Įpusėjusi vasara neša Jums džiugią žinią – prasideda skaitytojų nekantriai lauktos prenumeratos loterijos prizų dalybos. Kaip ir kasmet, ši smagi, azartiška atrakcija sulaukė ypatingai didelio Jūsų, mieli skaitytojai, dėmesio. Jau nuo pavasario į redakciją ėmė plūsti prenumeratos kvitai, kurių loterijos dėžėje sugulė keli tūkstančiai. Iš tokios gausybės išrinkti laiminguo­sius šiemet patikėta ilgamečiui „Šilalės artojo“ bičiuliui, kraš­totyrininkui, muziejininkui Klemensui LOVČIKUI.

Upyniškiui tokia maloni ir savotiškai atsakinga pareiga – redakcijos padėka už keliasdešimt metų nenutrūkstamą bendradarbiavimą su mūsų laikraščio skaitytojais. K.Lovčikas prisipažįsta:

„Esu „Šilalės artojo“ bend­radarbis nuo neatmenamų laikų. Manau, ir vyriausias. Iki šiol vis dar parašinėju. O laik­raštį skaitau nuo jo užgimimo“.

„Šilalės artojo“ skaitytojai šį šviesuolį puikiai pažįsta: laik­­raštyje ne­trūksta K.Lov­­či­ko pamąstymų kraštoty­ros, etnokultūros ir kt. temomis. Di­džiąją dalį gyvenimo Kle­mensas paskyrė savojo krašto pažinimui, jis yra Upynos liaudies meno muziejaus įkūrėjas.

Savaitgalį šiame muziejuje Žemaičių kultūros dienų proga atidaryta paroda „Žemaičių religinis palikimas“. Joje eksponuojami K.Lovčiko iš Upy­nos apylinkių surinkti religiniai paveikslai, maldaknygės, giesmynai, antkapių užrašai ir kt. Tarp dėmesį prikaustan­čių eksponatų – ir 1816 me­tų leidimo maldaknygė, Mo­tie­jaus Valančiaus rašytos knygelės bei paveikslas, kaip spėja pats ekspozicijos autorius, atkeliavęs net iš Palestinos.

Redakcija džiaugiasi maloniu bendradarbiavimu, ir, nieko nelaukdami, skelbiame K.Lov­čiko rankomis ištrauktus laimėtojus. Gal tarp jų esate ir Jūs?

Beje, žaidime dalyvavo ir žiemą gauti tų skaitytojų, kurie laikraštį užsisakė visiems 2016 metams, kvitukai.

O sėkmė nusišypsojo kelioms dešimtims prenumeratorių. Ūki­­nin­ko Remigijaus Lauri­na­vi­čiaus 30 eurų atiteko Linai Ka­taus­­kienei iš Gaučų k. UAB „Di­Mada“ savininkės Onu­tės Kairienės dovanotas 30 Eur kuponas iškeliau­ja į Požerę pas čia gyvenan­tį Joną Prielgauską. IĮ sa­vi­ninkas, „Aibės“ prekybos tinklui atstovaujantis Alfon­sas Rupšlaukis du 20 Eur vertės kuponus apsipirkti šio tinklo parduotuvėse skiria Liuc­ijai Juzefai Jakienei iš Padievaičio k. ir kvėdarniškei Vidai Vėlienei.

UAB „Edmosima“ vadovo Edmundo Venckaus 30 Eur prizas pradžiugins pajūriškę Adelę Poškienę, o kaimo turizmo sodybos Jomantuo­se savininkų Birutės ir Kęstučio Tarvydų dovanas - po 50 Eur - pasidalins Petrutė Kal­nikienė, gyvenanti Kada­rių k., bei Stefanija Mika­lauskienė iš Girdiškės.

Seimo nario Remigijaus Že­­maitaičio į loterijos fondą pa­skirtus 200 Eur buvo nuspręsta padalinti ketu­riems skaitytojams: po 50 Eur pasieks upyniškį Algį Ga­jauskį, burkėniš­kę Ka­zi­­mierą Balčienę, Tūbu­čiuo­se gyvenančią Liną Ma­­se­dunskienę bei Petrą Ši­­­lans­ką iš Dirkintų.

Prizais loteriją papildė ir ilgametis laikraščio bičiulis, Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis. Jo dovanos (50 Eur) tikimės nudžiugins traksėdiškę Stanislavą Norkutę ir kaltinėniškę Ra­są Meškėnienę.

Tokio pat dydžio piniginiai prizai, įsteigti žemės ūkio viceministro Al­bino Ežers­kio, iškeliaus į dro­būkš­tiš­kio Ri­manto Egi­di­jaus Pet­raus­ko bei Dar­ga­liuose gy­ve­nančios Elytės Tau­jans­kienės namus.

Rajono savivaldybės tarybos narių prizai po 30 Eur pasiskirstė taip: Vytauto Juciaus dovana skrieja pas Valeriją Budrienę į Trako k., Al­gir­­do Meiženio - žadeikiškiui Rolandui Dromantui, Rimanto Rimkaus – šilališkei Malvinai Kasiliauskienei, Ro­lando Toleikio – Gražinai Šim­kienei iš Stonių k., Ta­do Bartkaus – Nijolei Vai­čia­kauskienei, gyvenančiai Šiauduvoje. Virginijaus No­reikos dovana atiteko Reginai Zobielienei iš Paežerio, Sta­sio Skalausko – Antanui Žiau­beriui iš Simėnų.

Už 30 Eur apsipirkti verslininkės Gražinos Orlovos parduotuvėje „Ąžuoliukas“ kviečiama Laima Daubarienė, gyvenanti Apidėmių k., o gėlių ir dovanų salone „Puokš­tė“ už tokią pat sumą kažką išsirinkti galės Elena Mik­nie­nė iš Gūbrių.

„Joninių vaistinės“ savininko Jono Leiliono įsteigtas 20 Eur vertės kuponas, leidžiantis įsigyti prekių įmonės parduotuvėje, burtų keliu atiteko Sigutei Mickuvienei iš Po­žerės.

UAB „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskas 50 Eur piniginiais prizais nudžiugins du skaitytojus: Kęstutį Mažeiką iš Gerdučių ir Bronislovą Kučinską iš Pasausalio.

Ilgamečiai „Šilalės artojo“ bičiuliai verslininkai Nijolė ir Eugenijus Gudauskai tradiciškai net tris skaitytojus apdovanos 10 Eur vertės dovanų kuponais, kviečiančiais užsukti į „Pitliaus“ parduotuves. Jie atiteko Struikuose gyvenančiam Vidui Krasauskui, Vincentui Jonušui iš Leviš­kių k. ir šilališkei Agotai Auškalnienei.

Verslininkų, įmonės „Avir­ginida“ savininkų Virgi­nijos ir Virginijaus Dau­barų prizai po 25 Eur iškeliaus į bytlaukiškės Anastazijos Jocienės bei tūjainiškio Gintaro Ado­mavičiaus namus.

Vazoninis augalas, kurį dovanoja gėlių ir dovanų salono „Palmeta“ savininkai Lina ir Petras Dargevičiai, papuoš Miretos Trijonienės iš Tū­binių aplinką.

Kirpėja Danguolė Bytau­tie­nė užsukti maloniai grožio procedūrai kviečia šilališkę Eglę Dorčienę, kuriai dovanos ir kokybiškų plaukų priežiūros priemonių.

Savo skaitytojų nepamiršo ir „Šilalės artojo“ redakcija. Už draugystę 3 mėn. laikraščio prenumerata nudžiuginsime net 15 prenumeratorių. Paskutiniam šių metų ketvirčiui „Šilalės artoju“ rūpintis nereikės, nes laikraštį jiems užsakys redakcija, Virginijai Aužbikavičienei iš Naujojo Obelyno, Alfonsui Dapkui iš Jakaičių k., balsiškiui Jo­nui Kazakevičiui, Lembo k. gyvenančiai Stanislavai Vai­tiekienei, Bronislavai Vens­kienei iš Leviškių k., Reginai Kelpšienei iš Bir­žų Lauko, Kvėdarnoje gy­­venančiam Algirdui Ma­cei­­kiui, traksėdiškei Kri­s­­ti­nai Labaitienei, Va­ciui Turčinskui iš Košių, Li­­nui Adomavičiui iš Poš­kakaimio, Zigmui Urbonui, gyvenančiam Vartulėnuose, Linai Andrijauskienei iš Ši­­­lų, Genovaitei Tarvydienei iš Adomavo, Ligitai Jur­gai­tienei iš Negėrų k. bei Re­gi­nai Urnikienei, gyve­nan­čiai Dul­kių Lauko k.

Pas laimėtojus, nešini dova­nomis, netrukus užsuksi­me į namus. Tačiau jei la­bai ne­kant­raujate, laukiame Jūsų redak­cijoje (Jono Basa­navičiaus g. 2, 3 aukštas), ir prizai Jus pasieks greičiau.

Jeigu šį sykį nepasisekė sma­giame žaidime rasti savo vardo bei pavardės, nenusiminkite – redakcija tradicijos rengti loterijas nežada atsisakyti.

Dėkojame visiems, kurie pasirinkote būti kartu su rajono laikraščiu. Ačiū tariame ir paštininkams bei privačios platinimo tarnybos darbuotojams, kurie pri­me­na skaitytojams apie pre­numeratos pratęsimą. Dė­ko­jame verslininkams, ūki­­­nin­kams, politikams, kurie prisideda prie „Šilalės ar­­to­jo“ rengiamos loterijos.

Redakcija

Vasara - įvairių renginių ir švenčių metas. Retai kuris savaitgalis būna „tuščias“. Be įprastų Joninių, mies­tų bei miestelių sukakčių paminėjimų, tradiciniais tam­pa ir profesionalūs kultūriniai renginiai. Tarp jų - 10-oji Senjorų dainų šventė „Mes Vilniuje kartu“, bei Klaipėdoje nuskambėjusi Vakarų krašto dainų šventė. Abiejose dalyvavo ir mūsų rajono dainos, šokio bei muzikos mylėtojų kolektyvai.

Pasak Šilalės kultūros cent­ro meno vadovo Algimanto Saročkos, festivalyje dalyva­vo kolektyvai iš Vil­niaus, Kau­no, Ukmergės, Tel­šių bei kitų Lietuvos vietovių, iš viso - apie 700 dainininkų bei šokėjų. Ši šventė suburia vi­sos Lietuvos šokančius bei dainuojančius senjorus, su­teikia jiems galimybę pasi­dalinti savo gyvenimiška pa­tirtimi, skatina toleranciją bei pagarbą senyvo amžiaus žmo­nėms, ugdo bend­ravimą tarp skirtingų kartų. Juk daina, kaip ir žmogus, turi savo gyvenimą ir buria žmones į bendruomenes. Ne veltui Senjorų dainų šventė šiemet buvo skirta Vietos bendruomenių metams. Tai vienintelis toks renginys senjorams mūsų šalyje, ir ši graži tradicija gyvuoja nuo 2006 metų.

Šventės atidarymas vyko prie Vinco Kudirkos pamink­lo. Sugiedojus Tautinę giesmę bei pagerbus jos autorių, iškilminga eisena patraukė į Vilniaus mokytojų namų kiemelį. Renginys prasidėjo šokių valanda, vėliau vyko Dainų vakaras - šventinis kon­certas.

A.Saročka džiaugiasi, kad nedidelis mūsų rajonas šiemet delegavo net tris dainos mylėtojų kolektyvus. Jau penktus metus festivalyje dalyvavo Šilalės kultūros cent­ro moterų vokalinis ansamb­lis „Kuplė“ (vadovė Laima Sa­ročkienė) bei „Sidabro gija“, vadovaujama nenuilstančios Natalijos Taurinskienės. Šiais metais prie veteranių prisijungė Traksėdžio laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Šilagėlė“, suburtas Stasio Genio.

„Tokios šventės iš esmės keičia požiūrį į garbingo amžiaus žmones bei ugdo aplinkinių pagarbą. Dešimt­me­tis - solidi sukaktis, manau, jog ir ateityje su malonumu dalyvausime tokiuose renginiuose“, - sako A.Saročka.

Dešimteriopai daugiau dai­­nos, šokio bei muzikos puo­selėtojų sutraukė Klaipėdoje vykusi Va­karų krašto dainų šventė. Spalvinga eisena nusidriekė Herkaus Manto gatve ir patraukė į Klaipėdos vasaros estradą, kur nu­vilnijo didysis koncer­tas. Tokio masto dai­nų šventė Klai­pėdoje - tai tradicijų tąsa, kurią puoselė­jo pirmosios Ma­­­žosios Lie­tu­vos lietuvių bei vė­liau vykusių dai­nų švenčių ren­gė­­­jai. Ki­tais me­tais Va­karų kraš­­to dai­nų šven­tė bus ju­bilieji­nė - 90-oji.

Kaip dienraš­čio „Vakarų eks­p­­resas“ (bir­želio 7 d.) prie­­dui „Kultūros uostas“ sa­kė Klai­pėdos chorinės bend­­ri­jos „Aukuras“ tarybos pir­mi­­ninkas Al­girdas Šums­­kis, šven­tės iš­­takos sie­kia pra­ėjusio šimt­mečio pradžią. 1927 m. įvyko pirmoji Mažosios Lie­tuvos lietuvių dainų šventė. Tarpukariu surengtos dar kelios, tačiau kai vokiečiai aneksavo Klaipėdos kraštą, tradicija kuriam laikui nutrūko. Pernelyg sudėtinga šventes buvo rengti ir sovietmečiu, o valdžia irgi ne­buvo suinteresuota. Ir tik tuomet, anot A.Šumskio, kai Klaipėdoje pradėjo veikti Lie­­tuvos mu­zikos akademijos fa­kultetai, ak­ty­­­vesnis tapo cho­rų ju­dėjimas. Nuo ta­da ir imta reng­ti reguliarias dainų šventes.

Šiemet į Vaka­rų krašto dai­nų šventę suvažia­vo cho­rai iš Vil­­niaus, Kauno, Ro­­­­kiš­­kio, Pas­va­lio, Pane­vė­žio, Ma­­ri­­jam­­­polės, Aly­taus, Šiau­­lių, Ma­­žei­kių, Skuo­­do, Ši­lu­tės, Ši­­la­lės bei kitų miestų: vaikų, jau­nimo, vy­rų, mo­terų ir mišrūs suau­gu­siųjų. Vien cho­ristų - apie 5 tūkst., o kur dar šokė­jai, liaudies instrumentų orkest­rai, kapelos. Ma­­noma, kad da­­lyvavo apie 250 meno kolektyvų.

Anot A.Sa­roč­kos, kaip vienas choras Vakarų krašto dainų šventėje dalyvavo ir kolektyvai iš Šilalės: Kultūros centro moterų vokaliniai ansambliai „Kuplė“ bei „Sidabro gija“ (beje, abu - jau antrą kartą), Kvėdarnos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Allegro“ (vadovė Gra­žina Pameditienė) bei Ža­deikių laisvalaikio salės mo­terų ansamblis (vadovė Auš­ra Jančiauskienė).

Tarp šokio mėgėjų sukosi Šilalės meno mo­kyklos šokių studija „Lokysta“ (vadovės Dig­ma Kononovienė ir Laima Andrejauskienė) bei Šilalės kultūros cent­ro kolektyvas „Mai­­nytinis“  (vadovė L.And­rejauskienė).

„Džiugu, kad dar turime savyje tauraus vidinio skambėjimo, o tuo pačiu - savigarbos bei pasididžiavimo, ku­rio apstu mūsų dainose. Visų vardu nuoširdžiai dėkoju savivaldybei už realizuotą galimybę dalyvauti mums taip svarbiose dainos ir šokio šventėse bei įrodyti savo kasdienio darbo prasmę ir svarbą“, - sako A.Saročka.

Eugenija BUDRIENĖ

Nuotr. iš A.Saročkos albumo

Į redakciją kreipėsi šilališkis Juozas Viliušis. Garbaus amžiaus ligotas vyras guodėsi, jog niekas nenori jam padėti, nors darbas, atrodo, būtų visiškai nesudėtingas ir nereikalaujantis didelių investicijų, o rezultatas - nau­dingas dvigubai.

„Dar pernai kreipiausi į Šilalės komunalinio ūkio ats­tovą ir prašiau, kad pasirūpintų, jog būtų palygintos plytelės tako, einančio pro šią įmonę ir palei „Statybų duonos“ tvorą. Man buvo atsakyta, kad tai yra miesto teritorija. Tada prašiau seniūno. Lyg ir pažadėjo, bet ir šiemet niekas nė piršto nejudina.

Esu neįgalus, daugiausia naudojuosi vežimėliu. Šiuo pėsčiųjų taku man patogiau nukakti iki savo žemės - sutrumpėja kelias. Bet šitomis išsikraipiusiomis plytelėmis riedėti neįgaliojo vežimėliu - tikras vargas! Be to, pernelyg sužėlę ir menkaverčiai krūmai, kurie taip pat trukdo pravažiuoti.

Negi reikia didelių pinigų šitam takui sutvarkyti? Ar nebūtų galima pasiųsti, sakykime, žmonių, atidirbančių už pašalpas, kurie palygintų išsiklaipiusias ša­li­gatvio plyteles, apkarpy­tų krūmus. Ir būtų dviguba nauda: patogu eiti ar važiuoti bei sutvarkytas jau daugybę metų apleistas miesto kam­pas. Kodėl į paprasto žmo­gaus bėdą niekas neįsiklauso?“ - nusivylęs valdžios požiūriu senukas.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vaikų ir jaunimo socializacijos stovykloje „Pajūrio vasarotojai“ pirmoje pamainoje dalyvavo 17 pradinukų.

Stovykla prasidėjo „saldžiai“ - vykome į „Roshen“ fabriką Klaipėdoje, pamatėme, kaip gaminami saldainiai, patys pasigaminome po ledinuką. Pajūrio regioninio parko Lankytojų centre žiūrėjome video įrašus apie gyvūnijos pasaulį, pasitikrinome žinias apie pajūrio augalus, žuvis bei kt. Žinoma, mėgavomės ir Baltijos bangomis.

Kitą dieną keliavome po savo rajoną. Lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejuje vaikai su­si­pažino su Lie­tu­vos aviacijos istorija, lakūno vaikyste. O Dionizo Poškos Baublius bei malūną dauguma mokinių pamatė pirmą kartą.

Kaltinėnų Dvasingumo parke po susikaupimo valandėlės smagiai papramogavome, o išvyką baigėme aukščiausioje Žemaitijos vietoje - ant Medvėgalio.

Stovyklaudami susipažinome ir su Panemunės pilimis bei dvarais. Ekskursija prasidėjo Jurbarko krašto muziejuje, kur vyko edukacinė veik­la „Rašto pažinimo keliais“. Mokiniai susipažino su pirmuoju raštu pasaulyje – dantiraščiu bei senoviniu XVI–XVII a. Lietuvoje naudotu go­tikiniu raštu. Važiuodami palei Nemuną, aplankėme Panemunės pilį, apsuptą kaskadinių tvenkinių, stačių šlaitų, Veliuonos krašto istorijos muziejų, kur patyrusi audėja pamokė šio nelengvo amato, o muziejaus dar­buotoja aprodė archeologinę ekspoziciją, senovinę mokyklos klasę, leido pasėdėti suoluose. Sustojome prie Veliuonos piliakalnių, aplankėme paminklus kunigaikščiams Gedi­minui ir Vytautui. Vėliau, apžiūrėję Raudonės pilį, sustojome prie Nemuno pasimėgauti vandens malonumais.

Dar laukė kelionė į Varnius. Buvusioje Kunigų seminarijoje įkurtame Žemaičių vyskupystės muziejuje vaikai buvo įtraukti į edukacinę veiklą. Dailininko pamokyti, jie iš stiklo gamino pakabutį, kurį dar reikėjo išdegti krosnyje. Vėliau, pasiteliuškavę Lūksto ežero bangose, pramogavome Kelpšaičių parke.

Stovykla baigėsi smagiais žaidimais, estafetėmis. Visiems dalyviams įteikti diplomai ir prizai.

Regina TARVYDIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos pradinių klasių vyr. mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Vasara - stovyklų metas. Tradiciškai su vy­resniųjų klasių mokiniais stovyklauti vykome į Šiaulių apskrityje esantį Kurtuvėnų regioninį parką.

Įsikūrę bei pasistatę palapi­nes, prie Kurtuvėnų dvaro svirno susitikome su ekskursijos vadovu ir leidomės į žygį. Apžiūrėjome ne tik svir­ną, ratinę, bet ir greta esan­čios bažnyčios rūsius, išgirdome „pamėkliškų“ istorijų. Užkopę ant Girnikų šventakalnio, galėjome matyti dunksantį Šiaulių miestą, Kuršėnus, atsivėrė Kurtuvėnų panorama. Grįžusių į stovyklą laukė poilsis, vakarienė bei pokalbiai prie laužo.

Kitą dieną patraukėme į Jaut­malkę. pamatėme, kur anks­čiau buvo degamos ang­lys, užrištomis akimis, pasa­kojant žygio draugui, reikėjo įveik­ti sudėtingą miško trasą. Jaut­malkėje žaidėme piemenų žai­dimą „Kerėpla“, kepėme bul­ves žarijose, šokome liaudiškus šokius. Sutemus dėliojome žvaigždynus. Po visų edukacinių veiklų laukė naktinis žygis atgal. Tą dieną suko­rėme daugiau nei 20 kilomet­rų.

Trečią dieną, prieš atsisveikindami su stovykla, galėjome pajodinėti žirgais.

Veronika GUDAITĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos istorijos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Taip pavadinta vaikų ir jaunimo vasaros poilsio stovykla šiemet šventė penkerių metų jubiliejų. Šia proga įsigijome stovyklos vėliavą, vienodus marškinėlius, sukūrėme stovyklautojų dainą bei priesaiką. Drauge turiningai ilsėjosi ir mūsų mokyklos pradinukai, iš viso - 46 mokiniai. Užsiėmimai vyko dviem pamainomis. Pirmieji pramogavo mažiausieji.

Pasiskirstę į būrius bei priėmę stovyklautojų priesaiką, vaikai įsitraukė į įvairias veiklas. Net tris dienas jie keliavo: lankėsi Pag­ra­mančio regioniniame par­­ke, Lakštingalų slėnyje, su­sipažino su vandens augalais, medžiais, krūmais, paukš­čiais. Taip pat aktyviai praleido laiką prie Paršeže­rio, užkopė ant Medvėgalio piliakalnio, Pa­lan­goje ap­lankė Gintaro muziejų, nuo Biru­tės kalno grožėjosi Bal­tijos jūra.

Paskutinę dieną buvo apdovanotas šauniausias, drau­giškiausias, mandagiausias bei greičiausias stovyklautojas, aptarta stovyklos veikla, pasidalinta įs­pū­džiais.

Vyresnieji keliavo dvira­čiais prie Drungeliškės kop­­lyčios, dalyvavo orientacinio sporto užsiėmimuose Drun­­geliškės miškuose. Va­žiuodami į Anykš­čius, pa­keliui aplankė Ka­varske esantį le­gendomis apipintą Šv. Jono šaltinį, eidami medžių lajų taku, susipažino su Lietuvos miškų įvairove, apžiūrėjo Pun­tuko akmenį. Iš aukščiausios Lietuvoje dvibokštės Šv. Apaštalo evangelisto Mato baž­nyčios bokšte įrengtos ap­žvalgos aikštelės grožėjosi Anykščių apylinkėmis bei Šven­tosios vingio panorama. COSMOS Paukščių tako veid­rodžių kambaryje vaikai nu­sikėlė į beribį kosmosą, su­sipažino su žvaigždėmis, ant Liudiškių kalvos aplankė rašytojo Jono Biliūno kapą bei paminklą „Laimės ži­bu­rys”. Vėliau vasaros rogutėmis skriejo nuo Kalitos kalno linksmaisiais kal­ne­liais. Kitą dieną neužmirštamų įspūdžių pasisėmė, plaukdami baidarėmis Jūros upe.

Baigiantis stovyklai, beliko aptarti bei įvertinti tai, ką nuveikėme, išsakyti savo pageidavimus. Visi stovyk­lautojai apdovanoti pa­dė­kos raštais bei atminimo dovanėlėmis.

Ona DVILIENĖ

Stovyklos „Pajūralio tarzaniukai“ vadovė 

AUTORĖS nuotr.

Sakoma, kad meilei amžius - ne riba. Tačiau girdint ir stebint, kokie dalykai vyksta tarp šiuolaikinių paauglių, norisi, jog tos ribos visgi būtų. Neseniai Šilalės rajono apylinkės teismą pasiekė baudžiamoji byla, kurio­je keturiasdešimtmetis vieno mūsų rajono kaimo gyventojas kaltintas lytiškai san­tykiavęs su keturiolikos me­tų paaugle. Nors neleisti­ni meilės žaidimai vyriškiui kainavo teistumą bei kelių šimtų eurų baudą, dalį at­sakomybės turėtų prisiimti ir byloje nukentėjusiąja įvar­dinta mergaitė, ir, žinoma, jos tėvai. Teisme pa­aiškėjo, kad išsiskyręs, sūnų turintis brandaus amžiaus vyras savo keliolika metų jaunesnei mylimajai - ne pir­mas partneris. Suaugusiųjų gyvenimo subtilybes pui­kiai išmananti paauglė prisipažino pati buvusi judviejų in­tymių santykių iniciatore.

Į dienos šviesą R.U. ir gretimame kaime gyvenančios nepilnametės nuotykiai iški­lo šių metų pavasarį, kuomet kovo pabaigoje keturiolikmetė kelias paras negrįžo namo, nėjo į mokyklą. Bet iš tiesų šis nusikalstamas romanas užsimezgė seniau. Ty­rėjams R.U. papasakojo su paaugle susipažinęs dar 2014-aisiais, kai pastebėjo ją vieno mokyk­loje vykusio renginio me­tu. Rimčiau bendrauti abu pradėjo šių metų vasarį. Nu­važiavęs į kaimą paimti darbininkų, vyras čia sutiko merginą bei pasisiūlė pavežti iki namų. Po šio pavėžėjimo abu ėmė bendrauti socia­liniame tinkle „Facebook“, apsikeitė telefonų numeriais, su­sirašinėjo ži­nutėmis, bend­raudavo te­lefonu. Kovo 29-ąją vyriškis pa­skambino savo simpatijai ir pakvietė pasivažinėti. Po­rai susitikus, R.U. pa­siūlė vykti pas jį į namus, pri­si­pažino gyve­nan­tis vienas. Pa­aug­lė ne­prieš­ta­ra­vo.

Viešnagė užsitęsė. Vyras tyrėjams aiškino, jog mergaitė ėmė jam meilintis, pa­siprašė likti nak­voti. Tą naktį pora pirmą kartą pasi­my­lėjo, tačiau, kaip teigė R.U., iniciatyvą parodė ir veiksmų ėmėsi ne jis, o jo nepilnametė draugė.

Teismui vyras prisipažino žinojęs, kad jo partnerė yra jaunesnė nei 16 metų, bet teisinosi patikėjęs jos žodžiais, ne­va jai - jau penkiolika.

Tuo tarpu paauglė neslėpė, jog lytinį gyvenimą yra pradėjusi jau anksčiau. Be to, apie intymius dalykėlius ji skaičiusi nemažai informacijos, žiūrėjusi tokio pobūdžio filmų. Su R.U. ji prisipažino praleidusi dvi naktis. Galbūt judviejų susitikimas būtų už­sitęsęs ir dar ilgiau, tačiau tam sutrukdė dukros su policija ieškoti pradėjusi motina.

Nagrinėjant bylą, moteris teigė, kad anksčiau dėl dukters problemų neturėjusi. Visgi ji paatviravo, jog paskutiniu metu mergaitė ėmė bėgti iš pamokų, nebeklausyti, išeidinėti iš namų paromis. Kodėl pasikeitė dukters elgesys, ji teigė nežinanti, nes duktė esą su ja nebendraujanti, nesikalbanti. Paauglė tvirtino norinti būti suaugusi ir gyventi atskirą gyvenimą.

Apie tai, kad jos mergaitė turėjo lytinių santykių, motina tikino sužinojusi tik prasidėjus tyrimui. Po šiųme­čių Velykų (t.y., kai kovo 29-ąją jos keturiolikmetė atžala iš­­ėjo iš namų, o kitą dieną ne­grį­žo), mama ėmė ieškoti jos per drauges, gimines, pa­žįs­tamus, tačiau nerado. Sužinojusi, kad dukra dvi die­nas nebuvo mokykloje, krei­pėsi į policiją.

Suradus paauglę, ši iškart prisipažino, jog buvo pas R.U. Laimei, nepilnametė nebuvo sumušta ar kitaip išgąsdinta, tik užsisklendusi ir nebend­raujanti. Tačiau vis tiek buvo atlikta teismo medicinos eksperto apžiūra, po jos ir paaiškėjo, kad jaunoji klajūnė turėjo lytinių santykių.

Už santykius su šešiolikos metų neturinčia paaugle R.U. nubaustas 753,20 eurų bauda. Tiesa, bausmė turėjo būti net trečdaliu didesnė, tačiau teismas pritaikė vyriškiui lengvinančią aplinkybę – šis nuoširdžiai gailėjosi už padarytą nusikaltimą ir žadėjo nutraukti su paaugle bet kokius ryšius.

Visgi, neoficialių šaltinių tvirtinimu, savo žodžių R.U. laikytis sekasi sunkiai. Jis garsiai eskaluoja nepaliksiantis merginos bei lauksiantis, kol šiai sukaks šešiolika. Tada  jiedu galėsią pradėti atskirą gyvenimą.

Birutė PALIAKIENĖ

Iš 28 Šilalės rajone valstybės saugomų archeologijos paminklų-piliakalnių Medvėgalis yra pats garsiausias, labiausiai apipintas legendomis ir padavimais, dažniausiai minimas kronikose. Tai gamtos, archeologijos, istorijos bei kultūros paminklas, bendras gamtos ir žmogaus kūrinys. Anot žymaus kraštotyrininko profesoriaus Česlovo Kudabos, „Medvėgalis čia - lyg koks karalius, apžvelgiąs savo žemę”. Arba dar vadinamas Žemaitijos kalnų tėvu, vienu iš žemaičių dievkalnių, Žemaitijos kalvų širdimi, žemaičių milžinu, snaudžiančia žemaičių galybe.

„Žemaičių kalnas Medvėgalis yra didžiausias piliakalnis, kokį iki šiol esu kur nors matęs. Ši tvirtuma savo didumu ir taisyklingumu lankytojui daro didelį įspūdį. Negali užgniaužti nujautimo, kad esi atsidūręs plote, kur kadaise yra dangų rėmę kurios nors garsios giminės pilies kuorai. Medvėgalis yra buvęs ne tik tvirtuma, bet ir platesnio gyvenimo židinys... O dabar apie jį mažai kas ir težino..." (profesorius Liudvikas Kšivickis).

Tą užmaršties šydą pabandė praskleisti Klaipėdos universiteto studentai, vadovaujami archeologo Gintauto Zabielos, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė, istorijos mokytoja Asta Girgždienė, geografijos mokytoja Virgilija Venckuvienė bei mokiniai, dalyvaudami mokslinėje–archeologinėje dviejų savaičių stovykloje „Vėliukai archeologų šalyje“. Pagrindinis tikslas buvo pasiruošti kitų metų piliakalnio tyrinėjimui ir surasti kūlgrindą - akmenimis grįstą slaptą kelią (kūlis žemaitiškai reiškia akmenį). Kūlgrindos paskirtis – padėti patekti arba išeiti iš pilies ar gyvenvietės.

Pirmosiomis dienomis buvo atkasta nemaža akmeninio tako atkarpa. Ekspedicijos vadovas neleido „darbuotis iš peties“: reikėjo atsargiai nukasti juodžemį, nupjauti ir nukarpyti medžių šaknis, akmenis apvalyti mentele bei šluotele ir, svarbiausia, nieko neišjudinti. Visų dalyvių džiaugsmui kūlgrinda lyg ir atrasta, bet tik išsamesni tyrimai parodys, ar tai iš tiesų yra kūlgrinda. Jei spėjimai pasitvirtins, bus bandoma išsiaiškinti, kaip kūlgrinda veikė, ar po ja buvo gruntas, smėlis, ar ji visuomet buvo po vandeniu. Taip pat ant Medvėgalio kalno buvo atlikti keli kasinėjimai į gylį. Naudojant specialią magnetinių bangų aparatūrą, bandyta nustatyti ant kalno kadaise stovėjusių pastatų pamatus. Čia buvo rasta šukių, medžio anglių.

Archeologas G.Zabiela ne kartą yra sakęs, jog aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis yra potencialus kandidatas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Po Kuršių nerijos šis Šilalės rajone stūksantis piliakalnis būtų antrasis toks UNESCO objektas Vakarų Lietuvoje. Jei pavyktų, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokiniai ir mokytojai didžiuodamiesi galėtų pasakyti, kad ir jie iš dalies prie to prisidėjo.

Paskutinę stovyklos dieną kilome į Medvėgalį kartu su Vladu Vitkausku – žmogumi legenda, įkopusiu į pačias aukščiausias pasaulio viršukalnes.  

Raimonda KAUNECKIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė

Virgilijos VENCKUVIENĖS nuotr.

Lietuvoje daugėja vyrų, kurie ryžtasi net chirurginei operacijai ir renkasi penio implantus erekcijos funkcijai atstatyti. Tokias operacijas atliekantis urologas prof. Balys Dainys sako, kad, jeigu vyrai savo lytine sveikata rūpintųsi nuo jaunų dienų, gerą potenciją išlaikytų ir vyresniame amžiuje. Dėl vitamino D stygiaus, prostatos funkcijos sutrikimo, žalingų įpročių bei nesveiko gyvenimo būdo problemų dėl erekcijos turi net 30 metų nesulaukę vyrai.

Apie šias priežastis kal­ba­mės su prof. B.Dainiu.

- Ar medikamentų ir maisto papildų potencijai gerinti nepakanka, jei vyrai ryžtasi operacijai?

- Medikamentų yra, bet operacija daroma, kai nebepadeda nei papildai, nei tab­letės.

- Kokios priežastys sukelia erekcijos problemas?

- Aš, kaip urologas, manau, jog didžiausia bėda, kad Lie­tuvoje beveik nėra lytinio švie­­timo, o apie seksą žmonės turi išmanyti. Be žinių trū­kumo, potencijai kenkia ža­­lingi įpročiai: rūkymas, nar­­­kotikai, alkoho­lis, aplinkos už­terštumas. Ki­ta didelė bė­da - daugėja lytiniu keliu plintančių ligų, kurios turi nei­­giamos įtakos potencijai. Jai kenkia ir dėl netinkamos mi­­­tybos atsiradę metaboliniai sutrikimai. 

- Kai kurie mokslininkai su erekcijos problemomis sieja vitamino D trūkumą. Kokia Jūsų nuomonė? 

- Kiek man teko tirti vyrų vitamino D kiekį kraujyje, visiems jis yra per mažas. Ži­noma, tai turi įtakos ir potencijai, ir imunitetui, ir gerai savijautai. 

- Ar vyrai nepiktnaudžiauja erekcijos disfunkcijai gydyti skirtais vaistais bei papildais? 

- Visada ištiriu sutrikimo priežastis. Jeigu diagnozuoju nepakankamą kraujotaką, skiriu vaistų, ku­rie ją pagerina ir šioje srityje. Jei negalavimai yra nedideli, stengiuosi išsiversti be chemijos. Bet vėžio gydyti žolelėmis tik­rai negalime. Ži­noma, vaistų bei papildų ga­myba yra ne tiktai rūpinima­sis žmogaus svei­kata, bet ir komercija. 

Kita vertus, negalime grįžti į tuos laikus, kai erek­ci­jos sutrikimas buvo lai­­ko­mas nepagydomu. Žinojau gydytoją, kuris skirdavo tokiems pacien­tams raminamųjų... 

- Kokius tyrimus atliekate vyrams prieš skir­damas vaistų? 

- Pirmiausia turiu žinoti anamnezę. Dažnai kreipiasi sportininkai, kurie, norėdami išauginti raumenis, vartoja steroidinius preparatus, lytinius hormonus, anabolikus. Užsiaugi­na raumenis, bet lytinė potencija sutrinka. 

Prieš skirdamas medikamentinį erekcijos disfunkcijos gydymą, atlieku bend­ruosius kraujo, lytinių hormonų tyrimus, pros­tatos tyrimą, matuoju kraujotaką mažojo dubens ir varpos srityse. 

- Ar prostatos būklė turi įtakos potencijai? 

- Prostata gamina kai kuriuos hormonus, kurie reikalingi sekso formavimui. Pros­tatitai, ypač uždegimai, labai gadina ir trikdo lytinį pajėgumą. Todėl susiduriantiems su potencijos sutrikimais prostatą pasitikrinti yra būtina. 

- Jūsų patarimai, kaip išlaikyti gerą potenciją? 

- Reikia rūpintis sveikata, vengti žalingų įpročių, daugiau judėti. Tai - pagrindų pagrindas ir geriausia pro­filaktika. Privalome reguliariai atlikti pros­tatos specifi­nio antigeno tyrimą, o po 45 metų - ir dažniau. Turime ko­voti su antsvoriu, sveikai maitintis, negalima pikt­nau­džiauti užkandėlėmis bei vi­sokiais kitais dalykais, ku­rie iš­provokuoja taip vadina­mą metabolinį sindromą. Svar­bu gauti pakankamą kiekį vitaminų, ypač vitamino D.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ