Nuo gruodžio 1 d. Šilalėje atsiras daugiau vietų, kurio­se nebus galima užtraukti dūmo. Nustatyti nerūkymo zoną prie Kultūros centro paprašė atviras jaunimo cent­ras „Pulsas“.

Pirmąjį sprendimą dėl nerūkymo vietų nustatymo savivaldybė priėmė daugiau nei prieš dvejus metus, 2014-ųjų balandį. Tuomet buvo nuspręsta, kad Šilalėje nerūkymo zonomis taps Dariaus ir Girėno skveras, Atminimo bei Nepriklausomybės aikštės, miesto stadionas, visų ugdymo įstaigų - miesto mokyk­lų, vaikų darželio - teritorijos, vaikų žaidimo ir paplūdimio aikštelės.

Kol politikai susipras, kad ne visiems jauniems žmonėms tabako dūmai kvepia, atviros jaunimo erdvės „Pul­sas“ nariams teko laukti beveik metus - prašymą nustatyti prie Kultūros centro nerūkymo zoną savivaldybės administracijai jie pateikė praėjusių metų gruodžio viduryje. Prie prašymo pridėta ir iliustracija, kurioje nurodoma, kur nerūkymo zona turėtų būti. Jaunimui nepatinka, jog renginių dalyviai plėšia dūmą prie pat paradinių Kultūros cent­ro laiptų.

Paten­kin­dama jaunuolių no­rą gyventi sveikiau, savi­valdybės taryba Kultūros cent­ro teritoriją paskel­bė nerūkymo zo­na, tačiau įpareigojo miesto seniūną įrengti rūkymo vietą prie Kul­tūros cent­re esančios kavinės. O kad rūkoriai ne­sušaltų, peleninė bus pastatyta po pastoge.

Iš viso mieste dabar bus devynios nerūkymo vietos.

Ar laikomasi draudimo rū­kyti, turėtų kontroliuoti policijos pareigūnai. Sa­vival­dybės administracijos žiniomis, per dvejus su puse metų nė vienas rūkorius nebuvo nubaustas.

Sveikatos apsaugos ir socia­linių reikalų komiteto nariai pageidavo, jog nerūkymo vietomis būtų paskelbtos ir teritorijos prie sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigų. Savivaldybės administracijos darbuotojai tvirtina, kad jokio specialaus paskelbimo nereikia, nes tai jau savaime yra nerūkymo vietos - tokia nuostata įteisinta Tabako kontrolės įstatyme. Tačiau informacija apie tai ir šiose teritorijose rūkyti draudžiančiais ženklais privalo pasirūpinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.

Daiva BARTKIENĖ

Kvėdarniškius išgąsdino trečiadienio ry­tą per miestelį senelių globos namų link lekiančios ugniagesių ma­šinos. Kaip paaiškėjo, tai buvo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surengtas patikrinimas, kaip ug­nia­gesiai-gel­bėtojai sugeba sukoncentruoti savo pajėgas, kilus gais­rui.

Kvėdarnos parapijos senelių globos namų direktorė Ligita Rumšienė ne juokais išsigando, išgirdusi žinią, kad įstaigoje vyks gelbėjimo tarnybų pratybos. Anot direktorės, per 11 jos vadovavimo globos namams metų tokie mokymai rengiami pirmą kartą. Vadovė apie tariamą gaisrą turėjo skubiai pranešti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir iš neva užsiliepsnojusio pastato evakuoti žmones: nuolat gyvenančiųjų čia yra 30, dar 14 – personalo darbuotojų. Kadangi dauguma senelių įkurdinti antrame aukšte, o dalis jų yra sunkūs ligoniai, kuriems stresas gali dar labiau pabloginti sveikatą, nuspręsta jų nejaudinti. Tačiau pratybų vadovas direktorę instruktavo, kaip reikėtų elgtis realios nelaimės atveju. Žinoma, ir žmonės buvo įspėti, jog vyksta tik gaisro imitacija, tad bijoti nereikia. Personalo darbuotojai skubiai išgabeno ar išvedė pirmo aukšto gyventojus į gretimus pastatus – kleboniją bei bendruomenės namus.

Pirmieji į menamą gaisrą atskubėjo Kvėdarnos ugniagesiai. Kadangi savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dar nėra aprūpintos specialia apranga ir dėl to į uždūmintą patalpą eiti negalėjo, gaisrą malšino iš lauko.

Netrukus atvyko trys ekipa­žai iš Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Ugniagesiai, vilkėdami specialius skafandrus, įėjo vidun ir užgesino tariamą gaisro židinį. Niekas nenukentėjo, pastatas buvo išgelbėtas. Užsiėmimuose taip pat dalyvavo Pajūrio ugniagesiai, profesionalams talkino ir du savanoriai.

Darbus stebėjo grupelė Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos jaunųjų ugniagesių-gelbėtojų būrelio atstovų (vadovė - Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos VPPP vyr. inspektorė Laima Kazlauskienė). Gai­la tik, kad dauguma būrelio narių – mergaitės.

Pasibaigus pra­tyboms, vy­ko aptarimas. Gelbėjimo darbams va­dovavęs ug­niagesys Algi­mantas Romas pastebėjo, kad kiekvienos pra­tybos yra geras teorinių bei praktinių žinių įtvirtinimas.

„Svarbiausia, jog praktiniai įgūdžiai gerėja, o klaidų, nesklandumų pasitaiko vis mažiau“, - sakė A. Romas.

Neblogai visų penkių gelbėtojų ekipažų darbą įvertino ir laikinai Tauragės apsk­rities priešgaisrinės gelbė­ji­mo valdybos (APGV) Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko pavaduo­tojo pareigas einantis Vi­das Krasauskas. Taura­gės APGV Parengties užtikrinimo skyriaus viršininkas Vaidotas Kėbla pa­sidžiaugė, kad šilališkių pa­si­rengimas gerėja. tačiau pro jo akis nepraslydo ir trūkumai, kurie priklauso ne tik nuo gelbėtojų pasiruošimo, bet ir nuo techninių galimybių. Pavyzdžiui, kas būtų, jei priešgaisriniame tvenkinyje pritrūktų vandens arba iki jo būtų labai didelis atstumas. Šįkart vanduo buvo traukiamas iš prūdo maždaug už 400 metrų, jis žarna kilo į įkalnę ir galbūt dėl to srovė nebuvo pakankamai stipri. Ne visai sklandžiai, V. Kėblos pastebėjimu, veikė ryšio priemonės pastato viduje.

„Linkiu, kad, eidami į ugnį, būtumėte garantuoti savo saugumu ir kvalifikuotai gelbėtumėte nelaimėje atsidūrusius žmones“, - sakė V. Kėbla.

„Dauguma savi­val­dybės prieš­gais­rinės tar­nybos gel­bėtojų yra ne naujokai, išmano savo darbą ir nesiskiria nuo profesionalios tarnybos ugniagesių“, - stebėdamas, kaip dirba savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ekipažai iš Kvėdarnos bei Pajūrio, sakė viršininkas Egidijus Lazdauskas.

Specialistai nepeikė ir pagalbon atskubėjusių savanorių, tačiau yra įsi­tikinę, jog profesionalų komandų jie kol kas pakeisti negali.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Ar gali lauko riedulys tapti nesantaikos objektu? Atrodytų, nieko išskirtinio - gamtos sukurtas ir miško gilumoje, nedidelio keliuko pakraštyje, daugybę metų išgulėjęs akmuo, ir tiek. Tačiau visai neseniai jis įžiebė karštą konfliktą tarp mūsų rajone žinomo verslininko, „Joninių vaistinių“ tinklo vadovo Jono Leiliono ir Tauragės rajono Mažonų seniūno Jono Samoškos bei Pagramančio kaimo bendruomenės pirmininko Algirdo Turčinavičiaus.

Šio ginčo esmė, galima sakyti, banali: kol vieni, nusižiūrėję akmenį, svarstė, jog reikėtų jį parsigabenti, kitas tą padarė. Pagramantiškiai buvo sumąstę šį 6-7 tonų riedulį įkurdinti prie Pagramančio bendruomenės namų, o šilališkis J. Leilionas nusprendė juo papuošti greitai 150-ąsias metines minėsiančios Šilalės vaistinės aplinką.

Tauragės urėdijos Obelyno girininkijos girininkas Vladas Girskis „Šilalės artojui“ situaciją pakomentavo trumpai: „Akmenys turi savybę palaipsniui iškilti į žemės paviršių. Taip nutiko ir su tuo, dėl kurio kilo šis triukšmas. Jis gulėjo valstybinėje žemėje, girininkijos teritorijoje, Šilalės rajono ribose (Obelyno girininkijos miškai aprėpia dviejų rajonų teritorijas, o administracinis pastatas yra Tauragės rajono teritorijoje - A.B.). Ka­dangi riedulys trukdė pagilinti griovį palei kelią, paprašiau Mažonų seniūno, kad šis padėtų akmenį išgabenti į kitą vietą, kuri taip pat yra valstybinėje žemėje Šilalės rajono ribose. Tačiau jokio oficia­laus susitarimo dėl jo iš­sivežimo nei su J. Samoška, nei su J. Leilionu nebuvo. Ati­duoti tai, kas priklauso valstybei, – ne mano kompetencija. Atitinkamus sprendimus priima Generalinė miškų urėdija“.

Po kurio laiko pamatę, kad kelias tonas sveriančio akmens nebėra, ir išsiaiškinę, kas jį išsigabeno, pagramantiškiai užpyko bei parei­ka­lavo riedulį grąžinti. J. Lei­­lio­nas at­šovė to nesiruošiąs daryti, nes akmuo yra tiek jo, tiek jų. Tada Mažonų se­niūnas kreipėsi į policiją, o pastaroji nusprendė, jog konfliktą turėtų išspręsti Ad­ministracinė komisija, sudaryta prie Šilalės savivaldybės tarybos.

Prieš porą savaičių buvo sušauktas jos posėdis. Ko­mi­si­jos pirmininkas meras Jo­nas Gu­dauskas, prieš jam pra­si­dedant, tikėjosi, kad šalys susitaikys. Tačiau nieko pa­na­šaus neįvyko.

Abi į riedulį pretendavusios pusės į komisijos narių širdis bandė belstis per tautinius jausmus. A. Tur­­čina­vi­čius ir J. Sa­­moška apeliavo į tai, jog jie neva ilgai ieškoję akmens, kuriuo galė­tų įamžinti Pag­ra­mantį, kaip 2016 metų mažosios kultūros sostinę. O suradę šį riedulį, prieš kelias savaites neva parsigabenę jį į patogesnę vietą bei pasidėję ant rąstų. Specialistas net parengęs projektą, kaip ir kur tą akmenį Pagra­man­tyje pastatyti, kokią atminimo len­telę prie jo pritvirtinti...

Tiesa, J. Samoška prasitarė turįs atsarginį variantą – vienas ūkininkas jau pasiūlęs kitą akmenį. Deja, užsispyrimas, regis, neleidžia pasiduoti: šitas geresnis, ir viskas.

J. Leilionas sakė riedulį pastebėjęs dar pavasarį, ir jo­kių padėklų po juo, liu­dijančių apie pasirengimą išvežti, nebuvę. Tuo labiau, kad akmuo buvo apžėlęs aukšta žole.

To, jog riedulys į naują vietą buvo perkeltas kur kas anksčiau, neneigė ir girininkas V. Girskis.

„Akmenį vėl pastebėjau rudeniop grybaudamas. Man, kilusiam iš Mosėdžio, akmenys yra artimi ir mieli širdžiai. Beje, ne savo privatiems tikslams jį parsigabenau: kilo idėja taip įamžinti pirmosios Šilalėje įkurtos vaistinės 150 metų jubiliejų, kuris bus kitų metų pradžioje. Tuo pačiu pagerbtume ir vaistinės įkūrėjo Simono Gaudėšiaus jubiliejinę mirties sukaktį. Jau turiu numatęs, kur tą riedulį pastatyčiau, kokį tekstą pats savo rankomis iškalčiau“, - teigė verslininkas.

J. Leilionas ir komisiją, ir pagramantiškius patikino, jog neketina akmens atiduo­ti, nes nesijaučia padaręs ką nors blogo. Juk, jo teigimu, akmuo į palaukę buvo ištemptas tik todėl, kad trukdė iškasti griovį, ir niekam nerūpėjo tol, kol jis jo neparsigabeno į Šilalę. O jei pagramantiškiams jo taip reikėjo, tai kurių galų laukė metų pabaigos?

Verslininko neįtikino Ma­žo­­nų seniūno argumentai, jog šis neva ilgai ieškojęs, kas sutiktų riedulį parvežti į Pagramantį – techniką buvo galima pasisamdyti iš Tauragės transporto įmonės.

Administracinė komisija už savivaliavimą, t.y. valstybės turto pasisavinimą, skyrė J. Lei­lionui įspėjimą. Tačiau toks sprendimas verslininko negąsdina, todėl jis teigė akmens pagramantiškiams ne­atiduosiąs, nes yra įsitikinęs, kad jis šiems tikrai nepriklauso.

Mažonų seniūnas J. Samoš­ka sakė ketinantis dėl tokio J. Leiliono sprendimo kreiptis į teismą.

Gal teismas ir išspręstų ginčą dėl valstybei priklausančio turto. Bet kas bus ieškovu? Mažonų seniūnija ar Pagramančio bendruomenė, kurios nieko bendro neturi nei su buvusia, nei su esama riedulio buvimo vieta.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Natūralu, kad tėveliai, leisdami savo vaikus į ikimokyklines įstaigas, nori, kad jie ten būtų visapusiš­kai lavinami, mokomi, taip atskleidžiant bei vystant jų ge­bėjimus. Mažieji dalyvauja šventėse, renginiuo­se: šo­ka, dainuoja, deklamuoja, vaidina. Žinoma, tė­ve­liams smagu matyti savo vaikų pasirodymus, sma­gu ir kitiems tuo pasigirti bei pasidemonstruoti plačiau.

Deja, taip mano ne visi ir jie, specialistų teigimu, yra teisūs. „Šilalės artojo“ elektroninį paštą pasiekė toks sunerimusios mamos laiškas:

„Jums rašo ma­ma, vedanti savo atžalą į Šilalės lopšelį-darželį „Žio­gelis“. Mane labai piktina tai, kad mūsų grupės vaikų nuot­raukos nuolat yra pub­li­kuojamos socialinia­me tink­le „Facebook“. Nežinau, kaip kitų tėvų, bet manęs tikrai niekas neprašė sutikimo viešinti mano vaiko nuotraukas, kurios drauge su kitų vaikų atvaizdais nuolatos pasirodo naujai sukurtame darželio „Fa­ce­booke“.

Kyla klausimas: ar darželio direktorės pavaduotoja Kristina Ačė, kuri įkelia tas nuotraukas (tokia autorės pavardė nurodyta), nežino, dėl ko nerekomenduojama viešinti mažamečių fotografijų internete. Esu perskaičiusi daugybę informacijos, ir tiesiog šiurpas krečia, kokios pasekmės gali būti vaikui. Štai agentūros „Social Mint“ vadovas Domantas Širvinskas, su komunikacija socialiniuose tinkluose dirbantis beveik aštuonerius metus, įspėja, jog virtualioje erdvė­je reikia būti ne mažiau apdairiam negu realiame gyvenime ir saugotis tų pačių pavojų. Jo teigimu, keliant į socialinius tink­lus vaiko nuotraukas, būtina stengtis suteikti kuo mažiau informacijos: neatskleisti darželio arba mo­kyklos, ku­rią vaikas lan­ko, gyvenamosios vietos bei vietų, kuriose jis dažnai lankosi.

Taigi ar pavaduotoja turi teisę be tėvų sutikimo viešinti darželinukų nuotraukas socialiniuose tinkluose?

Di­rek­torei skambinti ven­­giu, nes bijau, kad bus atsakyta: jei nepatinka, ieškokis auklės. 

Mano pavardės dėl vaiko gerovės prašau neskelbti“.

Pakomentuoti, kokie pavojai bei grėsmės gali tykoti vaikų virtualioje erdvėje, paprašėme UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo cent­ro medicinos psichologės Jolitos BALIUTAVIČIŪTĖS.

„Jeigu tėvai nusprendžia socialiniame tinkle paviešinti savo vaiko nuotrauką, tai yra jų sprendimas, tai yra ir jų atsakomybė. Tačiau kai tai padaro kiti, ne tėvai (pavyzdžiui, šventės metu vaikų darželyje tėvai fotografuoja savo vaiką, bet nuotraukoje ma­tyti ir daugiau mažylių, ir tą nuotrauką kelia į socialinius tinklus be kitų tėvų žinios), tai yra neteisėta ir nesaugu. Visų pirma dėl to, jog vaikų nuotraukos gali būti panaudotos negeriems tikslams. Juk mes niekada nežinome, kas jas žiūri, kur jos gali pakliūti, ir kas gali jomis pasinaudoti. Tarkime, nuotraukos gali patekti į žmonių, turinčių polinkį į įvairius iškrypimus, rankas (pavyzdžiui - pedofilų). Arba gal vaikas nuot­raukoje yra ne visai gražiai nufotografuotas ir gali tapti patyčių objektu.

Keliant vaikų nuotraukas į socialinius tinklus, reikėtų pagalvoti ne tik apie tai, jog dabar smagu, kaip atrodo tavo mažylis, ką jis daro, bet ir apie tai, ar vaikas, jeigu būtų vyresnis, norėtų, kad tai matytų kiti. Gal šešiamečiai, septynmečiai jau galėtų ir patys pasakyti, o mažyliai to dar nesuvokia. Todėl viešinti ar neviešinti - tai yra tėvų vidinių ribų reikalas.

Mano asmeninė nuomo­nė - aš nepritariu vaikų nuot­raukų kėlimui į socia­linius tinklus“, - sako J. Ba­liutavičiūtė.

Psichologės teigimu, socialinės svetainės „Facebook“ kūrėjai yra nustatę taisyk­les, kuriomis remiantis, tik vaikų tėvai ar globėjai gali kreiptis į svetainės administraciją bei prašyti pašalinti asmenines nuotraukas, paskelbtas be jų sutikimo. Jeigu nuotraukose vaizduojamas žalingas turinys, apie jį gali pranešti bet kuris svetainės naudotojas.

Eugenija BUDRIENĖ

Mėsos perdirbimo įmonei UAB „Grimeda“ keliama rest­ruktūrizacijos byla. Tokį sprendimą praėjusį tre­čia­dienį priėmė Klaipėdos apygardos teismas, nors ieškovė – „Sodra“ – dėl susikaupusių skolų prašė iškelti bankroto bylą. Suinteresuoti kreditoriai irgi siekė bankroto procedūrų. Tačiau tokia baigtis būtų ant plauko pakabinusi beveik 500 darbuotojų, dirbančių keturio­se įmonėse, likimus.

Nemokėjo socialinio draudimo įmokų

Nuo 1995 metų veikianti įmonė (pavadinimu UAB „Gri­­me­da“ ji įregistruota 2002-aisiais) skel­biasi esanti moderni bend­­­rovė, savo apyvartą kasmet didinanti po 12-15 proc. Ta­­čiau skolos „Sodrai“ bei žmo­­nių skundai rodo ką kita. O susidarius itin didžiuliams įsiskolinimams, Valstybinio socialinio draudimo fondo val­dybos (VSDFV) Šilalės skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, reikalaudamas iškelti UAB „Grimeda“ bank­roto bylą dėl nemokumo.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas „Šilalės artoją“ informavo, jog „Sodros“ Šilalės skyrius, pateikdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. nesumokėjo įmo­kų už darbuotojus ir priskaičiuotų delspinigių.

„Kaip nurodo ieškovas, atsakovei buvo taikomos įvairios priemonės, bet įsiskolinimas nėra likviduotas. Taip pat ieškovas - VSDFV Šilalės skyrius - nurodė, jog atsakovė yra nemoki ir prašė iškelti bankroto bylą.

Tuo tarpu UAB „Grimeda“ direktorius prašė teismo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą bei restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; nustatyti atitinkamą sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti“, - sakė K. Butvydas.

Beje, restruktūrizavimui nu­siteikę įmonės atstovai ma­no, jog šio proceso administ­ratoriui turėtų būti mokama 1500 eurų mėnesinė alga.

Skolos vis auga

„Sodros“ Šilalės skyriaus direktorė Inga Šaulienė informavo, kad į teismą jie buvo priversti kreiptis dėl nesumokėtų 147 tūkst. 266,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

„Teisė „Sodrai“ teisminiu keliu inicijuoti bankroto procesą skolingai įmonei yra numatyta įstatymuose. Iki šio žingsnio buvo atliekamos kitos skolos išieškojimo procedūros, tačiau jos nebuvo efektyvios, nors apie tai įmonės vadovai privalėjo žinoti. „Sodros“ Šilalės skyrius įvertino ir tai, kad 2016 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė prašymą UAB „Grimeda“ kelti rest­ruktūrizavimo bylą, nurodydamas, jog įmonės veikla yra nuostolinga, o tai mažina galimybę „Sodrai“ atgauti susidariusią įmokų skolą. „Sodra“ siekia ne tik išieškoti skolą, bet ir sustabdyti VSDF biudžetui žalingą skolos augimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad bankroto bylose yra ginamas viešasis interesas“, - tvirtino I. Šaulienė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 113 darbuotojų. Pagal LR Juridinių as­menų registrui pateiktą 2015 m. balansą, UAB „Gri­me­da“ turi turto už 9 mln. 926 tūkst. 748 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 8 mln. 107 tūkst. 490 Eur, t. y. daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tai, „Sodros“ įsitikinimu, reiškia, jog įmonė yra nemoki.

Tuo, kad „Grimeda“ yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus bei su visais atsiskaityti, netiki ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs AB Šiaulių bankas. Šios įstaigos atstovės teigimu, įmonės sunkumai nėra laikino pobūdžio, jos turtinė padėtis nuolat blogėja, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas pažeistų kreditorių interesus. Be to, kadangi bankas nutraukė su įmone kreditavimo sutartis, pradelsti įsipareigojimai nuo šių metų spalio 13 d. dar padidėjo.

Gi pati bendrovė teismui nurodo, jog šių metų rugpjūčio 29 d. balanso duomenimis, ji neva turinti turto už daugiau nei 10 mln. Eur, o pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 2 mln. Eur. Tiesa, ji pripažįsta, jog bendras įsiskolinimas yra per 8 mln. Eur.

Restruktūrizuojama visa įmonių grandinė

Šių metų rugpjūtį buvo paviešinta informacija apie kelių glaudžiai susijusių mėsos perdirbimo įmonių restruktūrizaciją. Klaipėdos apygardos teismui UAB „Grimeda“ atstovai pateikė duomenis, jog ši įmonė yra viena iš specia­lizuotų mėsos įmonių vientisos mėsos perdirbimo grandinės grandžių: RUAB „Pajūrio mėsinė“ užtikrina skerdimą, RUAB „Agrovet“ atlieka išpjaustymą, atsakovė gamina mėsos produktus, o RUAB „Kretingalės mėsa“ atlieka logistiką ir prekių realizaciją. Visoms minėtoms įmonėms, išskyrus UAB „Grimeda“, birželio mėnesį jau iškeltos rest­ruktūrizavimo bylos.

Teismui UAB „Grimeda“ nurodė, kad jos bankroto byla turėtų neigiamų pasekmių visai įmonių grandinei bei jau prasidėjusiai restruktūrizacijai. Tą patį teigė ir RUAB „Agrovet“, prašiusi atmesti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šis paralyžiuotų visų keturių bendrovių veiklą, komplikuotų kitų trijų įmonių restruktūrizacijos procesus. Galimos net ypač skaudžios socialinės pasekmės – atsirastų grėsmė maždaug 500 visų minėtų bendrovių darbuotojams prarasti darbą.

Išgelbės išskirtiniai produktai?

Pasak UAB „Grimeda“ direktoriaus Alfonso Valatkos, „Sodrai“ nemenka skola susikaupė stokojant apyvartinių lėšų. O tam esą labiausiai įtakos turėjo Rusijos maisto prekių embargas, taip pat kilusi ekonominė krizė.

„Bendrovė yra parengusi restruktūrizacijos metmenis, juos pateikusi teismui ir kartu su kreditorių bei investuotojų pagalba mato realias galimybes išspręsti finansinius sunkumus. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas tiek so­cialiniu, tiek ekonominiu aspektu yra naudingesnis nei bank­roto skelbimas. „Sod­ra“ „Grimedos“ bankrotą lai­ko tie­siog vienu iš būdų greičiau išreikalauti valstybinio socialinio draudimo įmo­kas“, – teigė savo raštiškame atsakyme redakcijai A. Valatka.

Įmonės direktoriaus tvirtinimu, bendrovė vykdo gamybinę ir komercinę veiklą, gauna pajamas, moka einamuosius mokėjimus bei užmokestį darbuotojams.

„Būtų labai apmaudu, jeigu UAB „Grimeda“, kuri daug metų investavo į modernias, aukšto lygio technologijas, kuri gavo gausybę apdovanojimų, medalių bei įvertinimų už gaminamos produkcijos kokybę ir išaugino kvalifikuotų specialistų kartą, turėtų nutraukti savo veik­lą“, - tvirtino A. Valatka.

Finansinių sunkumų patiriančios įmonės vadovas patikino, jog, nepaisant susidariusių skolų, bend­rovė su darbuotojais visiškai atsiskaitanti. Pavyzdžiui, už 2016 m. birželį darbuotojams įmonė esą sumokėjusi 28 tūkst. 554,33 Eur darbo užmokesčio, už liepą – 43 tūkst. 293,39 Eur.

Jis taip pat tvirtino, kad įmonė stengiasi kuo daugiau savo produkcijos eksportuoti tiek į Vakarų, tiek į Rytų ša­lis. „Grimeda“ jau esanti įtraukta į bendrovių sąrašą, kurioms suteiktas leidimas eksportuoti savo gaminius į JAV rinką, o bendrovės administracija siekianti, jog šalies rinka kuo mažiau darytų įtaką gaminamos produkcijos apimtims. Šiuo tikslu vykdomos derybos dėl ritualinės (košer) produkcijos tiekimo į kitas rinkas.

Teismui pateiktuose dokumentuose UAB „Grimeda“ nurodo, kad jos pardavimo pajamos, 2016 m. rugpjūčio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenims, sudarė 4 mln. 073 tūkst. 124 Eur.

Be to, jos esą turinčios tendenciją didėti, mat šių metų birželį buvusi sudaryta 1 mln. Eur vertės bendradarbiavimo sutartis su viena didžiausių Lietuvos mėsos produktų gamintojų UAB „Krekenavos agrofirma“. Šiai įmonei, bylos duomenimis, „Grimeda“ teikia šaltai rūkytų dešrų gamybos paslaugą (2016 m. gegužę pagaminta 315,670 kg, 2016 m. birželį – 3803,388 kg, 2016 m. liepą – 8690,930 kg).

Pagrindinė „Grimedos“ produkcijos pirkėja Lietuvoje yra RUAB „Kretingalės mėsa“, gaminiai tiekiami į Turkmėnistaną, Olandiją, Baltarusiją bei kitas užsienio šalis.

Sprendimas palankus įmonei

Spalio 26 d. paskelbta teismo nutartis palanki Džiaugėnuose veikiančiai įmonei. Nuspręsta iškelti ne bankroto, o restruktūrizacijos bylą, suteikiant vilties ten dirbantiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas.

Po nutarties paskelbimo susisiekus su UAB „Grimeda“ direktoriumi, šis džiaugėsi ne tik teismo sprendimu, bet ir vykstančiomis derybomis su JAV dėl galimybių ten eksportuoti savo gaminius. Vadovo įsitikinimu, būtent tai galėtų padėti įmonei įveikti finansinius sunkumus.

„Sodros“ Šilalės skyrius, susipažinęs su teismo sprendimo motyvais, spręs, ar tikslinga jį skųsti apeliacinės instancijos teismui“, – po nutarties paskelbimo teigė „Sod­ros“ Šilalės skyriaus direktorė I. Šaulienė.

Teismo sprendimą galima apskųsti per 7 dienas po jo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šeštadienį į Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją sugužėjo gausybė žmonių – ne tik dabartiniai mokslei­viai, bet ir vyresnės kartos atstovai bei pedagogai pa­minėjo mokyklos 95-ąjį jubiliejų. Susirinkusiųjų laukė prisiminimų takai, graži koncertinė programa, parodos.

Po Šv. Mišių Šilalės Šv. Pran­ciškaus Asy­žie­čio bažnyčio­je svečiai skubėjo į gimnaziją. Buvo akivaizdu, jog daugelis vienas kitą pažįsta – kalbos, apsikabinimai nesiliovė tol, kol svečius registravę moksleiviai nesukvietė visų į aktų salę. O pakeliui ne vienas sustojo nusifotografuoti atminčiai prie fo­tosienos, paga­mintos specialiai šiai pro­­­gai. Aktų salė bu­vo pil­nutėlė.

Renginio ve­dė­jai, pasvei­ki­­nę susi­rin­ku­­­siuo­sius, pa­k­vietė tylos minu­te pagerb­ti Anapilin išėjusius gimnazijos bend­ruomenės narius.

Po kelių pasisveikinimo pos­mų į sceną vienas po ki­to plūstančius sve­ikintojus pasitiko gimnazi­jos direktorius Stasys Nor­bu­­tas. Gim­na­­zi­­­jai dar ilgų bei kūrybingų gy­­vavimo metų linkėjo savi­val­dybės vadovai, dovanas tei­­kė politikai, verslininkai, ko­­legos iš švietimo ir kultūros įstaigų bei kt. Su dovanomis ir šiltais linkėjimais atkeliavo ne tik Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, Kaltinėnų Alek­­­sandro Stulginskio, Pajū­rio Stanislovo Biržiškio, Kvė­dar­nos Kazimiero Jauniaus gimnazijų, Šilalės suaugusiųjų mo­kyklos bei Upynos Sta­sio Gi­­rėno mokyklos atstovai, bet ir Tauragės „Versmės“ gimna­zi­jos direktorė.

„Atėjusi į šią mokyklą, mačiau pionierius, girdėjau juos skanduojant, kokie jie „laimingi Lenino anūkai“. O išeidama džiaugiausi jaunųjų šaulių veikla. Smagūs pokyčiai, puiku buvo tai stebėti“, - kalbėjo daug metų mokyklai vadovavusi Danutė Jurkšaitienė.

Tarp susirinkusiųjų buvo įvairiausio amžiaus žmonių, tarp jų - ir pirmųjų gimnazijos laidų abiturientų. Vis dėlto pristatyta trumpa vaizdo medžiaga apie mokymo įstaigos istoriją turbūt įdomiausia pasirodė jaunajai kartai. Mat dabar neišgirsi, jog kuris neštųsi į mokyklą malkų, kad pamokų metu turėtų kuo pasišildyti klasę. O anuomet visi nešėsi, kiek galėjo. Prisiminta, kaip mokyk­la buvo kilnojama iš vieno pastato į kitą. Galiausiai jau kaip gimnazija duris atvėrė 1941 metais. O 1943-iaisiais išleista pirmoji gimnazistų laida. Prisiminta, kaip trūko mokytojų ir jų vieton stodavo net tie, kurie patys nebuvo baigę vidurinės mokyklos. Mokymosi procesas dėl to nesustojo – buvo gausu žingeidžių moksleivių.

Šią mokyklą, kažkada vadintą Šilalės pirma vidurine, baigė ne vienas dabar žinomas ir daug pasiekęs žmogus.

„Kartą lietuvių kalbos mokytojas už rašinį man parašė kuolą su pliusu. Vadinasi, nebuvau toks beviltiškas“, - pokštavo Jonas Biržiškis, 8 laidos abiturientas, buvęs susisiekimo ministras.

„Visi turėjome mėgiamiausius mokytojus. Man tokie buvo trys. Tačiau mokslai sekėsi nekaip – penktoje klasėje sėdėjau dvejus metus, 9-ą baigiau su dviem pataisomis. Bet niekada nenorėjome sudeginti mokyklos, nes ateidavome čia ir atsipūsti – anuomet tėvai namuose liepdavo daug dirbti, o mokykloje pailsėdavome. Penktadieniais būdavo, kaip dabar jaunimas sako, „tūsai“, – šmaikštavo Al­binas Bagdonas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius.

Pasidalinti prisiminimais, pasveikinti buvusius bend­ramokslius panoro dar ne vienas mokyklos auklėtinis, užtarnauto poilsio išėję pedagogai.

Galiausiai sceną užėmė gim­nazijos ateitis – į ją žengė Šilalės lopšelio-darželio „Žio­gelis“ „Kačiukų“ grupės auk­lėtiniai, pasirengę šokiui. Būtent jų pasirodymas sulaukė daugiausiai aplodismentų ir šiltų žiūrovų šypsenų.

Renginio pabaigoje visi rinkosi pažiūrėti senų nuot­raukų, tapybos darbų paro­dos bei pabendrauti prie kavos puodelio. Ir dar ilgai gimnazijos koridoriuose bei kabinetuose šurmuliavo net kelios šios švietimo įstaigos mokinių ir mokytojų kartos.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje svečiavosi delega­cijos iš Lenkijos, Ispanijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Graikijos. Tai jau ketvirtas projekto mokymosi vizitas, kurio tikslas – skatinti bend­radarbia­vi­mą, siekiant įgyti tarptautinėje darbo rinkoje reikalingų ge­bėjimų.

Šiltai sutikę svečius, pirmiausia jiems aprodėme Šilalę, Šv. Pran­ciš­kaus Asyžiečio bažnyčią, pabuvojome savivaldybėje. Po pietų projekto dalyviai skaitė pranešimus tema „Gamtinis ir kultūrinis paveldas Eu­ropoje“, o vakare pilnoje Kaltinėnų kultūros centro salėje koncertą surengė šokių kolektyvas iš Šilalės. Kiek­viena šalis pristatė savo valstybės tradicinį šokį.

Kitą dieną, nuvykę į Šiaulius, lankėmės šokolado muziejuje „Rūta“, dalyvavome edukaciniuose užsiėmimuo­se, apžiūrėjome „Saulės miestą“, Kry­žių kalną.

Įgyvendinant mokomąsias programas, mokiniai dirbo grupėse: piešė, kūrė skaidres, rengė pristatymus, išbandė įvairias kompiuterines prog­ramas.

Laukė ir kelionė į Vilnių. „BARCLAY“ banke susipažinome su banko istorija, veiklomis, ateities vizijomis, darbo perspektyvomis, bend­ravome su įvairių sričių specialistais. Lankėmės neseniai atidarytoje verslo startuolių darbo erd­vėje „Rise Vilnius“, VGTU „LinkMenų fabrike”, vėliau patraukėme į pažintinę ekskursiją po sostinę.

Neaplenkėme ir Klaipėdos delfina­riumo: gėrėjomės delfinų pasirodymu, susipažinome su trenerio profesija. Grįžę vakare vėl susirinkome į Kaltinėnų kultūros centrą, kur vyko atsisveikinimo vakaras. Jo metu Ši­lalės „Etnoklubas“ visus įtraukė į savo programą. Projekto dalyviams, koordinatoriams, mokytojams buvo įteikti sertifikatai. Projektas suteikia mums unikalią progą bendrauti, keliauti, kur­ti ir tobulėti.

Karolina BALTRUŠYTĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos IIg klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paviešino informaciją apie nekokybiškus pupelių konservus, kuriuos uždraudė tiekti paramai. Apie vartojimui netinkamus produktus, kurie dalinami skurdžiai gyvenantiems žmonėms, informuota ir jų gamintoja - UAB „Kėdainių konservų fabrikas“. Pranešime spaudai teigiama, kad nekokybiškų produktų tiekimas už­­draustas, o siuntas dalintojai įpareigoti grąžinti. Tačiau Šilalės rajone didžioji dalis paramos jau pasiekė nepasiturinčias šeimas.

Vargstantiems – surūgusios pupelės

Apie galimai nekokybiškas konservuotas pupeles VMVT pranešė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Jos buvo gautos pagal projektą „Parama maisto produktais III“ (gamintojas – UAB „Kėdainių konservų fabrikas“) ir skirtos skurstantiems asmenims kaip Europos Sąjungos pagalba.

VMVT inspektoriai atliko patikrinimus UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, taip pat tiekėjo – UAB „Sanitex“ bei projekto partnerių sandėliuose. Pranešime spaudai teigiama, jog patikrinimų metu aptikta nekokybiškų konservų: 120 tūkst. 863 pakuotės, išfasuotos po 330 gramų. Iš viso - 36 tūkst. 259 kilogramai. Nurodoma, kad pakuotės buvo išsipūtusios, jas atidarius, jautėsi rūgimo kvapas.

Šią savaitę pasirodė informacija, jog UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ priėmė sprendimą atšaukti ir kitas iš tų pačių žaliavų pagamintas konservuotų pupelių partijas.

Be to, atsakingos institucijos skelbia, kad nekokybiškų pupelių konservus gavę asmenys gali juos grąžinti paramos dalintojams.

Konservai jau išdalinti

Apžiūrėjus paramos laukiantiems žmonėms skirtas pupeles, kyla klausimų dėl tinkamos pakuotės. Tarkime, daugelis įpratę konservus įsigyti metalinėse skardinėse. Tačiau nepasiturintiesiems skirtuose maisto daviniuose pupelės yra supakuotos plastikiniuose maišeliuose. Akivaizdu – taip pigiau. Tik ar geriau?

Šilalės rajone paramą maisto produktais dalina seniūnijų socialiniai darbuotojai. Beveik visur ją gyventojai jau atsiėmė. Tai „Šilalės artojui“ patvirtino ir Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas.

„Kiek žinau, jau viską išdalino. Apie gautą paramą maisto produktais informuojame seniūnijos gyventojus socia­liniuose tinkluose, taip pat paskambiname tiems, kam ji priklauso. „Netempiame“ laiko ir stengiamės greitai viską atiduoti, kad produktų nereikėtų sandėliuoti. Sugedusių nepastebėjome. Tai gal ne visos pakuotės buvo prastos? Tikrai kol kas nieko negirdėjau, kad nenaudojamų pupelių kas nors būtų gavęs“, – tvirtino seniūnas.

Upynos seniūnė Stefa Kažukauskienė pasakojo, jog dalį galbūt sugedusių pupelių pastebėjo socialinės darbuotojos ir jų nedalijo.

„Taip, radome išsipūtusių pakelių, bet socialinės darbuotojos jų žmonėms nedavė, padėjo į šoną. Kurie nebuvo išsipūtę, išdalinome. Tik gerokai vėliau atėjo raštas, kuriuo draudžiama dalinti pupeles“, – aiškino Upynos seniūnė.

Pupeles turės pakeisti į kokybiškas

Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danguolės Rač­kauskienės pateiktais duomenimis, iš viso spalio 12 dienos siuntoje buvo 3497 pupelių pakuotės, kurios turėjo pasiekti tokį pat paramos gavėjų skaičių.

„Išdalintos 3177 pupelių pakuotės. Seniūnijų socialiniai darbuotojai žmones informavo asmeniškai apie nekokybiškus produktus bei galimybę juos grąžinti. Apie tai pranešta ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. Pagal jų pateiktą raštą, pupelės turėtų būti pakeistos į kokybiškas ir, jas gavus, išda­lintos žmonėms“, – paaiškino D. Račkauskienė.

Su UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ atstovais susisiekti bei pasiteirauti, kodėl skurstantiems parama tiekiama kitokiose pakuotėse nei įprasta, deja, nepavyko.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Į Šilalės kultūros centro ir VšĮ „Etnoklubas“ jau šeštą kartą or­ga­nizuotą Žemaitijos regiono etnokultūrinę vakaronę sugužėjo apie 200 šokėjų iš Šiaulių, Kuršėnų, Raudėnų, Mažeikių, Šiaulėnų, Rad­viliškio, Šiaulių logopedinės mokyk­los ir, žinoma, mūsų rajono mo­kyklų. Vakaronė skirta Vietos bendruomenių bei Bibliotekų metams paminėti.

Vakaronė prasidėjo filmų „Šilales krašta žaidima i pasisiutima“ (sukurtas per etnokultūrinę stovyk­lą „Etnokultūros kūrybinės dirbtu­vės“), „Etnokultūros kūrybinės dirb­­tuvės- 2016“ bei „Aukšti kalna, lygias lunkas“ (I d.) peržiūra. Apie nuveiktus darbus stovyklos me­tu bei sukurtus filmus papasakojo Ši­lalės kultūros centro direktorė, VšĮ „Etnoklubas“ vadovė, projekto „Etno­kultūros kūrybinės dirbtuvės“ su­manytoja Irmina Kėblienė.

Galiausiai prasidėjo šokiai. Grojo jungtinė kapela – Albertas Marti­nai­tis, Arūnas Vaičelis, Diana Vaiče­lė, Arūnas Stankus, Alvydas Januše­vičius, Donatas Stakvilevičius – iš Rad­viliškio, folkloro ansamblio „Ai­dija“ vadovas bei šilališkiai muzikantai Alfonsas Maulius, Zigmas Le­vickis, Kristijonas Jonuška, Giedrė Nor­vai­šaitė, Aistė Kulikauskaitė ir Guoda Rupšytė. Smagiausi šokėjai apdovanoti renginio rėmėjo „Molupis ir ko“ riestainiais, visi vaišinomės gardžia koše, žolelių arbata.

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ

Šilalės kultūros centro folkloristė

Algimanto AMBROZOS nuotr.