiją, mieguistumą ar netgi depresiją. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Praėjusios savaitės kultūros naujienose ryškūs Šiau­liai – duris atvėrė praėjusio amžiaus fotografiją iliustruo­janti paroda „Vizijos“, o savaitė užbaigta jubiliejine Šei­mų švente ir vyskupų pasikeitimu – Šiaulių vyskupijai nuo šiol vadovaus ir su Šilale ryšių turintis vyskupas Da­rius Trijonis.

Artėjant Kalėdoms, vilnija su jų laukimu susiję renginiai. Štai gruodžio 15 d., 13 val., Tau­­­ragės Švč. Trejybės parapi­jos bažnyčioje vyks Ka­lė­di­nių kon­ce­rtų ciklo koncertas „Sek­ma­die­­nio akordai“, kuriame pa­siro­dys jaunimo choras iš Vil­niaus „Dorado“ ir Taura­gės kul­tūros centro choras „Con Ani­ma“. 

Metams baigiantis, rengiami tradiciniai geriausių, labiausių pasižymėjusių asmenų pagerbimo vakarai, apdovanojimų ceremonijos. Šilalėje tokios šventės irgi planuojamos – ket­virtadienį vyks mero Padėkos vakaras, penktadienį – jauni­mo apdovanojimai „Auksinis jau­nimas“. 

O kur dar miestelių, bend­ruomenių šventės. Taigi prasmingai praleisti adventinį laikotarpį tikrai yra kur.

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija šiemet skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“. Pati V. Daujotytė sako, kad ši knyga yra sutelkta į savo gyvenimo peržvalgas ir permąstymus. 

„Lyg ir nieko paprasčiau – parašyti apie save. Juk viską žinai. Bet raštas atidengia ir tai, ko nežinojai, nežinai. Rašymas yra ir savityros būdas. Kintantis, besikeičiantis. Jei rašant gyvenasi sunkiau, tamsėja ir praeitis. Šviesesnis laikas nušviesina ir tamsesnį“, – rašo autorė.

Šiaulių fotografijos muziejuje veikiančioje parodoje „Vizijos“ pristatoma avangardinė, eksperimentinė ir konceptualioji XX a. paroda, kuri atspindi to me­to naujumo ir originalumo pa­ieškas ir rodo fotografijos raidą.

Vilniaus rotušėje pirmadienio vakarą įteikti Meno kūrėjų apdovanojimai. Ketvirtą kartą organizuojamoje įvairių meno sričių kūrėjų apdovanojimų ceremonijoje įteiktos dailininkus, rašytojus, tautodailininkus, architektus, kinematografininkus, muzikus ir žurnalistus vienijančių organizacijų premijos bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. 2024 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatais tapo Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė, Linas Vildžiūnas už išskirtinės kultūrinės vertės trijų tomų leidinį „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženk­lai“, skirtą profesionaliai lietuviško kino raidos apžvalgai.

Kotryna PETRAITYTĖ