Romansų vakaras „Muzikinis pasimatymas“ sulaukė išskirtinio dalyvių bei žiūrovų dėmesio - Kvėdarnos kultūros namų salė buvo sausakimša. 

„Muzikiniame pasimatyme“ dalyvavo ir ilgesingomis, romantiškomis dainomis klausytojus džiugino Kelmės r. Pak­ražančio kultūros cent­ro tradicinė kaimo kapela „Gers čiesas“ (vad. Laima Lapinskienė), Skuodo kultūros centro Barstyčių skyriaus kolektyvas „Klasiokai“ (vad. Giedrė Balsienė), Rietavo savivaldybės kultūros cent­ro kolektyvas „Rietavo Retro“ (vad. Aida Liutikienė), jungtinis Šilalės kultūros centro ir Kaltinėnų kultūros namų folkloro ansamblis (vad. Jolanta Kažukauskienė), Žadeikių laisva­laikio salės moterų vokalinis ansamblis (vad. Aušra Jančauskienė), Kvėdarnos kultūros namų moterų vokalinis ansamblis „Allegro“ (vadovė Gražina Pameditienė), Kvėdarnos kultūros namų ansamblis „Ne vien ret­ro“ (vad. Aldutė Rimkienė), Pa­jū­ralio laisvalaikio salės moterų šokių kolektyvas „Sūkurys“ (vad. Al­ma Šim­­kuvienė).

Žiūrovai šiltai sutiko visus atlikėjus ir negailėjo jiems audringų plojimų. Kolektyvų vadovams įteiktos Kvėdarnos seniūno padėkos bei rėmėjų dovanos.

Tikimės, jog romansų vakaras taps tradiciniu renginiu.

Aldutė RIMKIENĖ

Kvėdarnos kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė

Ugnės KOŠINSKAITĖS nuotr.

Šilalės švietimo pagalbos tarnyboje atidaryta Šilalės meno mokyklos dailės mokytojos ekspertės Laimutės Rupšytės mažųjų mokinių tapybos darbų paroda „Rudeninis miškas“.

Į atidarymą susirinko gausus būrys mokinių bei jų tėvelių. Švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Indrė Bukauskytė pasidžiaugė mokytojos iniciatyva skatinti vaikus žengti pirmuosius žingsnius meno pažinimo link.

L. Rupšytė papasakojo, kokius tapybos būdus bei spalvas vaikai naudojo piešdami rudeninį mišką. Pasak mokytojos, galbūt ne visi mokinukai susies savo gyvenimą su menu, bet tik­rai mokės jį įvertinti.

Mokytoja ir mokiniai apdovanoti Ši­lalės švietimo pagalbos tarnybos padėkomis.

Laura AČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Galima lemtingai suklysti, manant, kad širdis visada pasiunčia aiškų pavojaus signalą. Ge­riau laiku imtis profilaktinės patikros – atlikti pažangius kraujo tyrimus.

Reikia įsiminti, jog nors kartą suskaudus krūtinę, būtina pasitikrinti širdį. Tačiau ji negaluoti pradeda gerokai anksčiau. Didžiausią pavojų kelia aterosklerozė. Ji tyliai prog­resuoja daugybę metų – krau­jagyslių sienelėse pradeda kauptis „blogasis“ cholesterolis, trigliceridai bei kitos medžiagos.

Skausmai užklumpa, kai ate­rosklerozė jau būna toli pa­žengusi – vainikinės arte­rijos spindis susiaurėja daugiau nei 70 proc. Išauga infarkto, išeminės širdies ligos ir kitų komplikacijų pavojus. Už­kal­kėjusias kraujagysles kardio­chirurgai sugeba pravalyti. Bet kam laukti operacinio stalo?

Pastebėti aterosklerozės pro­­cesą dabar leidžia pažangūs kraujo tyrimai: lipidogra­ma bei didelio jautrumo C-reak­ty­vinio baltymo tyrimas (hs-CRB). Lipidograma tiksliai ats­­kleidžia visas cholesterolio da­­lis ir trigliceridus. O hs-CRB tyrimas gali padėti laiku nustatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems žmonėms, kurių cholesterolis dar atitinka normą. Jis labai anksti parodo kraujagyslių uždegimą, kuris yra aterosklerozės priežastis.

Aiškių sveikatos sutrikimų žmogus gali nejusti ir vystantis širdies nepakankamumui. Šios ligos požymius – dusulį, nuovargį, greitą pulsą, kojų patinimus – turi ir kiti susirgimai. Anksti diag­nozavus širdies nepakankamumą, įmanoma pailginti tokių ligonių gyvenimo truk­mę. Laiku pastebėti šią sunkią ligą galima, paėmus kraujo bei atlikus NT-pro BNP tyrimą. Pagal jo rezultatus šeimos gydytojas sprendžia, ar pacientui reikia kardiologo pagalbos.

AKCIJA! Lipidogramą, didelio jautrumo CRB ir NT-pro BNP tyrimus atlikite „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Akcija vyksta iki lapkričio pabaigos Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad nuo lap­kričio įsigaliojo nauja dantų protezavimo tvarka, kuri pagerins paslaugų prieinamumą bei sumažins lau­kian­čiųjų eiles. Nuo šiol pensinio amžiaus, negalią turin­tys žmonės ir vaikai iki 18 metų galės gauti nemokamas dantų protezavimo paslaugas paprasčiau bei greičiau.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkš­tienės teigimu, šios naujovės aktualios tiems žmonėms, kurie turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas dantų protezavimo paslaugas.

Nuo šiol išvadą, ar reikalingas dantų protezavimas, pateikti galės ne tik tretinio, bet ir antrinio lygio gydymo paslaugas teikiančios įstaigos. Ši naujovė galioja tiems, kurių apatinis žandikaulis 4, 5, 6 dantų srityje yra mažesnis nei 12 mm aukščio. Gauti išvadą dabar bus galima arčiau na­mų esančioje gydymo įstaigoje, kurioje teikiamos antrinio ar tretinio lygio odonto­loginės pas­lau­gos.

Naujoje tvarkoje numatyta, kad dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per trejus metus nuo dienos, kai teritorinė ligonių kasa (TLK) išrašė pažymą apie teisę gauti jas nemokamai.  

Paslaugą atidėti bus galima ne ilgiau nei vieneriems metams. Jei žmogus bus ją atidėjęs, dantis susiprotezuoti turės per ketverius metus nuo dienos, kai TLK išrašė pažymą.

Sugriežtinti reikalavimai vaikų dantų protezavimui – numatytos konkrečios ligos ir būklės, dėl kurių gali būti protezuojami jų dantys. Taip pat numatytos ir technologijos.

Iki šiol žmonės, deklaravę gyvenamąją vietą kitos TLK veik­­los zonoje, būdavo įrašomi į laukiančiųjų dantų protezavimo eilės galą. Dabar jie į sąrašą bus įtraukiami pagal  prašymo pateikimo datą.

Dar viena naujovė – kompensacijos už dantų protezavimą grąžinimas. Jei žmonės nenori laukti eilėje, gali šias paslaugas apmokėti savo lėšomis, o vėliau, atėjus eilei, gauti kompensaciją. Pagal naują tvarką, TLK šią kompensaciją galės pervesti ne tik į paciento, bet ir į kito žmogaus sąskaitą. Taip nutarta dėl to, jog gana dažnai dantų protezavimo paslaugas apmoka ne pats pacientas, o jam artimas žmogus.

Pensininkams bei negalią turintiems asmenims kompensuojama iki 397,22 eurų. Kai kuriais atvejais (žmonėms, kurių bedantis apatinis žandikaulis 4, 5, 6 dantų srityje yra mažesnio nei 12 mm aukščio) kompensacija siekia iki 1222,20 Eur. Vaikams – iki 1222,20 Eur, bet ne daugiau nei faktinės išlaidos.

Lina BUŠINSKAITĖ-ŠRIUBĖNĖ

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja  

Nuo gruodžio 1 d. Šilalėje atsiras daugiau vietų, kurio­se nebus galima užtraukti dūmo. Nustatyti nerūkymo zoną prie Kultūros centro paprašė atviras jaunimo cent­ras „Pulsas“.

Pirmąjį sprendimą dėl nerūkymo vietų nustatymo savivaldybė priėmė daugiau nei prieš dvejus metus, 2014-ųjų balandį. Tuomet buvo nuspręsta, kad Šilalėje nerūkymo zonomis taps Dariaus ir Girėno skveras, Atminimo bei Nepriklausomybės aikštės, miesto stadionas, visų ugdymo įstaigų - miesto mokyk­lų, vaikų darželio - teritorijos, vaikų žaidimo ir paplūdimio aikštelės.

Kol politikai susipras, kad ne visiems jauniems žmonėms tabako dūmai kvepia, atviros jaunimo erdvės „Pul­sas“ nariams teko laukti beveik metus - prašymą nustatyti prie Kultūros centro nerūkymo zoną savivaldybės administracijai jie pateikė praėjusių metų gruodžio viduryje. Prie prašymo pridėta ir iliustracija, kurioje nurodoma, kur nerūkymo zona turėtų būti. Jaunimui nepatinka, jog renginių dalyviai plėšia dūmą prie pat paradinių Kultūros cent­ro laiptų.

Paten­kin­dama jaunuolių no­rą gyventi sveikiau, savi­valdybės taryba Kultūros cent­ro teritoriją paskel­bė nerūkymo zo­na, tačiau įpareigojo miesto seniūną įrengti rūkymo vietą prie Kul­tūros cent­re esančios kavinės. O kad rūkoriai ne­sušaltų, peleninė bus pastatyta po pastoge.

Iš viso mieste dabar bus devynios nerūkymo vietos.

Ar laikomasi draudimo rū­kyti, turėtų kontroliuoti policijos pareigūnai. Sa­vival­dybės administracijos žiniomis, per dvejus su puse metų nė vienas rūkorius nebuvo nubaustas.

Sveikatos apsaugos ir socia­linių reikalų komiteto nariai pageidavo, jog nerūkymo vietomis būtų paskelbtos ir teritorijos prie sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigų. Savivaldybės administracijos darbuotojai tvirtina, kad jokio specialaus paskelbimo nereikia, nes tai jau savaime yra nerūkymo vietos - tokia nuostata įteisinta Tabako kontrolės įstatyme. Tačiau informacija apie tai ir šiose teritorijose rūkyti draudžiančiais ženklais privalo pasirūpinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.

Daiva BARTKIENĖ

Kvėdarniškius išgąsdino trečiadienio ry­tą per miestelį senelių globos namų link lekiančios ugniagesių ma­šinos. Kaip paaiškėjo, tai buvo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surengtas patikrinimas, kaip ug­nia­gesiai-gel­bėtojai sugeba sukoncentruoti savo pajėgas, kilus gais­rui.

Kvėdarnos parapijos senelių globos namų direktorė Ligita Rumšienė ne juokais išsigando, išgirdusi žinią, kad įstaigoje vyks gelbėjimo tarnybų pratybos. Anot direktorės, per 11 jos vadovavimo globos namams metų tokie mokymai rengiami pirmą kartą. Vadovė apie tariamą gaisrą turėjo skubiai pranešti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir iš neva užsiliepsnojusio pastato evakuoti žmones: nuolat gyvenančiųjų čia yra 30, dar 14 – personalo darbuotojų. Kadangi dauguma senelių įkurdinti antrame aukšte, o dalis jų yra sunkūs ligoniai, kuriems stresas gali dar labiau pabloginti sveikatą, nuspręsta jų nejaudinti. Tačiau pratybų vadovas direktorę instruktavo, kaip reikėtų elgtis realios nelaimės atveju. Žinoma, ir žmonės buvo įspėti, jog vyksta tik gaisro imitacija, tad bijoti nereikia. Personalo darbuotojai skubiai išgabeno ar išvedė pirmo aukšto gyventojus į gretimus pastatus – kleboniją bei bendruomenės namus.

Pirmieji į menamą gaisrą atskubėjo Kvėdarnos ugniagesiai. Kadangi savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dar nėra aprūpintos specialia apranga ir dėl to į uždūmintą patalpą eiti negalėjo, gaisrą malšino iš lauko.

Netrukus atvyko trys ekipa­žai iš Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Ugniagesiai, vilkėdami specialius skafandrus, įėjo vidun ir užgesino tariamą gaisro židinį. Niekas nenukentėjo, pastatas buvo išgelbėtas. Užsiėmimuose taip pat dalyvavo Pajūrio ugniagesiai, profesionalams talkino ir du savanoriai.

Darbus stebėjo grupelė Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos jaunųjų ugniagesių-gelbėtojų būrelio atstovų (vadovė - Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos VPPP vyr. inspektorė Laima Kazlauskienė). Gai­la tik, kad dauguma būrelio narių – mergaitės.

Pasibaigus pra­tyboms, vy­ko aptarimas. Gelbėjimo darbams va­dovavęs ug­niagesys Algi­mantas Romas pastebėjo, kad kiekvienos pra­tybos yra geras teorinių bei praktinių žinių įtvirtinimas.

„Svarbiausia, jog praktiniai įgūdžiai gerėja, o klaidų, nesklandumų pasitaiko vis mažiau“, - sakė A. Romas.

Neblogai visų penkių gelbėtojų ekipažų darbą įvertino ir laikinai Tauragės apsk­rities priešgaisrinės gelbė­ji­mo valdybos (APGV) Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko pavaduo­tojo pareigas einantis Vi­das Krasauskas. Taura­gės APGV Parengties užtikrinimo skyriaus viršininkas Vaidotas Kėbla pa­sidžiaugė, kad šilališkių pa­si­rengimas gerėja. tačiau pro jo akis nepraslydo ir trūkumai, kurie priklauso ne tik nuo gelbėtojų pasiruošimo, bet ir nuo techninių galimybių. Pavyzdžiui, kas būtų, jei priešgaisriniame tvenkinyje pritrūktų vandens arba iki jo būtų labai didelis atstumas. Šįkart vanduo buvo traukiamas iš prūdo maždaug už 400 metrų, jis žarna kilo į įkalnę ir galbūt dėl to srovė nebuvo pakankamai stipri. Ne visai sklandžiai, V. Kėblos pastebėjimu, veikė ryšio priemonės pastato viduje.

„Linkiu, kad, eidami į ugnį, būtumėte garantuoti savo saugumu ir kvalifikuotai gelbėtumėte nelaimėje atsidūrusius žmones“, - sakė V. Kėbla.

„Dauguma savi­val­dybės prieš­gais­rinės tar­nybos gel­bėtojų yra ne naujokai, išmano savo darbą ir nesiskiria nuo profesionalios tarnybos ugniagesių“, - stebėdamas, kaip dirba savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ekipažai iš Kvėdarnos bei Pajūrio, sakė viršininkas Egidijus Lazdauskas.

Specialistai nepeikė ir pagalbon atskubėjusių savanorių, tačiau yra įsi­tikinę, jog profesionalų komandų jie kol kas pakeisti negali.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Ar gali lauko riedulys tapti nesantaikos objektu? Atrodytų, nieko išskirtinio - gamtos sukurtas ir miško gilumoje, nedidelio keliuko pakraštyje, daugybę metų išgulėjęs akmuo, ir tiek. Tačiau visai neseniai jis įžiebė karštą konfliktą tarp mūsų rajone žinomo verslininko, „Joninių vaistinių“ tinklo vadovo Jono Leiliono ir Tauragės rajono Mažonų seniūno Jono Samoškos bei Pagramančio kaimo bendruomenės pirmininko Algirdo Turčinavičiaus.

Šio ginčo esmė, galima sakyti, banali: kol vieni, nusižiūrėję akmenį, svarstė, jog reikėtų jį parsigabenti, kitas tą padarė. Pagramantiškiai buvo sumąstę šį 6-7 tonų riedulį įkurdinti prie Pagramančio bendruomenės namų, o šilališkis J. Leilionas nusprendė juo papuošti greitai 150-ąsias metines minėsiančios Šilalės vaistinės aplinką.

Tauragės urėdijos Obelyno girininkijos girininkas Vladas Girskis „Šilalės artojui“ situaciją pakomentavo trumpai: „Akmenys turi savybę palaipsniui iškilti į žemės paviršių. Taip nutiko ir su tuo, dėl kurio kilo šis triukšmas. Jis gulėjo valstybinėje žemėje, girininkijos teritorijoje, Šilalės rajono ribose (Obelyno girininkijos miškai aprėpia dviejų rajonų teritorijas, o administracinis pastatas yra Tauragės rajono teritorijoje - A.B.). Ka­dangi riedulys trukdė pagilinti griovį palei kelią, paprašiau Mažonų seniūno, kad šis padėtų akmenį išgabenti į kitą vietą, kuri taip pat yra valstybinėje žemėje Šilalės rajono ribose. Tačiau jokio oficia­laus susitarimo dėl jo iš­sivežimo nei su J. Samoška, nei su J. Leilionu nebuvo. Ati­duoti tai, kas priklauso valstybei, – ne mano kompetencija. Atitinkamus sprendimus priima Generalinė miškų urėdija“.

Po kurio laiko pamatę, kad kelias tonas sveriančio akmens nebėra, ir išsiaiškinę, kas jį išsigabeno, pagramantiškiai užpyko bei parei­ka­lavo riedulį grąžinti. J. Lei­­lio­nas at­šovė to nesiruošiąs daryti, nes akmuo yra tiek jo, tiek jų. Tada Mažonų se­niūnas kreipėsi į policiją, o pastaroji nusprendė, jog konfliktą turėtų išspręsti Ad­ministracinė komisija, sudaryta prie Šilalės savivaldybės tarybos.

Prieš porą savaičių buvo sušauktas jos posėdis. Ko­mi­si­jos pirmininkas meras Jo­nas Gu­dauskas, prieš jam pra­si­dedant, tikėjosi, kad šalys susitaikys. Tačiau nieko pa­na­šaus neįvyko.

Abi į riedulį pretendavusios pusės į komisijos narių širdis bandė belstis per tautinius jausmus. A. Tur­­čina­vi­čius ir J. Sa­­moška apeliavo į tai, jog jie neva ilgai ieškoję akmens, kuriuo galė­tų įamžinti Pag­ra­mantį, kaip 2016 metų mažosios kultūros sostinę. O suradę šį riedulį, prieš kelias savaites neva parsigabenę jį į patogesnę vietą bei pasidėję ant rąstų. Specialistas net parengęs projektą, kaip ir kur tą akmenį Pagra­man­tyje pastatyti, kokią atminimo len­telę prie jo pritvirtinti...

Tiesa, J. Samoška prasitarė turįs atsarginį variantą – vienas ūkininkas jau pasiūlęs kitą akmenį. Deja, užsispyrimas, regis, neleidžia pasiduoti: šitas geresnis, ir viskas.

J. Leilionas sakė riedulį pastebėjęs dar pavasarį, ir jo­kių padėklų po juo, liu­dijančių apie pasirengimą išvežti, nebuvę. Tuo labiau, kad akmuo buvo apžėlęs aukšta žole.

To, jog riedulys į naują vietą buvo perkeltas kur kas anksčiau, neneigė ir girininkas V. Girskis.

„Akmenį vėl pastebėjau rudeniop grybaudamas. Man, kilusiam iš Mosėdžio, akmenys yra artimi ir mieli širdžiai. Beje, ne savo privatiems tikslams jį parsigabenau: kilo idėja taip įamžinti pirmosios Šilalėje įkurtos vaistinės 150 metų jubiliejų, kuris bus kitų metų pradžioje. Tuo pačiu pagerbtume ir vaistinės įkūrėjo Simono Gaudėšiaus jubiliejinę mirties sukaktį. Jau turiu numatęs, kur tą riedulį pastatyčiau, kokį tekstą pats savo rankomis iškalčiau“, - teigė verslininkas.

J. Leilionas ir komisiją, ir pagramantiškius patikino, jog neketina akmens atiduo­ti, nes nesijaučia padaręs ką nors blogo. Juk, jo teigimu, akmuo į palaukę buvo ištemptas tik todėl, kad trukdė iškasti griovį, ir niekam nerūpėjo tol, kol jis jo neparsigabeno į Šilalę. O jei pagramantiškiams jo taip reikėjo, tai kurių galų laukė metų pabaigos?

Verslininko neįtikino Ma­žo­­nų seniūno argumentai, jog šis neva ilgai ieškojęs, kas sutiktų riedulį parvežti į Pagramantį – techniką buvo galima pasisamdyti iš Tauragės transporto įmonės.

Administracinė komisija už savivaliavimą, t.y. valstybės turto pasisavinimą, skyrė J. Lei­lionui įspėjimą. Tačiau toks sprendimas verslininko negąsdina, todėl jis teigė akmens pagramantiškiams ne­atiduosiąs, nes yra įsitikinęs, kad jis šiems tikrai nepriklauso.

Mažonų seniūnas J. Samoš­ka sakė ketinantis dėl tokio J. Leiliono sprendimo kreiptis į teismą.

Gal teismas ir išspręstų ginčą dėl valstybei priklausančio turto. Bet kas bus ieškovu? Mažonų seniūnija ar Pagramančio bendruomenė, kurios nieko bendro neturi nei su buvusia, nei su esama riedulio buvimo vieta.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Natūralu, kad tėveliai, leisdami savo vaikus į ikimokyklines įstaigas, nori, kad jie ten būtų visapusiš­kai lavinami, mokomi, taip atskleidžiant bei vystant jų ge­bėjimus. Mažieji dalyvauja šventėse, renginiuo­se: šo­ka, dainuoja, deklamuoja, vaidina. Žinoma, tė­ve­liams smagu matyti savo vaikų pasirodymus, sma­gu ir kitiems tuo pasigirti bei pasidemonstruoti plačiau.

Deja, taip mano ne visi ir jie, specialistų teigimu, yra teisūs. „Šilalės artojo“ elektroninį paštą pasiekė toks sunerimusios mamos laiškas:

„Jums rašo ma­ma, vedanti savo atžalą į Šilalės lopšelį-darželį „Žio­gelis“. Mane labai piktina tai, kad mūsų grupės vaikų nuot­raukos nuolat yra pub­li­kuojamos socialinia­me tink­le „Facebook“. Nežinau, kaip kitų tėvų, bet manęs tikrai niekas neprašė sutikimo viešinti mano vaiko nuotraukas, kurios drauge su kitų vaikų atvaizdais nuolatos pasirodo naujai sukurtame darželio „Fa­ce­booke“.

Kyla klausimas: ar darželio direktorės pavaduotoja Kristina Ačė, kuri įkelia tas nuotraukas (tokia autorės pavardė nurodyta), nežino, dėl ko nerekomenduojama viešinti mažamečių fotografijų internete. Esu perskaičiusi daugybę informacijos, ir tiesiog šiurpas krečia, kokios pasekmės gali būti vaikui. Štai agentūros „Social Mint“ vadovas Domantas Širvinskas, su komunikacija socialiniuose tinkluose dirbantis beveik aštuonerius metus, įspėja, jog virtualioje erdvė­je reikia būti ne mažiau apdairiam negu realiame gyvenime ir saugotis tų pačių pavojų. Jo teigimu, keliant į socialinius tink­lus vaiko nuotraukas, būtina stengtis suteikti kuo mažiau informacijos: neatskleisti darželio arba mo­kyklos, ku­rią vaikas lan­ko, gyvenamosios vietos bei vietų, kuriose jis dažnai lankosi.

Taigi ar pavaduotoja turi teisę be tėvų sutikimo viešinti darželinukų nuotraukas socialiniuose tinkluose?

Di­rek­torei skambinti ven­­giu, nes bijau, kad bus atsakyta: jei nepatinka, ieškokis auklės. 

Mano pavardės dėl vaiko gerovės prašau neskelbti“.

Pakomentuoti, kokie pavojai bei grėsmės gali tykoti vaikų virtualioje erdvėje, paprašėme UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo cent­ro medicinos psichologės Jolitos BALIUTAVIČIŪTĖS.

„Jeigu tėvai nusprendžia socialiniame tinkle paviešinti savo vaiko nuotrauką, tai yra jų sprendimas, tai yra ir jų atsakomybė. Tačiau kai tai padaro kiti, ne tėvai (pavyzdžiui, šventės metu vaikų darželyje tėvai fotografuoja savo vaiką, bet nuotraukoje ma­tyti ir daugiau mažylių, ir tą nuotrauką kelia į socialinius tinklus be kitų tėvų žinios), tai yra neteisėta ir nesaugu. Visų pirma dėl to, jog vaikų nuotraukos gali būti panaudotos negeriems tikslams. Juk mes niekada nežinome, kas jas žiūri, kur jos gali pakliūti, ir kas gali jomis pasinaudoti. Tarkime, nuotraukos gali patekti į žmonių, turinčių polinkį į įvairius iškrypimus, rankas (pavyzdžiui - pedofilų). Arba gal vaikas nuot­raukoje yra ne visai gražiai nufotografuotas ir gali tapti patyčių objektu.

Keliant vaikų nuotraukas į socialinius tinklus, reikėtų pagalvoti ne tik apie tai, jog dabar smagu, kaip atrodo tavo mažylis, ką jis daro, bet ir apie tai, ar vaikas, jeigu būtų vyresnis, norėtų, kad tai matytų kiti. Gal šešiamečiai, septynmečiai jau galėtų ir patys pasakyti, o mažyliai to dar nesuvokia. Todėl viešinti ar neviešinti - tai yra tėvų vidinių ribų reikalas.

Mano asmeninė nuomo­nė - aš nepritariu vaikų nuot­raukų kėlimui į socia­linius tinklus“, - sako J. Ba­liutavičiūtė.

Psichologės teigimu, socialinės svetainės „Facebook“ kūrėjai yra nustatę taisyk­les, kuriomis remiantis, tik vaikų tėvai ar globėjai gali kreiptis į svetainės administraciją bei prašyti pašalinti asmenines nuotraukas, paskelbtas be jų sutikimo. Jeigu nuotraukose vaizduojamas žalingas turinys, apie jį gali pranešti bet kuris svetainės naudotojas.

Eugenija BUDRIENĖ

Mėsos perdirbimo įmonei UAB „Grimeda“ keliama rest­ruktūrizacijos byla. Tokį sprendimą praėjusį tre­čia­dienį priėmė Klaipėdos apygardos teismas, nors ieškovė – „Sodra“ – dėl susikaupusių skolų prašė iškelti bankroto bylą. Suinteresuoti kreditoriai irgi siekė bankroto procedūrų. Tačiau tokia baigtis būtų ant plauko pakabinusi beveik 500 darbuotojų, dirbančių keturio­se įmonėse, likimus.

Nemokėjo socialinio draudimo įmokų

Nuo 1995 metų veikianti įmonė (pavadinimu UAB „Gri­­me­da“ ji įregistruota 2002-aisiais) skel­biasi esanti moderni bend­­­rovė, savo apyvartą kasmet didinanti po 12-15 proc. Ta­­čiau skolos „Sodrai“ bei žmo­­nių skundai rodo ką kita. O susidarius itin didžiuliams įsiskolinimams, Valstybinio socialinio draudimo fondo val­dybos (VSDFV) Šilalės skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, reikalaudamas iškelti UAB „Grimeda“ bank­roto bylą dėl nemokumo.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas „Šilalės artoją“ informavo, jog „Sodros“ Šilalės skyrius, pateikdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. nesumokėjo įmo­kų už darbuotojus ir priskaičiuotų delspinigių.

„Kaip nurodo ieškovas, atsakovei buvo taikomos įvairios priemonės, bet įsiskolinimas nėra likviduotas. Taip pat ieškovas - VSDFV Šilalės skyrius - nurodė, jog atsakovė yra nemoki ir prašė iškelti bankroto bylą.

Tuo tarpu UAB „Grimeda“ direktorius prašė teismo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą bei restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; nustatyti atitinkamą sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti“, - sakė K. Butvydas.

Beje, restruktūrizavimui nu­siteikę įmonės atstovai ma­no, jog šio proceso administ­ratoriui turėtų būti mokama 1500 eurų mėnesinė alga.

Skolos vis auga

„Sodros“ Šilalės skyriaus direktorė Inga Šaulienė informavo, kad į teismą jie buvo priversti kreiptis dėl nesumokėtų 147 tūkst. 266,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

„Teisė „Sodrai“ teisminiu keliu inicijuoti bankroto procesą skolingai įmonei yra numatyta įstatymuose. Iki šio žingsnio buvo atliekamos kitos skolos išieškojimo procedūros, tačiau jos nebuvo efektyvios, nors apie tai įmonės vadovai privalėjo žinoti. „Sodros“ Šilalės skyrius įvertino ir tai, kad 2016 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė prašymą UAB „Grimeda“ kelti rest­ruktūrizavimo bylą, nurodydamas, jog įmonės veikla yra nuostolinga, o tai mažina galimybę „Sodrai“ atgauti susidariusią įmokų skolą. „Sodra“ siekia ne tik išieškoti skolą, bet ir sustabdyti VSDF biudžetui žalingą skolos augimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad bankroto bylose yra ginamas viešasis interesas“, - tvirtino I. Šaulienė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 113 darbuotojų. Pagal LR Juridinių as­menų registrui pateiktą 2015 m. balansą, UAB „Gri­me­da“ turi turto už 9 mln. 926 tūkst. 748 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 8 mln. 107 tūkst. 490 Eur, t. y. daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tai, „Sodros“ įsitikinimu, reiškia, jog įmonė yra nemoki.

Tuo, kad „Grimeda“ yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus bei su visais atsiskaityti, netiki ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs AB Šiaulių bankas. Šios įstaigos atstovės teigimu, įmonės sunkumai nėra laikino pobūdžio, jos turtinė padėtis nuolat blogėja, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas pažeistų kreditorių interesus. Be to, kadangi bankas nutraukė su įmone kreditavimo sutartis, pradelsti įsipareigojimai nuo šių metų spalio 13 d. dar padidėjo.

Gi pati bendrovė teismui nurodo, jog šių metų rugpjūčio 29 d. balanso duomenimis, ji neva turinti turto už daugiau nei 10 mln. Eur, o pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 2 mln. Eur. Tiesa, ji pripažįsta, jog bendras įsiskolinimas yra per 8 mln. Eur.

Restruktūrizuojama visa įmonių grandinė

Šių metų rugpjūtį buvo paviešinta informacija apie kelių glaudžiai susijusių mėsos perdirbimo įmonių restruktūrizaciją. Klaipėdos apygardos teismui UAB „Grimeda“ atstovai pateikė duomenis, jog ši įmonė yra viena iš specia­lizuotų mėsos įmonių vientisos mėsos perdirbimo grandinės grandžių: RUAB „Pajūrio mėsinė“ užtikrina skerdimą, RUAB „Agrovet“ atlieka išpjaustymą, atsakovė gamina mėsos produktus, o RUAB „Kretingalės mėsa“ atlieka logistiką ir prekių realizaciją. Visoms minėtoms įmonėms, išskyrus UAB „Grimeda“, birželio mėnesį jau iškeltos rest­ruktūrizavimo bylos.

Teismui UAB „Grimeda“ nurodė, kad jos bankroto byla turėtų neigiamų pasekmių visai įmonių grandinei bei jau prasidėjusiai restruktūrizacijai. Tą patį teigė ir RUAB „Agrovet“, prašiusi atmesti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šis paralyžiuotų visų keturių bendrovių veiklą, komplikuotų kitų trijų įmonių restruktūrizacijos procesus. Galimos net ypač skaudžios socialinės pasekmės – atsirastų grėsmė maždaug 500 visų minėtų bendrovių darbuotojams prarasti darbą.

Išgelbės išskirtiniai produktai?

Pasak UAB „Grimeda“ direktoriaus Alfonso Valatkos, „Sodrai“ nemenka skola susikaupė stokojant apyvartinių lėšų. O tam esą labiausiai įtakos turėjo Rusijos maisto prekių embargas, taip pat kilusi ekonominė krizė.

„Bendrovė yra parengusi restruktūrizacijos metmenis, juos pateikusi teismui ir kartu su kreditorių bei investuotojų pagalba mato realias galimybes išspręsti finansinius sunkumus. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas tiek so­cialiniu, tiek ekonominiu aspektu yra naudingesnis nei bank­roto skelbimas. „Sod­ra“ „Grimedos“ bankrotą lai­ko tie­siog vienu iš būdų greičiau išreikalauti valstybinio socialinio draudimo įmo­kas“, – teigė savo raštiškame atsakyme redakcijai A. Valatka.

Įmonės direktoriaus tvirtinimu, bendrovė vykdo gamybinę ir komercinę veiklą, gauna pajamas, moka einamuosius mokėjimus bei užmokestį darbuotojams.

„Būtų labai apmaudu, jeigu UAB „Grimeda“, kuri daug metų investavo į modernias, aukšto lygio technologijas, kuri gavo gausybę apdovanojimų, medalių bei įvertinimų už gaminamos produkcijos kokybę ir išaugino kvalifikuotų specialistų kartą, turėtų nutraukti savo veik­lą“, - tvirtino A. Valatka.

Finansinių sunkumų patiriančios įmonės vadovas patikino, jog, nepaisant susidariusių skolų, bend­rovė su darbuotojais visiškai atsiskaitanti. Pavyzdžiui, už 2016 m. birželį darbuotojams įmonė esą sumokėjusi 28 tūkst. 554,33 Eur darbo užmokesčio, už liepą – 43 tūkst. 293,39 Eur.

Jis taip pat tvirtino, kad įmonė stengiasi kuo daugiau savo produkcijos eksportuoti tiek į Vakarų, tiek į Rytų ša­lis. „Grimeda“ jau esanti įtraukta į bendrovių sąrašą, kurioms suteiktas leidimas eksportuoti savo gaminius į JAV rinką, o bendrovės administracija siekianti, jog šalies rinka kuo mažiau darytų įtaką gaminamos produkcijos apimtims. Šiuo tikslu vykdomos derybos dėl ritualinės (košer) produkcijos tiekimo į kitas rinkas.

Teismui pateiktuose dokumentuose UAB „Grimeda“ nurodo, kad jos pardavimo pajamos, 2016 m. rugpjūčio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenims, sudarė 4 mln. 073 tūkst. 124 Eur.

Be to, jos esą turinčios tendenciją didėti, mat šių metų birželį buvusi sudaryta 1 mln. Eur vertės bendradarbiavimo sutartis su viena didžiausių Lietuvos mėsos produktų gamintojų UAB „Krekenavos agrofirma“. Šiai įmonei, bylos duomenimis, „Grimeda“ teikia šaltai rūkytų dešrų gamybos paslaugą (2016 m. gegužę pagaminta 315,670 kg, 2016 m. birželį – 3803,388 kg, 2016 m. liepą – 8690,930 kg).

Pagrindinė „Grimedos“ produkcijos pirkėja Lietuvoje yra RUAB „Kretingalės mėsa“, gaminiai tiekiami į Turkmėnistaną, Olandiją, Baltarusiją bei kitas užsienio šalis.

Sprendimas palankus įmonei

Spalio 26 d. paskelbta teismo nutartis palanki Džiaugėnuose veikiančiai įmonei. Nuspręsta iškelti ne bankroto, o restruktūrizacijos bylą, suteikiant vilties ten dirbantiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas.

Po nutarties paskelbimo susisiekus su UAB „Grimeda“ direktoriumi, šis džiaugėsi ne tik teismo sprendimu, bet ir vykstančiomis derybomis su JAV dėl galimybių ten eksportuoti savo gaminius. Vadovo įsitikinimu, būtent tai galėtų padėti įmonei įveikti finansinius sunkumus.

„Sodros“ Šilalės skyrius, susipažinęs su teismo sprendimo motyvais, spręs, ar tikslinga jį skųsti apeliacinės instancijos teismui“, – po nutarties paskelbimo teigė „Sod­ros“ Šilalės skyriaus direktorė I. Šaulienė.

Teismo sprendimą galima apskųsti per 7 dienas po jo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.