Iš finansinio nuosmukio niekaip neišsikapsto ir Šilalės savivaldybės valdoma UAB „Šilalės autobusų parkas“ (apie Šilalės šilumos tinklų bei Šilalės vandenų finansinę būklę rašėme praėjusiame „Šilalės artojo“ numeryje). Savivaldybės tarybai pateiktoje ataskaitoje bendrovės direktorius Vytautas Norkus nevyniojo žodžių į vatą ir juodu ant balto užrašė, kad didžiausi kreditoriai įmonei bet kada gali iškelti bankroto bylą. Nors rajono meras Jonas Gudauskas tikina priešingai: jo teigimu, įmonė esą atsigauna.
Autobusų parkui gresia bankrotas
Kaip ir šilumos tiekėjams, Autobusų parkui praėję metai buvo tikrai sunkūs. Dar labiau sumažėjo keleivių srautas - 2015-aisiais bendrovės autobusais pervežta 59,7 tūkst. žmonių, suteikta paslaugų už 618 tūkst. eurų arba 11 tūkst. Eur mažiau nei 2014 metais.
Pernai Šilalės autobusų parkas dirbo nuostolingai. Dėl padidėjusių atlyginimų bei išlaidų autobusų kapitaliniam remontui nuostolis išaugo 2 tūkst. Eur ir sudarė 11,4 tūkst. Eur.
Kaip ir kitos šalies susisiekimo įmonės, Šilalės autobusų parkas didžiausią nuostolį patiria vietinio susisiekimo maršrutuose. Pernai jais pervežta tik 15,3 tūkst. keleivių, gauta 416 tūkst. Eur pajamų, o išlaidų patirta per 460 tūkst. Eur.
Iš savivaldybės biudžeto praėjusiais metais Autobusų parkas gavo 476,3 tūkst. Eur, beveik visi pinigai - 441,8 tūkst. Eur - skirti už moksleivių vežimą į mokyklas. Tuo tarpu vietinio susisiekimo maršrutuose patirtiems nuostoliams kompensuoti įmonė gavo tik 34,5 tūkst. Eur. Pernai savivaldybė jai liko skolinga 17,8 tūkst. Eur.
Skolos - didžiausias Autobusų parko vadovo V.Norkaus galvos skausmas. 2015 m. bendrovė tiekėjams ir bankams liko skolinga 150,3 tūkst. Eur. Per vienerius metus tiekėjams savivaldybės įmonė turės sumokėti 59 tūkst. Eur. Daugiausiai - net 36 tūkst. Eur - degalinių tinklui „Milda“ už kurą. Dar 9,3 tūkst. Eur už kurą Autobusų parkas įsiskolinęs UAB „Kvėdarsta“.
Tačiau ir tai anaiptol dar ne viskas. Ilgiau nei vienerius metus už kurą „Mildai“ savivaldybės įmonė yra skolinga 43,3 tūkst. Eur, „Kvėdarstai“ - 26 tūkst. Eur. Uždelstos skolos tiekėjams sudaro beveik 70 tūkst. Eur.
Pernai savivaldybė priėmė sprendimą iš dalies atstatyti įmonės įstatinį kapitalą - iš rajono biudžeto 15 tūkst. Eur skyrė autobusui pirkti. Iš viso 2015 m. bendrovė įsigijo 11 autobusų, 2 mokyklinius autobusiukus jai perdavė savivaldybė.
V.Norkus politikams sakė, kad praėjusiais metais pavyko iš pagrindų atnaujinti trečdalį bendrovės autobusų.
„Autobusų dar trūksta, o ir nupirktieji nėra idealūs - patys remontuojame, nes naujų įpirkti nepajėgiame“, - savivaldybės tarybai aiškino įmonės vadovas.
Nors savivaldybės taryba yra šios bendrovės akcininkė, nei Finansų, investicijų ir verslo komiteto, nei savivaldybės tarybos posėdyje politikai Šilalės autobusų parko finansine padėtimi itin nesidomėjo. Jie tik pasidžiaugė, jog UAB „Rivona“, valdanti prekybos centrus „Norfa“, pastatys Šilalėje autobusų stotį.
Tiesa, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Verai Macienei kilo abejonių, ar verta įmonei vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais į Vilnių ir į Klaipėdą, jei jie neduoda jokio pelno.
Ir nors iš tolimojo susisiekimo uždirbtos pajamos pernai sumažėjo 15 tūkst. Eur, V.Norkus garantavo, kad maršrutai nėra nuostolingi.
„Minuso nėra, o bendrovė be šių pinigų neišsiverstų - parveža grynų apyvartinių lėšų. Klaipėdos maršruto nuostolius kompensuoja kelionės į Vilnių“, - tvirtino V.Norkus.
Tačiau administracijos direktoriaus pavaduotoja V.Macienė įsitikinusi, jog šį klausimą turėtų svarstyti UAB „Šilalės autobusų parkas“ valdyba.
Tolimasis susisiekimas tikrai nėra pati didžiausia šios įmonės problema. Ataskaitoje grėsmingai atrodo kiti išvardinti skaičiai - teigiama, kad vien valymo įrenginiams reikia per 160 tūkst. Eur. Nepradėjus jų projektuoti bei statyti, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduos įmonei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. O tada bendrovė ne tik mokės baudas, bet ir gali būti sustabdyta jos veikla.
Vienintelis geras pokytis - pernai šiek tiek padidėję vairuotojų atlyginimai. Ataskaitoje nurodyta, kad jie vidutiniškai paaugo 61 Eur, tačiau pripažįstama, jog tai lėmė minimalios algos didėjimas.
„Gedmina“ susidomėjo FNTT
Jei vandens ir šilumos tiekimas bei vietinio susisiekimo maršrutų aptarnavimas yra įstatyme įteisinta tiesioginė vietos savivaldos funkcija, tai prekyba knygomis ir laidojimo verslas savivaldybei tikrai nėra pats būtiniausias.
Jau rašėme, kad balandį politikai nusprendė išbraukti Šilalės knygyną iš neprivatizuojamų objektų sąrašo. Savivaldybės įmonei, per penkerius metus sukaupusiai 9 tūkst. Eur nuostolių bei neišgalinčiai išlaikyti pastato miesto centre, bus ieškoma pirkėjų.
Tačiau Šilalės knygyną slegianti 2 tūkst. Eur skola už šildymą juokingai atrodo UAB „Gedmina“ direktoriui Donatui Grigaliui - tiek jo vadovaujama įmonė gauna už vienas laidotuves. Nors „Gedmina“ kur kas labiau nei Šilalės knygynas yra įklimpusi į skolų liūną. Vien UAB „Vlado medis“ už parduotus karstus bendrovė yra skolinga beveik 43 tūkst. Eur. Ir ši skola jau daug metų nemažėja. Iš viso savo tiekėjams „Gedmina“ yra įsiskolinusi 55,7 tūkst. Eur.
Bendrovės direktorius net neslepia, jog skolų grąžinti neketina, o viską, ką uždirba, panaudoja patalpoms remontuoti, įrangai atnaujinti. Tokiai įmonei tiekėjai taip pat bet kada galėtų inicijuoti bankrotą.
Bet ir skolos - ne vienintelis D.Grigalio rūpestis. Prieš kurį laiką „Šilalės artojuje“ pasirodžius informacijai, kad bendrovė už suteiktas paslaugas atseit neišduoda čekių, Šilalės policijos komisariatas pradėjo tyrimą - surinko visus įmonės finansinius dokumentus bei perdavė juos tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). „Gedminos“ vadovas informavo politikus, jog jau įvyko kai kurios apklausos, tačiau dėl FNTT užimtumo tyrimas užtruks dar ne vieną mėnesį.
Pasirenka kur geriau
Ataskaitoje rašoma, kad pernai „Gedmina“ uždirbo 4,7 tūkst. Eur pelno. Geri buvo ir 2014-ieji, kai pelnas siekė 8,5 tūkst. Eur. Tačiau dviejų pastarųjų metų pelnas anaiptol nekompensavo 2010-2013 m. patirtų nuostolių, kurie siekė daugiau kaip 55 tūkst. Eur. Be to, 2012-aisiais „Gedmina“ pastato išorei atnaujinti iš banko paėmė 23 tūkst. Eur paskolą. Skirtingai nei skolas, ją tikrai teks grąžinti.
Tuo tarpu įmonės pajamos mažėja - pernai jos sumenko iki 134,8 tūkst. Eur, o sąnaudos darbo užmokesčiui bei socialiniam draudimui išaugo iki 46 proc.
Tačiau, pavyzdžiui, tokią pat veiklą vykdantys Šakių savivaldybei priklausantys laidotuvių namai verčiasi nepalyginamai geriau - 2015 m. uždirbo per 16,2 tūkst. Eur pelno, įsigijo naujutėlį, specialiai įmonei pagamintą, bene 30 tūkst. Eur kainavusį automobilį. Šakiečiai pasitiki savivaldybei priklausančių laidotuvių namų darbuotojais - čia paslaugas pernai užsisakė 72 proc. rajone mirusių žmonių artimųjų.
Atrodo, skiriasi ne tik vadybiniai tą pačią veiklą vykdančių įmonių vadovų sugebėjimai, bet ir požiūris į paslaugas bendruomenėse. Šilalėje veikiančios „Gedminos“ direktorius kone kiekviena proga kartoja, jog visos bendruomenių šarvojimo salės veikiančios neteisėtai, todėl jas reikėtų uždaryti. Tuo tarpu šakiečiai su bendruomenėmis sėkmingai bendradarbiauja - vien pernai kaimo bendruomenių patalpose Šakių laidojimo namų darbuotojai pašarvojo 178 mirusiuosius.
Kad tai galima laikyti išties rimta pagalba kaimo žmonėms, rodo ir skaičiai. Jei vienas paslaugų paketas Šakių laidotuvių namų šarvojimo salėse vidutiniškai kainavo 1089 Eur, tai bendruomenių namuose vienos laidotuvės vidutiniškai atsiėjo 815 Eur.
Bendradarbiauti, o ne konkuruoti su kaimo bendruomenių bei parapijų šarvojimo salėmis UAB „Gedmina“ direktoriui patarė ir Šilalės rajono meras J.Gudauskas.
„Negalime visko sukoncentruoti į vienas rankas, nes žmonės visada naudosis tomis salėmis, kuriose jiems bus geriau ir patogiau“, - įsitikinęs meras.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
