Rietavo savivaldybėje, Girėnų girininkijoje esančiame Šilų miške, 2013 metų spalį atkurta partizanų žeminė sunaikinta. Tremtinių pastangos, jog šešių žuvusių laisvės kovotojų atminimas nebūtų pamirštas, nuėjo perniek – savanorių atstatyta ir ekskursijų lankyta že­minė sudeginta iki paskutinio rąsto. Dėl įvykio tyrimas pradėtas tik po savaitės, atlikus visas biurokratines prievoles. Jeigu, praėjus tiek laiko, specialistai nustatytų, jog gaisras kilo dėl kažkieno chuliganiškų veiksmų, pareigūnai gali pradėti ir ikiteisminį tyrimą.

Šilų miško glūdumoje kadaise slapstėsi partizanai. De­ja, 1952-aisiais šeši iš jų žuvo. Dar 1996 m. jų atminimo vieta buvo atstatyta, tačiau, laikui bėgant, ji neprižiūrima sunyko. Bet Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus pastangomis 2013-aisiais ji atstatyta dar kartą. Kadangi vieta anksčiau priklausė Šilalės rajonui, o vėliau pateko į Rietavo savivaldybės teritoriją, atidarymo ir šventinimo ceremonijoje dalyvavo abiejų savivaldybių vadovai, tremtiniai ir kiti svečiai.

Nors vieta yra nuošali, tačiau buvo lankoma, o pasiryžusiųjų pagerbti žuvusiuosius negąsdino nei prastas kelias, nei lietaus nuplautos rodyklės. Deja, penktadienį „Šilalės artojo“ redakciją pasiekė LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkės Teresės Ūksienės skambutis – žeminę sunaikino ugnis.

„Mums apie tai pranešė trečiadienį, o ketvirtadienį patys nuvykome pažiūrėti. Žeminė visiškai sudegusi, aplinkiniai medžiai aprūkę. Turbūt tik drėgnas oras padėjo išvengti didžiulio miško gaisro. Rietaviškiai įtaria, jog padegta tokioje nuošalioje vietoje galėjo būti savaitgalį. Tik kas dabar jau bepasakys, kaip buvo iš tiesų... Kas gali taip nekęsti praeities? Girininkas sakė, kad ten buvo kamera, bet ji yra kilnojama ir kaip tyčia tuo metu buvusi iškelta į kitą vietą. Savo lėšomis bei pas­tangomis buvome sutvarkę žeminę, šešių partizanų žūties vietą. Todėl toks jos sunaikinimas yra istorijos išniekinimas“, – apmaudo neslėpė T. Ūksienė.

LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas pasakojo, jog medienos žeminei įrengti paaukojo urėdija. Taip pat buvę minčių pasirūpinti, kad ji būtų įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Tačiau tai esą nepavykę.

„Kreipėmės į Rietavo merą Antaną Černeckį, bet jis pasakė, kad reikia sušaukti savivaldybės tarybos posėdį. Dabar, kai objektas yra nebe Šilalės rajono teritorijoje, nelabai ką galime padaryti. Žadėjo įrengti rodykles, aiškiai matomas nuo autostrados. Bet kam jos dabar reikalingos...“ – apgailestavo tremtinys.

Apie įvykį informuota LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duo­baitė-Bumbulienė „Šilalės artoją“ patikino, jog stengsis surasti lėšų objekto atstatymui.

„Tokios vietos yra svarbios ir saugotinos. Todėl ieškosime paramos žeminei atstatyti, kad joje galėtų lankytis jaunimas, besidomintis istorine praeitimi“, – sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.

Galimu vandalų išpuoliu pik­tinosi ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

„Manau, jog tai blogų užmačių rezultatas – vieta ten labai nuošali. Deja, vandalizmo pas mus dar labai daug, ir toks kažkieno poelgis – bjaurus ir morališkai, ir fiziškai. Tai kultūrinio paveldo naikinimas, spjūvis žmonėms į veidą“, – teigė T. B. Burauskaitė.

Nepaisant visų pasipiktinimo bei pasibaisėjimo galimu vandalizmo išpuoliu, paaiškėjo keisti dalykai. Nors tremtiniai įsitikinę, kad policija turėtų pradėti tyrimą, Rietavo policijos komisariato viršininkas Marius Vaičikauskas teigė nieko apie gaisrą nežinantis. O pasiteiravus, ar bus pradėtas tyrimas, paaiškino, kad tam reikia turėti nukentėjusįjį ir užfiksuotą padarytą žalą.

Tuo tarpu girininkas Aud­rius Pinikis, kurio prižiūrimose valdose yra sudegintoji žeminė, patikino, jog miškui jokia žala nepadaryta: sudegė tik viena sausa pušis, o šalia buvusios dvi, tikimasi, išgyvens.

Gaisro priežasties nustatinėti neva nebuvo nusiteikę ir ugniagesiai. Anot girininko, kai jis dėl to kreipęsis į gaisrininkus, šie jam paaiškinę, jog iškvietimo į gaisrą nebuvo, vadinasi, ir tirti nesą ko. Žinoma, ką čia betirsi, kuomet gaisras drėgname miške ir taip užgeso...

Tik pirma­die­nį, „Šilalės artojui“ susisiekus su Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniuoju inspektoriumi Martynu Andrijausku, šis paaiškino, kad tyrimas bus pradėtas.

„Mes neatsisakėme tirti gais­ro priežasties, tik paaiš­ki­nome, jog reikalingas iškvie­timas. Šiandien gavome raštiškus iškvietimus iš policijos ir urėdijos, tad vyksime į gaisro vietą bei aiškinsimės aplinkybes. Jei bus nustatyta, kad tai buvo tyčinis padegimas, policija gali pradėti iki­teisminį tyrimą“, – kalbėjo M. And­rijauskas.

„Šilalės artojo“ korespondentams besidomint atstatytos žeminės gaisro istorija, pavyko pabendrauti su Rietavo savivaldybės Architektūros skyriaus vyresniąja specialiste Rimante Lenkšaite. Ji padėjo išsiaiškinti tai, ko nežinojo net labiausiai su žeminės atkūrimu susiję pašnekovai: vis dėlto ji yra įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Tad juo labiau reikia visų vienybės bei susitelkimo, prikeliant žeminę ateities kartoms.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vaizdai po gaisro

Į redakciją paskambinęs Šilalės Maironio gatvės gy­ventojas piktinosi neva gendančiais šilumos reguliatoriais, kurie automatiškai turėtų atjungti šilumą. Vyras teiravosi, ar tikrai jie neveikia, jei net keturiuose skirtinguose namuose šildymas automatiškai neatsijungia.

„Gyvenu Maironio g. 21-ajame name. Prob­­lemos dėl šilumos reguliavimo prasidėjo jau pernai. Ža­dėjo viską sutvarkyti, bet šiemet ir vėl tas pats. Esant aukštesnei nei 13 laipsnių die­nos temperatūrai, regulia­toriai turi automatiškai išjungti namo šildymą. Tokiu būdu gyventojai galėtų sutaupyti. Bet tą savaitgalį, kai oras sušilo iki 17-22 laipsnių, šildymas vis tiek nebuvo išjungtas. Butuose tvyrojo toks karštis, kad teko atidaryti visus langus. Skambinau Šilalės šilumos tinklų meistrui, ir jis pasakė, jog taip atsitiko dėl reguliatoriaus gedimo. Tačiau apėjau dar keturis aplinkinius namus ir juose taip pat šildymas nebuvo atjungtas. Tai negi visur vienu metu tie reguliatoriai sugedo?“ – klausė šilališkis.

Tačiau UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktorius Algirdas Šniepis patikino, jog visi reguliatoriai turėtų veikti.

„Šilumos mazge įrengti reguliatoriai, esant aukštesnei temperatūrai, šildymą atjungia automatiškai, o orui atvėsus, vėl pajungia. Tačiau, žinoma, būna gedimų, reguliatoriai kartais užstringa. Pa­sitaiko, kad, tarkime, atšilus orui, atjungia šilumą, bet atšalus jos nebepaduoda. Vi­saip nu­tinka. Pri­ima­me gy­ven­tojų skun­dus – to­kia mūsų pareiga. Ma­no žiniomis, dabar visi reguliatoriai jau yra sutvarkyti“, - teigė Šilumos tink­lų vadovas.

Jis priminė, jog kai tris paras laikysis vidutinė 10 laipsnių temperatūra, rajono savivaldybės administracijos di­rektoriaus įsakymu šildymas bus nutrauktas. Tačiau surinkus 51 proc. namo gyventojų parašų, galima prašyti šildymo sezoną užbaigti anksčiau ir tokiu būdu šiek tiek sutaupyti.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pagaliau baigėsi keturis mėnesius trukusios disku­sijos apie savivaldybės tarybos politikus turinčios pri­žiūrėti Etikos komisijos pirmininko postą. Opozicijai atsisakius vadovauti neveiksniai komisijai, Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas į šį vieną atsakingiausių politinių postų delegavo konservatorę Teresę Ūksienę.

Pasijuto valdančiųjų ignoruojamas

Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės Etikos komisijai vadovauja tarybos valdančiajai daugumai nepriklausančių politikų ar opozicinių frakcijų atstovas. Penkis narius turinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Šilalės savivaldybės taryboje į šį postą, tarybai pradėjus darbą, buvo delegavusi jauniausią jos narį Tadą Bartkų. Tačiau jau pra­ėjusių metų spalį rajono merui jis išsiuntė prašymą atleisti iš pirmininko pareigų.

Bene aktyviausiai šioje kadencijoje dirbantis T. Bartkus aiškina, kad jo atsistatydinimo priežastis nėra pernelyg didelis jo paties užimtumas, nors Vietos savivaldos įstatymas reikalauja Etikos komisijos posėdžius kviesti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Daug didesnė problema, jo nuomone, yra komisijos narių priešiškumas bei visiškas nenoras dirbti. Šią priežastį T. Bartkus nurodė ir merui adresuotame prašyme. Ja­me teigiama, jog kai kurie komisijos nariai, pavyzdžiui, Jonas Šedbaras, nėra dalyvavę nė viename posėdyje, o T. Ūksienė atėjo tik į kelis pirmuosius. 

„Nors Etikos komisija, pagal įstatymą, priklauso opozicijai, meras į ją deleguoja sau palankius visuomenininkus bei tarybos narius. Dėl to iš opozicijos aš ten esu vienas ir, kai reikia svarstyti kokį nors klausimą, palaikymo nesulaukiu. Bet ir tai dar ne vienintelė priežastis, dėl kurios atsistatydinu: kur kas svarbiau, jog komisijos sprendimai jokios įtakos tarybai neturi. Kadangi dirbame tuščiai, manau, kad neverta gaišti laiko“, - sako T. Bartkus.

Lėmė mero pasirinkimas

Nors T. Bartkus prašymą atleisti jį iš posto parašė spalį, į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę šis klausimas buvo įtrauktas tik gruodžio pabaigoje. Neva J. Gudauskas spalį negavęs jokio prašymo. Taryba T. Bartkaus atsistatydinimo nepriėmė, o patys politikai juokavo, kad jiems be normaliai veikiančios Etikos komisijos dar geriau. Bet „tvarkietis“ nenusileido: radęs progą, vis paklausdavo mero, ar galima prievarta versti dirbti Etikos komisijoje. Atsakymas visada būdavo tas pats: J. Gudauskas aiškino, jog apsispręsti turi partijos, kuriai šis postas skirtas, frakcija.

Kovo 15 d. „tvarkiečių“ frak­cijos seniūnas Vytautas Jucius įteikė merui raštą, kuriuo pranešė, kad frakcija atšaukia T. Bartkų iš Etikos komisijos pirmininko pareigų ir kito nario į šią komisiją nedeleguos. Tai suteikė teisę merui teikti tarybai naujo Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą. J. Gudauskas į šį postą pasiūlė konservatorę T. Ūksienę. Nors žino, kad ji buvo tik pirmuosiuose Etikos komisijos posėdžiuose, nors Vie­tos savivaldos įstatymas reikalauja, jog komisija posėdžiautų kiekvieną mėnesį

„Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai opozicija atsisako jiems skirto posto. Jų vietos užimti nenorime, bet Etikos komisijos pirmininku gali dirbti tik savivaldybės tarybos narys. Teresė turi daug karčios gyvenimiškos patirties, ji tuos klausimus išspręs be emocijų“, - Kontrolės komiteto nariams sakė J. Gudauskas.

Komisijoje dirbs tie patys

Nors T. Bartkus savo prašyme teigė, jog Etikos komisijos nariai dirba neatsakingai, nelanko posėdžių, tarybos na­riams pateiktame sprendi­mo projekte meras pasiūlė patvirtinti tokios pat sudėties Etikos komisiją. J. Gudauskas paaiškino, jog, peržiūrėjęs protokolus bei pasikalbėjęs su komisijos nariais, įsitikino, kad Etikos komisija posėdžiauti galėjo, nes kvorumas susirinkdavo. Pasak jo, komisijos nariai skundėsi, jog negauna T. Bartkaus pranešimų apie posėdžius. Nors juos siųsti turėjo tarybos narius aptarnaujantys savivaldybės darbuotojai...

„Nebuvo pagrindo nepasitikėti komisijos nariais. Jūs atsisakėte dėl to, kad nematėte reikalo posėdžiauti kiekvieną mėnesį, kaip reikalauja įstatymas. Neatlikote savo pareigos, todėl teikiu kito komisijos pirmininko kandidatūrą“, - sakė meras.

Už maištą T. Bartkus gavo pylos ir nuo „darbiečio“ Alfonso Motuzo, pareiškusio, jog buvęs Etikos komisijos pirminin­kas pats pažeidė Viešųjų ir privačių interesų de­rinimo valsty­bės tarnyboje įstatymą, nes esą neteisėtai buvo paskirtas į pareigas Rietavo miškų urėdijoje, todėl opozicija į komisiją turėtų deleguoti kitą narį. T. Bartkus pagrasino dėl šmeižto kreiptis į teismą.

Pasišaipė iš opozicijos?

Kodėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Šilalės savivaldybės taryboje atsisakė vieno svarbiausių, įstatymu jiems garantuoto, posto, tarybos nariai taip ir neišgirdo - opozicinės frakcijos vadovas V. Jucius dėl ligos posėdyje nedalyvavo.

Apie tai paklaustas praėjusią savaitę, „Šilalės artojui“ jis paaiškino, jog atsisakymą lėmė tie patys motyvai, kaip ir T. Bart­kaus apsisprendimą. 

„Tiek Etikos, tiek Antikorupcijos komisijoje visą laiką jaučiami trukdžiai - sunku sušaukti posėdžius, patvirtinti darbotvarkę, todėl suteikėme galimybę valdančiajai daugumai dirbti. Tegul sau posėdžiauja, o jei matysime, kad priima neteisingus sprendimus, turėsime galimybę kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją“, - sakė V. Jucius.

Anot „tvarkiečių“ frakcijos seniūno, pakeitus T. Bartkų kitu frakcijos atstovu, niekas nepasikeistų, nes visi kiti Etikos komisijos nariai yra deleguoti mero, kuris faktiškai ir diriguoja Etikos komisijos veiklai. 

V. Jucius įsitikinęs, jog atsakomybę už Etikos komisijos pirmininką turės prisiimti meras.

„Manau, kad jis specialiai parinko sau palankius žmones, bet privalėtų įvertinti, ar jie gali dirbti. Nenoriu įžeisti garbingo amžiaus moters, tačiau konservatoriai dėl tokio pasirinkimo turėtų raudonuoti. Jie pa­tys akivaizdžiai demonst­ruoja, kaip galima imituoti darbą“, - įsitikinęs opozicinės partijos savivaldybės taryboje atstovas.

Tremtinė, pe­dagogė, poetė T. Ūksienė šių metų birželį švęs 86-ąjį gimtadienį. Garbus jos amžius, jėgos ir galimybės jau daug ko nebeleidžia daryti. Deja, patys konservatoriai savo partijos narės, atrodo, nebrangina.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„DAROM - IR GAMTA PADĖKOS“! – toks yra šiųmetės balandžio 22 d. rengiamos akcijos šūkis.

Skaičiuojama, jog per devynerius veiklos metus akcijose dalyvavo 1 mln. 361 tūkst. žmonių, surinkta apie 38 tūkst. tonų atliekų. Kiekvienais metais dalyvių skaičius auga, o surenkamų atliekų nedaugėja. Tai rodo, jog „DAROM“ iniciatyva kuria pridėtinę vertę, nes ugdo pilietišką, sąmoningą bei draugišką aplinkai visuomenę.

„DAROM 2017“ akcijos patruliai - įžymūs Lietuvos žmonės

Patruliai - organizacijos savanoriai, kurie rūpinasi savo šalies gerove ir juos supančia aplinka, o taip pat drausmina žmones, jeigu jie nepaiso aplinkos apsaugos įstatymų. Tarp šiemetinės akcijos patrulių yra 4 įžymūs žmonės, kurie kviečia nelikti abejingais.

Aktorė Ineta Stasiulytė, pasirodo, yra tikras gamtos vaikas!

„Žemė yra mano namai. Kur žingsniais paliečiu Žemę, jaučiu poreikį ja pasirūpinti. Keičiu - „po manęs nors ir tvanas” į „po manęs didžiulė meilė gamtai, mūsų visų bendrai planetai.” Kol turime - neįvertiname. Pradėkime šiandien“,- sako aktorė.

O štai sveikos gyvensenos treneris, sporto entuziastas Ignas Bakėjus, paklaustas, kodėl tapo patruliu, nedvejoja: „Nes gamta man duoda tiek daug! Ir niekada neprašo atgal nieko, bet aš, atsidėkodamas gamtai, noriu pagelbėti, kad ji būtų gražesnė, švaresnė, nes ji čia buvo ir bus, jau taip 6500 metų ir dar daugiau, o mes ateiname ir išeiname. Yra toks posakis: kad paliktumei po savęs taip, kaip norėtumei rasti. O tai reiškia viską: namus, darbą, savo kūną.”

Kitas „DAROM“ patrulis ir ilgametis draugas - buvęs aplinkos viceministras, aplinkosaugos ekspertas Linas Jonauskas, tvirtai sako: „Mąstymas savaime nekinta, kartais reikia radikalių veiksmų, tam tikrų naujų taisyklių pokyčiams užtikrinti. Pareiga rūpintis aplinka turėtų tapti kiekvieno mūsų įpročiu“.

Reklaminis veidas, televizijos projektų dalyvė, turinti būrį gerbėjų Monika Šalčiūtė irgi nori paskatinti žmones nebūti tik stebėtojais, bet savo veiksmais keisti savo elgesį bei aplinką. Ji teigia: ,,Žmogaus manieros - tai tam tikra etiketė. Ne vietoje išmesta šiukšlė parodo, jog žmogus negerbia nei kitų, nei aplinkos, kurioje gyvena”.

Naujoji patrulė yra pasiryžusi ir po akcijos šviesti žmones bei kviesti juos būti draugiškais aplinkai, gerbti gamtą ir nešiukšlinti.  

Visi „DAROM“ patruliai sutinka, kad viešosiomis vietomis ir gamta neužtenka pasirūpinti tik akcijos metu - reikia nuolat gyventi tvarkingai ir mąstyti apie savo veiksmų pasekmes aplinkai bei sau.

Pagrindinė informacija

Oficialius nacionalinės „DAROM“ akcijos tvarkymosi taškus savo savivaldybėje galima rasti http://mesdarom.lt/darom-2017/tvarkymo-taskai.html arba www.silale.lt.

Būtent iš šių taškų bus išvežami maišai ir surinktos atliekos į sąvartynus. Beje, „DAROM“ akcijos metu yra tvarkomos tik viešos vietos.

Atvykę dalyviai gaus raudonuosius tvarkymosi maišus, tačiau darbo saugos priemonėmis prašoma pasirūpinti patiems (pirštinėmis, guminiais batais, apsauga nuo erkių ir kt.).

Ieškokite specialių „DAROM“ maišų visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Jie yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, dideli ir stipresni nei įprastai, todėl juos galėsite naudoti ir tvarkydami savo namus, sodus. Pirkdami šiuos maišus, prisidėsite prie „DAROM“ organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

Sekite naujienas „Mes Darom“ Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją - www.mesdarom.lt

Deimantė TUMKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Atbudus gamtai, atsirado ūmi sloga, byra ašaros, kamuoja kosulys? Greičiausiai prasidėjo alergija, kurios sukėlėjai dabar saugiai nustatomi ištyrus kraują.

Vėjui blaškant milijardus žiedadulkių, pavasaris tampa išbandymu daugybei alergiškų žmonių. Jau kovo mėnesį pražydo alksniai ir lazdynai, greitai prasidės dar pavojingesnis metas – skleisis beržų žirginiai. Alerginė sloga (šienligė) primena peršalimą, tačiau gerklė būna mažiau paburkusi bei paraudusi, dažniausiai nekarščiuojama.

Kita šienligės banga prasideda, sužydėjus motiejukui, miglei, svidrei, javams ir kt. Alerginės slogos sezonas Lie­tuvoje gali trukti net iki vėlyvo rudens.

Dauguma pacientų yra jautrūs kelioms augalų rūšims. Šienlige sergantys žmonės turėtų būti atidesni ir maistui, nes galima žiedadulkių bei produktų kryžminė reakcija. Štai jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams, kriaušėms, morkoms ir kt. Laiku nesuvaldžius alergeno, organizmas vis labiau įjautrinamas, gali išsivystyti gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas.

Alergiški žmonės gali palengvinti savo gyvenimą – pradžiai reikia nustatyti, kokio alergeno būtina saugotis. Čia padeda pažangūs kraujo tyrimai. Todėl „Medicina practica“ laboratorija vėl pradėjo akciją „Sveikink pavasarį be alergijos!“, kurios metu alergenų tyrimai atliekami daug pigiau.

Kai įtariama, jog ligą galėjo išprovokuoti žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ar kitos medžiagos, tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Maisto alergenus irgi atskleidžia E imunoglobulinų kraujyje analizė.

Jei alergijos priežastis nežinoma, tiriama mišrių alergenų paletė. Siekiant efektyviausios diagnozės, „Medicina practica“ laboratorijoje sudarytos Lietuvoje aktualiausių alergenų paletės.

AKCIJA! Dabar alergijos tyrimus „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63) jums atliks su didele nuolaida. Iš anksto registruotis nereikia. Tyrimus geriau atlikti nevalgius. Akcija vyksta iki gegužės pabaigos. Pas mus - aukščiausi kokybės standartai.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

Koks įdomus laiko pojūtis - kai po daugelio metų grįžti prisiminimais į savo miestą, jo nebegali pažinti. Ir Šilalė tikrai atrodo pasikeitusi: štai nuo seno miesto centre esantis ąžuolas. Atrodo, toks pat, bet lyg kažkoks kitoks. Eini pagrindine gatve, tačiau ir ji jau nebe tokia. Ir skveras tarytumei kitas. Ieškai senojo kultūrnamio, o jo nebėra...

Senieji šilališkiai, kurie gyvena čia kaip gyvenę, šito galbūt nepastebi.

„Juk viskas taip pat! Kas čia pasikeitė?“- stebisi jie.

Tiesą sakant, pasikeitė viskas. Atmintyje išlikę senieji vaizdai ir dabartis jau nelabai sutampa.

Bet mes galime patirti laiko tėkmę, pažvelgę į savo miesto ar kaimo senąsias nuotraukas. Turime gerą progą - Šiluose gyvenantis Sigitas Pipiras pasiūlė jų nemažą pluoštą. O mes iš panašaus taško padarėme naujų. Tada ir dabar.

Traukė alus ir šašlykai

Garsioji šašlykinė, kurios seniai nebėra. Jau ir Ašučio tvenkinys išvalytas, nukasta sala. Tik pagal medžius ir taką galime atsekti, kur ji buvo.

Nuotraukos autoriui S. Pipirui tas vaizdas didelių prisiminimų nekelia. Nuotrauką sako padaręs šiaip - buvo graži žiemos diena, tai spragtelėjo aparatu. O vyresni šilališkiai mena ir linksmesnių, ir pusiau tragiškų nuotykių. Pa­sirodo, vyrai čia ne tik gerdavo: kai kurie išgėrę dar ir pasimaudy­davo. Esą vienas drąsuolis pasišovė sugėrovams parodyti nardymo meną. Šoko nuo turėk­lo, pataikė į sek­lumą ir išsinarino sprandą. Sugėrovai ištraukė, iškvietė greitąją pagalbą. Po to drąsuolis visą mėnesį vaikščiojo gipsine apykakle. Užtat gyvas išliko!

Paskutiniais savo gyvavimo metais šašlykinė (ji nuversta apie 1991-uosius) buvo neprižiūrima, neremontuojama, lentų grindinys supuvo.

„Lieptas jau buvo virtęs kliūčių ruožu. Mat lentos supuvo, įkrito į vandenį, atsivėrė didžiuliai tarpai. Nueiti dar gali, o kaip pareiti girtam?“-  pasakojo vienas buvęs lankytojas.

O gal Jūs irgi turite senų savo miesto, miestelio, kaimo nuotraukų, kurios kažką mena? Paskambinkite į redakciją ir pasidalinkite prisiminimais!

Petras DARGIS

AUTORIAUS ir S. PIPIRO nuotr.

(Bus daugiau)

Kol Seime aršiai ginčijamasi dėl Miškų įstatymo pakeitimo, pagal kurį vietoj dabar esančių 42 urėdijų miškus valdyti turėtų viena valstybės įmonė su 25 filia­lais, ne ką mažesnės aistros verda ir Rie­tavo miškų urėdijoje: praėjusių metų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai buvo sulaikę šios urėdijos urė­dą Vaidotą Šliogerį ir informatiką Li­ną Remezą. Kaip tada pranešė STT, iki­teis­minio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad urėdas, pasinaudo­da­mas savo tarnybine padėtimi, darė įta­ką dėl kelio remonto darbų sąmatos, iš savanaudiškų paskatų protegavo sau pa­lankias įmones Rietavo urėdijos vie­šuo­siuose pirkimuose bei kitokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba. V. Šlio­ge­ris, teismo sprendimu, pusei metų yra nu­ša­lintas nuo pareigų. Šis terminas su­eis gegužės pabaigoje. Tyrimą kontroliuo­ja Klaipėdos apygardos prokuratūros Or­ga­nizuotų nu­si­kaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

O praėjusią savaitę nepalankų spren­dimą dėl savo elgesio išgirdo urėdijos vyriausiasis inžinierius Stasys Eitutis:

Vy­riausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pri­pažino, kad jis pažeidė įs­ta­tymą.

Praėjusį rudenį VTEK pradėjo tyrimą dėl galimo urėdo V. Šlio­gerio interesų supainiojimo. Skunde tarnybai tąsyk buvo teigiama, jog privačių interesų dek­laracijoje urėdas nenurodė, kad jo sutuoktinė vadovauja įmonei, užsiimančiai skiedrinių stogų gamyba, todėl esą kyla abejonių dėl V. Šliogerio nešališkumo ir jo bei jo žmonos užimamų pareigų suderinamumo. Nustačius, jog urė­das viešųjų ir privačių interesų nesupainiojo, sausio pradžioje tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau netrukus VTEK gavo naują skundą dėl kito Rietavo miškų urėdijos darbuotojo elgesio – šį sykį etikos sargams buvo apskųstas vyriausiasis inžinierius S. Eitutis. VTEK skelbia, kad tyrimas buvo atliktas VĮ „Rietavo miškų urėdija“ pranešimo pagrindu.

„Tyrimo duomenys rodo, jog S. Eitutis naudojosi miško ruošos darbus urėdijoje vykdančiai UAB „Medeiva“ priklausančiu automobiliu, nors prieš tai tvirtino ir pasirašė su šia bendrove susijusias PVM sąskaitas-faktūras bei darbų pri­ėmimo aktų suvestines. To­kius dokumentus jis pasirašinėjo ir vėliau. S. Eitučio teigimu, šia transporto priemone jis naudojasi žodiniu leidimu fizinio asmens, kuris išsinuomojo šį automobilį iš minėtos bend­rovės. Moralinė skola dėl galimybės naudotis automobiliu yra asmeninio suinteresuotumo sąvokos elementai ir privataus intereso šaltinis. Taigi, VTEK manymu, S. Eitučio nešališkumas šioje situacijoje negalimas, ir minėti S. Eitučio veiksmai rodo jį veikus interesų konflikto situacijoje“, - skelbiama kovo pabaigoje priimtoje VTEK išvadoje. O tai reiškia, jog Rietavo urėdijos vyriausiasis inžinierius pažeidė Vie­šųjų ir privačių in­teresų derinimo įstatymo draudimą valstybės tar­nyboje dirbantiems asmenims priimti dovanas ar paslaugas, jei tai gali sukelti interesų konfliktą, bei pažeidė šio įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas draudžia joje dirbančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Asmenys, pripažinti pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų atleisti asmenys trejus metus negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybės tarnyboje. Jeigu asmuo per vienerius metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs minėto įstatymo reikalavimus, nėra pripažįstamas dar kartą pažeidęs šį įstatymą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Kaip žinia, tūkstantmetėje istorijoje mūsų šalis niekada neturėjo nei tokių saugumo garantijų, nei tokių eko­nominių sąlygų, kokias turime šiandien. Be to, gali­me džiaugtis išsaugoję pagrindinius instrumentus, iden­ti­fikuojančius nacionalinę tautą - teritoriją, kal­bą, tra­di­ci­jas. Tačiau, deja, matome ir paveldėtą emo­ci­nį bei ma­terialųjį balastą, tam tikrų dalykų trapumą, neapi­brėž­tumą. Galbūt todėl visuomenėje kyla kontraversijų, vertinant tą ar aną laikotarpį, dabartinę situaciją, socio­ekonomines priežastis.

Šilalės viešojoje biblioteko­je su gyventojais susitikęs Vil­niaus universiteto Tarp­tau­ti­nių san­tykių ir politikos moks­lų instituto dėstytojas, po­li­to­logas, Seimo narys Lau­ry­nas Kas­čiūnas kalbėjo apie iššūkius Lietuvos nacionaliniam saugumui, pristatė struktūrizuotus (ne) saugumo aspektus. Pasak pranešėjo, sociali­niu-ekonominiu požiūriu mū­sų šalis laviravo nuo planinės ekonomikos iki laukinio kapitalizmo, o šito padarinys - atlygio atskirtis tarp įvairių darbo rinkos segmentų, iššaukianti nepasitenkini­mą esama padėtimi. Taip pat pastebima akivaizdi regioni­nė segregacija: didžiausią bend­rąjį vidaus produktą kuriančiuose Lietuvos miestuose už tą patį darbą mokama daugiau nei provincijoje, mažesnius miestus bei miestelius sparčiai tuština patrauklesnė didmiesčių infrastruktūra. Ir jeigu nemažės išorinės emigracijos srautai, nedidės gimstamumas, ma­­noma, jog 2050 metais Lie­tuvoje liks apie 2 mln. senstančios visuomenės gyvento­jų.

Galima sakyti, kad yra du keliai: arba kažką daryti, arba nedaryti nieko. Jau girdisi siūlymų aktyvuoti regioninę politiką, subsidijuojant jaunimo įsikūrimo programas, patrauk­lesniu atlygiu skatinti reemigraciją. Tačiau kai kurie verslo magnatai šituos užmojus vertina skeptiškai ir, remdamiesi pragmatiniu išskaičiavimu, darbo vietas siūlo už­pildyti užsieniečiais.

Kitas gana ryškiai pastebimas iššūkis - valdžios bei visuomenės susipriešinimas. Ma­­to­me daugybę emociškai įkaitusių ginčų. Žinoma, galima sakyti, jog dalis jų „gimsta“ pramoginių šaltinių turinio pagrindu, tačiau, kita vertus, akivaizdžiai transliuojama retorika, kai pabrėžiamas atskirų žmonių grupių atskyrimas. Ir ypatingai tai yra įvaldžiusi viduriniosios valdininkijos grandis, kuri pa­brėžia: mes - sumanūs, ki­ti - runkeliai. O tai ypač skaldo piliečius. Bet yra šioje srityje ir teigiamų pokyčių - visuomenė jau išdrįsta rengti įvairių formų akcijas.

Neretai įvairiose erdvėse (spau­doje, televizijoje, etc.) su­siduriame su geopolitinio (iš­ori­nio) saugumo temomis, ver­­tinimais, kas prisideda prie šio proceso stiprinimo, o kas šią temą tik eskaluoja. Po­lito­lo­gas L. Kasčiūnas kalba skaičiais: Rusija, kuri yra visai šalia mūsų, Vakarų karinėje apygardoje jau senai yra dislokavusi apie 300 tūkst. karių. Kaliningrado sritis militarizuota labiau nei antrojo pasaulinio karo metu, be to, ten stovi branduolinės raketos ,,Iskander“. Tuo tarpu NATO sprendimu dėl Baltijos šalių saugumo, pastarosiose bus po 1000 sąjungininkų karių. Dar po keletą tūkstančių karių turi pati kiekviena šalis.

Po Krymo aneksijos mūsų šalyje atlikus tyrimą ,,Ar gintumėte Lietuvą“, paaiškėjo, kad mažiausias teigiamai atsakiusiųjų į šį klausimą gyventojų procentas yra Klaipėdoje. O kai kuriuose Respublikos regio­nuose, remiantis apklausų duome­nimis, prezidentu galėtų tapti net Vladimiras Putinas. Galima numanyti, jog tokiems vertinimo rezultatams įtakos turi iš kitos valstybės transliuojami informaciniai srautai. Todėl vienintelė galima atsvara tokiems dalykams yra mūsų visuomenės švietimas.

Tačiau tikriausiai daugelis sutiks, kad ir kaip dviprasmiškai kai kurie piliečiai bevertintų dabartinę situaciją,  vis tik einame toliau demok­ratijos link, o mūsų dvidešimtmečių-trisdešimtme­čių karta idėjine prasme yra daug sveikesnė nei dabartiniai penkiasdešimtmečiai. Gal­būt dėl to, jog pastariesiems, deja, neįmanoma iš savo mąstysenos išmesti sovietmečio. Kai kam jis, atrodo, siejasi su tada buvusiomis „ilgesnėmis“ vasaromis, retai ir sunkiai pasiekiamais, užtat „gaivesniais“ tonizuojančiais gėrimais...

Bet juk, pagal senovės graikus, civilizacija prasidėjo nuo savęs keitimo.

Arūnas MIKALAUSKAS

Pajūralio bibliotekoje, minint tarptautinę vaikų knygos dieną, lankėsi poetė Teresė Ūksienė. Su ja susitiko pagrindinės mokyklos priešmokyklinukai bei pradinių klasių vaikai.

Bibliotekininkė Staselė Pū­dže­mienė papasakojo apie kny­gos svarbą žmogaus gyvenime, kvietė mokinukus kuo dau­giau skai­tyti. Po to pasiūlė poetei paklausyti, kaip jos sukurti eilė­raščiai skamba vaikų lūpomis. Vi­sus dek­lamuotojus viešnia apdo­vanojo savo naujai išleista knygele „Sve­čiuose pas voveraites“, atsakė į vaikų klausimus apie savo gyvenimą, kūrybą, pomėgius, palinkėjo mažiesiems turėti svajonę ir jos siekti.

Adelė BRAZAUSKIENĖ

Pajūralio pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo pedagogė

AUTORĖS nuotr.