Kaip ir kasmet, gražiausios sodybos rinkimuose redakcijos telefonai netyla – žmonės skambina ir siūlo aprašyti savo pažįstamus, kaimynus, bičiulius. Tarp jų - ir  Palmiros Navickienės sodyba Jucaičiuose.

Šeimininkę radome plušančią kieme. Matyti, kad, gražindama sodybą, moteris jėgų negaili.

„Koks čia grožis, neturiu ko parodyti, viskas labai paprasta. Kai tiek daug ištaigingų sodybų, net nežinau, ar reikia apie mane rašyti, nes manoji neturi net kuo joms prilyg­ti“, – kuklinosi Palmira. 

Tačiau vaizdas kieme kalba priešingai. Į kurią pusę bepažvelgsi, visur ramybę­ ir grožį skleidžia gėlės. Šei­mininkė neneigė, jog visai šiai dermei sukurti, be noro, reikia  ir daug triūso:

„Kieme vasarą laiką leisti smagiau. O lauke ką daugiau veiksi - nesėdėsi juk dykai. Tai ir krapštaisi: vieną gėlę vie­nur pastatai, kitą – kitur, sodini ir vėl persodini. Taip laikas ir praeina“.

Anksčiau P.Navickienė dirbo Vingininkų kiaulių komp­lekse, dabar jau pensijoje. Ta­čiau dar ūkininkauja kartu su sūnaus šeima.

„Visko turime: yra 6 karvės, telyčių, veršiukų, paršelių. Dėl­  savęs auginame, juk, kaime gyvenant, gėda būtų pirkti“, - kalbėjo šeimininkė. 

Sūnus, anot mamos, grįžęs iš pieninės, kur dirba vairuotoju, daugiausiai laiko skiria ūkio technikos priežiūrai, o Palmira paskendusi namų ruošos darbuose. Moteris džiau­­giasi turinti gabių anūkų. Štai jauniausiasis šiemet baigė dvyliktą klasę, jau gavo brandos atestatą ir dabar ruo­šiasi stojimui į universi­tetą. Močiutė prasitarė, jog gal­būt anūkas taps statybos inžinieriumi.

Namų jaukumą šeima kuria su meile. Bendromis jėgomis įsirengė poilsio kampelį, pasistatė pavėsinę.

„Patys išsipjo­vėme medieną­, o po to vis pri­bėgdami ir pastatėme. Labai­ smagu susirink­ti savaitgaliais kie­me: tai šašlykų išsikepti, pasišnekėti ar atsipūsti  nuo  dar­bų“, –     pasako­jo    P.Na­vickienė.

Visas gėles so­dybai puošti moteris teigė pasirenkanti pati: vienas užsiaugina iš sėk­lų, kitas perka.  Akį patraukia savotiškai atrodantys vazonai – begonijos susodintos kartu su visžaliais augalais. Kiemui tai suteikia išskirtinumo.

„Nėra pas mane jokių ištaigų. Jeigu turėtume daug pinigų, galėtume samdytis spe­­cialistus: atvažiuotų, pa­mode­liuo­­tų. Bet ir savo­ dar­bu­­, savo nuo­žiūra galima susitvarkyti – kaip man atrodo geriau, taip ir darau. O apsileidusi gyventi nepratusi ir nenoriu“, – rodydama savo gėlynus, nuoširdžiai kalbėjo Palmira.

Kieme tikrai netrūksta gėlių įvairovės, puikuojasi lelijos, įvairiaspalvės vienadienės, kurių žiedelis rytą prasiskleidžia, o vakare jau būną peržydėjęs. O kokius puikius žiedus sukrovusios rožės! Nuostabu, jog, atėjus vidurvasariui, tebeveši gležnosios­ našlaitės. O ir kiekvienas medelis galėtų papasakoti savo istoriją.

Nors Pal­miros­­ sū­nus užsiėmęs ūkio  darbais, ta­čiau­ ran­­­­­da laiko­ pri­si­dė­ti­ prie­ so­dybos puo­selė­jimo. Mo­­tinos die­­­nos­­ proga jis mamai­ pa­dovano­jo­ paties sukonstruo­tą gėlių laikikl­į, kuris kiemą y­patingai pa­gyvina. Pal­­­mira ypač­ džiau­­giasi, kad sūnus turėjo supratimo dar ir keletą vazonų su gėlėmis įstatyti ir tuo ją labai nustebino. Dabar šitame laikiklyje plačiai kerojasi svyrančiosios petunijos, surfinijos. 

„Turėjome platesnį gėlyną­, tačiau sumažinome. Žolę­ pjau­ti yra patogiau, o ir kurmiams mažiau išpurentos­ žemės beli­ko. Jų niekada netrūks­ta. Čia pasodini gėlę, o rytą, žiūrėk, vie­n kurmių takai­“, – pasakojo Palmira. Dabar  ji teigė kovojanti su šiais­ kenkėjais nauju­ būdu. Pa­sak moters, reikia kiau­ši­­nių lukštus sutrinti su a­lie­jumi ir pilti į kurmių ta­kus. Tie­sa, ar tai tikrai yra veiksminga, patvirtinti dar negalinti, bet jau kuris laikas kieme jų nebematyti.

Tačiau vos tik užėjome už namo kampo, būtent „kurmis“ mus ir pasitiko – su plačia šypsena veide, kastuvėliu, žaisminga kepurėle.

„Pastatėme tikėdamiesi, kad­­ kiti užklydę rausikai išsi­gąs ir pabėgs“, - juokėsi P.Na­vickienė.

Ji prasitarė turinti dar planų:

„Žinau, jog nereikia labai prisisvajoti, nes vieną dieną planuoji, o kitą gaunasi kitaip, bet norėčiau dar praplėsti dekoratyvinių medelių kolekciją. Jie užpildytų tuščią erdvę prie namo“.

Laura GIRČYTĖ

Vytauto Didžiojo universiteto

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto

Viešosios komunikacijos

3 kurso studentė

 Algimanto AMBROZOS nuotr.

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja pagal mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklius. 

Specialistai įspėja, kad kenčiantiesiems nuo širdies ligų karštis yra itin pavojingas. Tačiau sutrikimus gali paskatinti ir padidėjęs fizinis krūvis prie jo nepratu­siems žmonėms. Todėl šiltuoju sezonu būtina įsitikinti, ar ne­­trūksta maistingųjų medžiagų, saugotis nuo dehidra­tacijos bei atsakingai sportuoti.

Serga vis jaunesni

Genetikos įtaka ir gyvenimo būdas (stresas, rūkymas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas) – pagrindiniai širdies ligų riziką lemiantys veiksniai. Tačiau sveikatos specia­listai pabrėžia, jog lietuviai širdimi pradeda rūpintis tik sunkiai susirgę.

Pasak „BENU vaistinės“ vais­­­tininkės Audronės Levic­kie­nės, būna ir taip, kad į vaistinę širdies lašų užsukusiems klientams tenka skubiai kvies­ti greitąją pagalbą, ypač užėjus karštesniems orams. Akivaizdu, jog daugelis žmonių savo širdimi rūpinasi nepakankamai.

„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad širdies ritmo sutrikimai ar aukštas kraujospūdis nėra liga. Tačiau praktika rodo, jog šiomis ligomis suserga vis jaunesni žmonės, o infarkto rizikos grupėje atsiduria ir 35–40 metų vyrai“, - teigia vaistininkė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Kristina Ivanauskienė taip pat pastebi, kad žmonės per retai tikrinasi širdį.

„Sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, pradžioje ga­lima ir nejausti jokių simptomų. Bet jeigu žmogus serga ir nesilaiko sveikos gyvensenos principų, ypač karštuoju metu gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, paūmėti krū­­tinės angina, progresuoti šir­dies nepakankamumas“, – įspėja kardiologė.

Mikroelementų „badas“

Norint išsaugoti širdį sveiką, svarbu nepamiršti mitybos. Mikroelementų (kalio, magnio ir kt.) stoka apsunkina širdies darbą, dėl to sutrinka deguonies bei maistinių medžiagų paskirstymas po organizmą. Alkoholis ir kava taip pat skatina skysčių, o kartu su jais - ir mikroelementų praradimą.

Didžiąją mikroelementų bei vitaminų dalį turime gauti su maistu, tačiau valgant nepakankamai įvairius ar maistingus produktus, daug sportuojant, jų gali pritrūkti.

„Riebią mėsą patartina keisti žuvimi, kurioje gausu omega-3 riebiųjų rūgš­čių, mitybos ra­cioną papildyti vai­­siais, daržovėmis. Svarbu var­toti magnio, B grupės vitaminų, folio rūgšties turinčių produktų. Kalio stoka gali sukelti tachikardiją (širdies rit­mo sutrikimą). Žmonėms, ge­riantiems diuretinį poveikį tu­rinčius kraujospūdį mažinančius vaistus, reikėtų nuolatos rūpintis, jog organizmui netrūktų kalio. Dėl jo vartojimo vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju“, – rekomenduoja vaistininkė.

Maratonai – tik patyrusiems

Sveikai širdžiai fizinis aktyvumas yra būtinas, tačiau pradedantiesiems sportuoti krūvį didinti reikia pamažu. Jei po sporto jaučiamas staigus nuovargis, dusulys, o šeimoje būta ankstyvų mirčių nuo širdies ligų, būtina kreiptis į gydytojus ir mankštintis pagal jų rekomen­dacijas.

„Nereikėtų pradėti sportuoti karščiausiomis vasaros dienomis ar staigiai apkrauti širdies dideliu fiziniu krūviu. Šiuo metu populiariuose maratonuose da­ly­­vau­ti turėtų tik sveikatą pasi­tikrinę bei fiziškai stiprūs žmonės“, – įspėja kardiologė K.Iva­naus­kienė.

Maratonui pasiruošti nepa­kanka dienos ar savaitės. Prieš išskirtinai didelį fizinį krūvį verta įsitikinti, ar nesergate širdies ligomis, ar nepriklausote rizikos grupei.

Ką daryti, pajutus skausmą?

Jeigu pajutote stiprius širdies ritmo pokyčius, spaudimą širdies plote ar dusimą, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus. Kol atvažiuoja medikai, kvalifikuoti specialistai telefonu paaiškina, kaip elgtis, kokius gyvybinius rodik­lius tikrinti.

„Sutrikus širdies veik­lai, re­­komen­­duo­jama ramybė ir gu­lima padėtis – tokiu būdu kraujas gali lengviau patekti į smegenis, organizmas ge­riau aprūpi­namas de­guonimi, mažiau ap­krauna­ma širdis, normalizuojasi jos ritmas“, – pataria specialistai.

Kardiologė akcentuoja, jog, at­siradus nemaloniems po­jū­čiams krūtinės plote, pir­­­miau­sia reikėtų kreiptis į šei­­mos gydytoją. Toks skausmas būdingas ne tik šir­dies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau dažni širdies ritmo pakitimai, dusulys, stai­gus jėgų trūkumas, kojų tinimas yra pirmieji širdies ligų ženklai.

„Jeigu slegiantis krūtinės skausmas plinta į kairę ranką ir žandikaulį, galima įtarti koronarinę širdies ligą. Duriantis skausmas dažnai praneša apie virškinamojo trakto, stuburo problemas. Bet tiksliai diag­nozei būtini išsamesni tyrimai“, - teigia kardiologė.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Ilgametė policijos darbo patirtis rodo, kad daugiausiai eismo įvykių fiksuojama vasarą – liepos-rugpjūčio mėnesiais. Lietuvos kelių policijos tarnybos duome­nimis, vien pirmosiomis šio mėnesio savaitėmis, liepos 1–14 d., šalies keliuose įvyko 141 avarija, kuriose nukentėjo žmonės. Savaitės pradžioje tokių nelaimių būta ir Šilalės rajone.

Pirmadienį, apie 19 val., Maldūnų k. teritorijoje, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 94 km, važiuojant Kauno kryptimi, automobilio „Opel Astra“ vairuotoja (gim. 1988 m.) nepasirinko saugaus grei­čio, nesuvaldė mašinos, todėl nulėkė nuo kelio ir atsitrenkė į atitvarus. Eismo įvykio metu nestipriai susižalojo kartu važiavęs keleivis (gim. 1985 m.) bei mažametė mergaitė (gim. 2016 m.). Mažylė dėl profilaktinės apžiūros greitosios medicinos automobiliu pristatyta į ligoninės Priėmimo skyrių apžiūrai. Laimei, jokių rimtesnių sužalojimų nenustatyta.

Pasak Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specia­listės Rūtos Janavičiūtės, automobilio vairuotoja buvo blaivi. Mašina važiavo  ne Šilalės rajono gyventojai.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Grybavimo sezonas vis labiau įgauną pagreitį. Kas­dien galime sutikti žmonių, išsiruošusių į miško gėrybių paieškas, ir jau grįžtančių su neblogu laimikiu. Nors vieni kartais skundžiasi grybų nebuvimu, kiti demonst­ruoja pilnas pintines baravykų. Žmonės džiaugiasi – vienoje vietoje galima rasti net po kelias dešimtis grybų karalių. 

Tačiau nors grybų derlius yra gausus, jų kainos Lietuvos turguose išlieka aukštos. Štai Vilniuje ir Kaune indelis baravykų kainuoja net 25 eu­rus, ­­litras voveraičių - nuo 2,5 iki ­3 Eur. Galime pasidžiaugti, kad Šilalės turgelyje grybų kainos iš kojų neverčia - dėžutę, kurioje puikuojasi apie ­2,5 kg baravykų bei raudonviršių, įmanoma įsigyti už 10 Eur.

Nors grybus rinkti galima visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose  – miškuose, reikia nepamiršti, jog rezervatuose grybauti draudžiama. Na, o susiruošusieji grybauti privačiose valdose, kurios yra arčiau kaip 100 metrų iki miško savininko sodybos, turėtų būti atidūs – čia grybus pjauti galima, tik miško savininkui sutikus. Be to, reikėtų įsidėmėti, kad grybauti reikia atsakingai, laikantis grybavimo Lietuvos miškuose nustatytų taisyklių, kuriose taip pat skelbiama, jog draudžiama rinkti, parduoti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo nesiekia 1,5 cm, ir voveraičių, kurių­ kepurėlių skersmuo yra ma­­žes­nis negu 1 cm. Gry­­­­­baujant draudžiama ardyti­ miško­ paklo­tę, samanų bei ker­pių­ dangą, spardyti nerenkamus grybus. Taip pat būtina žinoti, jog grybą geriausia išrauti arba nupjauti prie žemės, nepažeidžiant grybienos. 

Nesilaikant nustatytos tvar­kos, piliečiams gali būti skiriama bauda nuo 7 iki 28 Eur, pareigūnams – nuo 28 iki 57 Eur. Jeigu taisyklės pažeidžiamos superkant, par­duodant ar perdirbant, piliečiai gali būti baudžiami nuo 72 iki 144 Eur, pareigūnai – nuo 144 iki 289 Eur bauda.

Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Antanas Leščauskas patikino, jog grybavimo taisyklių kont­rolė yra pavesta miškininkams.

Laura GIRČYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Iki spalio 9-ąją vyksiančių Seimo rinkimų beliko vos pustrečio mėnesio. Tad nieko keisto, kad politinė atmosfera vis labiau kaista, mat gausėja besiveržiančiųjų į aukščiausią šalies valdžią skaičius. Praėjusį savaitgalį tapo aišku, jog Pietų Žemaitijos rinkimų apygardos kandidatų sąrašą papildė dar viena pavardė. Prie jau žinomų (Rolando Bagdono, Albino Ežerskio, Gedimino Vagnoriaus, Stasio Šedbaro bei Remigijaus Žemaitaičio) prisijungė Lietuvos laisvės sąjungos Šilalės skyriaus deleguotas savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso Lietuvoje norinčiųjų dalyvauti 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimuose užregistruoti 356 dalyviai. Tarp panorusių varžytis šiuo metu yra 19 partijų, 305 partijų keliami kandidatai ir 32 asmenys, numatantys patys keltis kandidatais. Dviem asmenims politinės kampanijos dalyvio statusas panaikintas jų pačių prašymu.

Liepos 20 d. pasiruošimą rinkimams pradėjo ir Pietų Žemaitijos Nr. 33 rinkimų apygardos komisija. Šiemet ją sudaro 11 narių, kurie trečiadienį davė rašytines priesaikas.

Rinkimus pasikeitusios sudėties apygardoje styguos trijų savivaldybių deleguoti asmenys, tačiau kadangi teritorinį pranašumą turi mūsų rajonas, net 9 komisijos nariai yra šilališkiai. Tai Aurelija Betingienė (Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovė),  Gitana Giačienė (deleguota Lietuvos lenkų rinkimų akcijos), Dalia Kiupelienė („Tvarka ir teisingumas“), Regina Kvederienė (Lietuvos teisininkų draugija), Jolita Lelėnienė (delegavo Teisingumo ministras), Laima Motuzienė (Darbo partija), Natalija Taurinskienė (Socialdemokratų partija) bei Daiva Vilkė (paskirta Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus). Prie jų prisijungė ir Šilutės bei Rietavo valdžios deleguoti Vitalijus Mockus bei Jūratė Šedvilaitė. Komisijai vadovauja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovė, Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė.

Pirmininkė pabrėžė, jog nuo­ šiol teks pamiršti partijas, simpatijas ar antipatijas bei dirbti išvien. Be to, nė vienas iš komisijos narių neturi teisės daryti poveikio aplinkiniams, platinti rinkiminės agitacijos ar kitaip aktyviai reikštis rinkimų kampanijos metu.

Komisijos nariams prisiekus, įvyko ir pirmasis posėdis. Jo metu išrinkta pirmininkės pavaduotoja, komisijos sek­retorė, darbo grupių sudėtys. Rinkimams sekretoriaus D.Vilkė, o R.Kuzminskaitės dešiniąja ranka tapo ilgametė rinkimų komisijos narė, ne kartą buvusi jos pirmininke N.Taurinskienė.

Ar rinkimai, pasiruošimas­ jiems vyksta sąžiningai ir ar nėra papirkinėjami rinkėjai, stebės J.Lelėnienė, V.Mockus bei R.Kvederienė, politinę reklamą spaudoje bei viešojoje erdvėje kontroliuos D.Kiupelienė, V.Moc­kus, J.Šedvilaitė.

Šiemet pirmąkart sudaryta ir komisijos narių atestavimo grupė. Jos nariai V.Mockus, J.Šedvilaitė, N.Taurinskienė bei­ R.Kvederienė jau pasibaigus rinkimams atestuos visus rinkimų apylinkėse dirbusius komisijos narius. Tiesa, kas jose dirbs, dar neaišku – apylinkių komisijų sudėtys paaiškės, kai partijos deleguos savo atstovus. Pirmajame posėdyje nuspręsta, kad Rietavo ir Šilutės rinkimų apylinkėse kiekviena partija galės deleguoti po vieną atstovą, o dviejose didžiausiose Šilalės rajono savivaldybės apylinkėse – Šilalės 1-ojoje bei Kvėdar­nos – leista skirti po du komisijos narius.

Šiųmetės rinkimų komisijos laukia nelengvas darbas – reikės ne tik atskirai skaičiuoti vienmandatininkų bei partijų sąrašo rezultatus, juos reitinguoti, bet ir atlikti daugiau raštiškų formalumų. Nepaisant­ to, rinkimų darbui organizuoti skirtas biudžetas, anot R.Kuzminskaitės,  nėra didesnis nei ankstesniais metais.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vos paskelbę, kas šią vasarą papuolė tarp lai­min­giausių „Šilalės artojo“ loterijos dalyvių, nieko nelaukę, išsiruošėme į pirmąją kelionę.

 Prisiėjo gerokai paanalizuoti žemėlapį, kol suradome netoli automagistralės įsikūrusį Gerdučių kaimą. Čia gyvenantys Kęstutis ir Roma Mažeikos nenustebo:

„Tai kad mūsų kaimas labai mažas – vos dvi sodybos. Anksčiau buvo trys: gyveno mano tėtis, jo brolis ir mama“, - trumpai paaiškino šeimininkas.

Į ramybe alsuojančią, laukų apsuptą sodybą Kęstutis su Roma sugrįžo iš Šilalės, kur nemažai metų gyveno ir dirbo. Du dešimtmečius praleidęs, kaip pats sako, pirmoje ir paskutinėje savo darbovietėje - dujų ūkyje, Kęstutis buvo priverstas pargrįžti į tėvų namus.

„Esame 13 vaikų, tačiau nė vienas nenorėjo į kaimą. Teko man. Dabar ūkininkaujame. Yra 28 hektarai nuosavos žemės, laikome 13 karvių. O ką veiksi kaime? Išsiparduoti viską gali greitai, bet ar tai išeitis? Tuo labiau, kad abu su žmona esame jau pensijoje“, - kalbėjo Kęstutis.

Mažeikos užaugino dukrą Rimantę, džiaugiasi anūkėliu Ignu. Senelių meiliai Igniuku šaukiamas šešiametis kartu su jais priėmė ir loterijoje laimėtą dovaną. Jiems atiteko vienas iš UAB „Jozita“ vadovo Jono Jokubausko prizų – 50 eurų.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vaikučius grūdinti geriausia pradėti vasarą. Grūdinti juos reikia nuo kūdikystės, tačiau jei to nedarėte iki dvejų metukų, imkitės dabar. Rekomenduojama pradėti nuo oro ir saulės vonių. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti lauke, nepaisant, saulėta ar lašnoja. Sakoma, kad nėra blogo oro, o tik netinkama apranga. Nerenkite vaikui daugiau drabužių nei patys esate apsivilkę - juk mažylis daug daugiau juda.

Prie saulės vonių pratinkite irgi pamažu, nepamirškite apsauginių kremų nuo ultravioletinių spindulių. Atviro­je saulėje dvimetį iš pradžių laikykite tik su medvilniniais marškinėliais, geriausia - iki 11 vai. ir po 16 vai. Laiką pamažu ilginkite, tačiau maksimumas neturi viršyti 1-2 vai. Kitu metu geriausia būti medžių paunksmėje. Kepurytė būtina ir saulėje, ir pavėsyje.

Rugpjūtį labiausiai įšyla van­­duo, todėl nepamirški­te jo malonumų. Jei jūros vanduo yra vėsesnis nei 17-18 laipsnių, gal vertėtų pasinaudoti pripučiamu baseinėliu, o vėliau pereiti prie taškymosi bei maudynių atviroje jūroje. Tik jokios prievartos. Grūdinimas turi būti malonumas.

Prie jūros veikia daug grūdinančių veiksnių iš karto. Tai ir vanduo su savo druskomis, saulė, vėjas, smėlis bei švarus, druskomis, jodu prisod­rintas, su dumbliais pajūrio oras. Jame mažiau yra ir žiedadulkių bei kitų alergenų. Jūros druskos labai gerai veikia kvėpavimo takų gleivines. Pajūrio oro vonios - puiki profilaktikos priemonė nuo dažnos slogos, gerklės uždegimo, tonzilito, bronchito, alerginių ligų.

Basomis leiskite lakstyti bet kokio amžiaus vaikui. Ge­­riausiai tinka pajūrio smėlis. Tačiau jei žolė yra švari, žema, žinoma aplinka, tinka ir pievutės prie sodybos. Tik įsitikinkite, kad vaikas nesusižeis ar „nesutiks“ erkės. Lakstymas ir vaikščiojimas basomis - labai naudingas, nes paduose yra daug refleksogeninių zonų, su­sijusių su įvairiausiais organais.

Braidymas po ežerą ar upę naudingas tuo, jog teigiamai veikia vandens ir oro temperatūrų skirtumas, masažuojami padai. Mau­dy­nes pradėkite nuo braidymo. Šokti į vandenį staiga nepatartina nei suaugusiesiems, nei vaikams.

Leiskite vaikučiams mirkti pripučiamame baseinėlyje šalia namų. Pradėkite nuo 5-10 min., o vėliau - ir ilgiau, priklausomai nuo oro, vandens temperatūros, mažylio amžiaus. Saulėje vanduo įšyla iki 26-30 laipsnių. Po maudynių vaikutį nušluostykite. Jei diena yra karšta, oro temperatūra - apie 30 laipsnių, maudytis galima ilgiau ir dažniau. Vandens temperatūrą mažinkite pamažu, po 1-2 laipsnius. Ne­manykite, kad nuo kelių maudynių jūroje ar ežere mažylis užsigrūdins. Tik po kelių mėnesių kant­raus darbo pastebėsite, jog vaikas vis rečiau serga, darosi aktyvus, guvus. Pasibaigus vasarai, to­liau grū­dinkite namuose. Tai ir kontrastinis dušas, baseinas, pirtis.

 Ledai irgi veikia kaip grūdinimo priemonė. Iš pradžių geriau valgyti aptirpusius, o vėliau nepakenks ir sušalę. Geriausiai tinka riebesni (pavyzdžiui, plombyro), nes grietinėlė (riebalai) sumaži­na šalčio poveikį. Vaisiniai ar šaldytų sulčių ledai karštą dieną sparčiai tirpsta, vaikas stengiasi kuo greičiau juos sulaižyti, o gerklytė dar neatspari dideliam temperatūrų skirtumui. Negalima duoti ledų sukaitusiam, suprakaitavusiam, ištroškusiam vaikui.

Kokio amžiaus mažylį jau galima vestis į pirtį, priklauso nuo tėvų požiū­rio bei galimybių. Nepamirškite pasitarti su gydytoju, ar nė­ra tam kokių nors kliūčių. Svarbu ir tai, kaip reaguoja vaikas: prievartos negali būti, vaikas pirtyje turi jaustis maloniai. Užtektų maudytis 1-2 kartus per savaitę.

Vakare, atvėsus orui, būtina vaikutį aprengti megztuku, ap­vilkti ilgas kelnes. Tačiau jeigu mažylis bėgioja, žaidžia jud­rius žaidimus, neapmūturiuo­kite šiltai, nes taip jis suprakaituos ir greičiau gaus slogą.

Vasarą reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, uogų. Vaistus, skatinančius imu­ni­tetą, rekomenduotina gerti ru­dens pradžioje. Tačiau bet kokiu atveju vi­sada reikia pasitarti su savo pediatru.

Silva BYTAUTIENĖ

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ auklėtoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.