Uogomis, vaisiais ar daržovėmis turguose ne pirmus metus prekiaujantys žmonės puikiai žino: sveika privalo būti ne tik jų užauginta produkcija, bet ir jie patys. Tad pardavinėjantieji daržo ar sodo gėrybes turi pasitikrinti sveikatą ir išklausyti privalomuosius higienos įgūdžių mokymo kursus. Tačiau jei daugelis galvoja, jog tokia tvarka galioja tik stambiesiems ar nuolatiniams pardavėjams, klysta: lygiai tokie pat reikalavimai taikomi net ir tiems, kurie į turgelį atneša vos vieną pintinę obuolių, kelis litrus mėlynių ar papildomai prie pensijos prisiduria, pardavę savoje lysvėje užaugintą ryšulėlį ridikėlių, krapų arba petražolių.
Reikalavimai supaprastinti, bet tvarka lieka griežta
Šių metų birželį ūkininkams ir sodininkams, auginantiems bei parduodantiems nedidelius kiekius vaisių, daržovių, uogų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiek tiek palengvino tvarkymo, sandėliavimo ir fasavimo reikalavimus. Pasak Šilalės VMVT vyr. specialistės-maisto produktų inspektorės Redos Stasytienės, birželio 29 d. patvirtintas VMVT direktoriaus įsakymas daugiausiai įtakos turi pirminių produktų, išskyrus gyvūninius, tiekėjams, savo produkciją pardavinėjantiems mažais kiekiais. Tai reiškia, jog, parduodant pačių užaugintas daržoves, nereikia turėti specialių sandėlių ar galvoti apie produktų pakuotes.
Įsakyme numatyta, kad supaprastinti reikalavimai taikomi pirminių produktų gamintojams, kurie vietinei rinkai mažais kiekiais tiekia ne daugiau kaip per vieną sezoną pagaminamų produktų galutiniams vartotojams tiesiogiai ar mažmeninės prekybos subjektams, kurie nuo gamybos vietos nutolę ne toliau kaip 100 kilometro atstumu. T.y. tiems, kurie per sezoną užaugina iki 700 kilogramų bulvių, iki 400 kg šakniavaisinių bei gūžinių daržovių (morkų, burokėlių, ropių, salierų, kopūstų ir kt.), iki 100 kg sezoninių daržovių (agurkų, pomidorų, paprikų), iki 15 kg lapinių daržovių ir šviežių prieskonių (špinatų, krapų, svogūnų laiškų, įvairių salotų), iki 30 kg ankštinių daržovių (pupelių, žirnių) taip pat užauginantiems ar prirenkantiems vos iki 50 kg smulkių vaisių bei uogų (braškių, serbentų, slyvų ir kt.), iki 300 kg obuolių, kriaušių, rūpintis pakuotėmis ar šių produktų sandėliavimu nereikia. Tas pats galioja ir miško gėrybių pardavėjams, prirenkantiems iki 50 kg grybų, uogų ar prileidžiantiems nedidelį kiekį sulos. Laisvesnė tvarka taikoma ir prekeiviams, užauginantiems iki 500 kg maistinių grūdų.
Tačiau analogišką produkciją auginantiems didiesiems ūkininkams bei įmonėms privaloma pasirūpinti ir sandėliavimu, ir šios produkcijos fasavimu.
Bet, nepaisant, kiek ir ko parduodi, reikalavimas pasitikrinti sveikatą ir išklausyti higienos įgūdžių mokymo kursus yra privalomas visiems.
Beje, VMVT specialistai išskiria vieną svarbų aspektą, ypatingai aktualų šiuo metu ką veikti turintiems grybautojams.
„Miško gėrybių rinkimas yra sezoninio pobūdžio tiesiogiai nuo gamtinių sąlygų priklausoma veikla, todėl miško gėrybių surinkimas ir pardavimas vartotojams ar supirkimo centrams, vykdomas paties šias gėrybes surinkusio asmens, neprilyginamas tęstinei ūkinei komercinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimai, patvirtinti 2008 m. spalio 15 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ ir mažais kiekiais vietinei rinkai tiekiamų pirminių produktų, išskyrus gyvūninius produktus, tvarkymo reikalavimai šiems asmenims nėra taikomi“, - komentavo R.Stasytienė.
Paprasčiau tariant, jei pats pririnkai ir atnešei į turgelį pintinę grybų, sveikatos pažymėjimo nereikia.
Nuomonės skiriasi
Šilalės turgelyje daržovėmis, vaisiais, uogomis ir vaistažolėmis prekiaujantys šilališkiai tikino sveikatą jau pasitikrinę, higienos pasus turintys ir jei netikėtai užsuktų tikrintojai, jie tuoj pat galėtų šiuos pažymėjimus ištraukti iš po prekystalių. Tiesa, kai kurie prekeiviai sakė, kad sveikatos patikra ir higienos pasas jiems rūpesčių nesukėlė, nes tai – kiekvieno save bei pirkėją gerbiančio prekiautojo reikalas. Tuo tarpu kiti neslėpė nuomonės, jog šitokia turgelio prekeiviams taikoma tvarka yra savotiškas kažkieno „biznis“ ir tikrų tikriausia nesąmonė.
Balsiškis Remigijus Gedrimas savo užaugintais pomidorais, agurkais ir paprikomis prekiauja nuo 1988-ųjų, todėl puikiai žino visus reikalavimus. Dėl to ir sveikatą jis tikrinasi reguliariai. Tačiau vyriškio manymu, toks nurodymas nėra visiškai logiškas ir galbūt tai yra labiau verslas nei būtinybė.
„Tas, kas serga, turguje nebestovi. Šiais laikais, žinokite, visur ieškoma naudos. Pavyzdžiui, vien pažymos išdavimas kainuoja 5 eurus“, - kalbėjo prekiautojas.
Ir nors pripažįsta, jog reikalaujama turėti dokumentacija ir kiti dalykai kainuoja nemenkus pinigus, R.Gedrimas laikosi nuostatos, jog tikrintis sveikatą privalėtų visi: ir jo nuolatiniai kolegos, ir tie, kurie baravykus nusprendžia atnešti į turgelį. Pasak vyriškio, grybai juk irgi liečiami rankomis, todėl ir jų rinkėjas turėtų būti sveikas bei laikytis elementarios higienos.
Visiškai kitokią poziciją išreiškė voveraitėmis turgelyje antradienį prekiavęs Vaclovas. Anot šilališkio, reikalavimas kiekvienam tikrintis sveikatą ir pasirūpinti higienos pasu yra pernelyg išpūstas.
„Nesąmonė. Nieko nesakyčiau, jei dirbčiau su pieno produktais, neščiau parduoti sūrį, sviestą. O dabar ką, parduodu grybą. Aš juk jo neapdoroju. Nepalyginsi su pieno gaminiais, su kuriais, aišku, visai kitas kontaktas“, - griežtos nuomonės buvo vyras.
Šalia su savo užaugintomis daržovėmis - pomidorais, česnakais - įsitaisiusi Genovaitė Juozapaitienė tvirtino kategoriškos nuomonės šiuo klausimu neturinti. Moters manymu, jei tokios taisyklės galioja, privaloma jų laikytis. Nors gali atrodyti, jog jos ir nėra visiškai pagrįstos. Pasak moters, apie tai, kad būtina pasitikrinti sveikatą, visus neseniai įspėjo turgaus administracijos atstovė, tad ir Genovaitė, ir jos bičiulės jau apsilankiusios pas gydytojus, pasirūpinusios reikiamais leidimais.
Ar pirktume agurkus iš sergančiojo?
VMVT specialistės R.Stasytienės pasiteiravome, kokius veiksmus pirmiausia turėtų atlikti ir į kokias instancijas kreiptis norintieji prekiauti daržovėmis, uogomis ar vaisiais. Inspektorės tvirtinimu, prieš pradėdami nurodytą veiklą, prekeiviai apie tai raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis teritoriniam VMVT padaliniui privalo pranešti apie numatomus rinkai tiekti produktus. Tuomet LR sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka būtina pasitikrinti sveikatą, išklausyti privalomuosius higienos įgūdžių mokymo kursus. Informuoti VMVT būtina ir pasikeitus veiklai ar baigus tiekti produktus į rinką.
Prekiautojai tikrinami pagal maisto tvarkymo subjektų rizikos įvertinimą. Anot R.Stasytienės, per pastarųjų penkerių metų patikrinimus nustatyti vos trys pažeidimai. Du prekiautojai nebuvo įregistruoti VMVT maisto tvarkymo subjektų registre, o vienas nepateikė būtinų dokumentų savo ūkyje išaugintai produkcijai.
Vertinant šiuos duomenis, atrodo, jog šilališkiai turgelio prekeiviai reikalavimų laikosi sąžiningai ir per penkerius metus už netinkamą augalinio maisto prekybą nė vienas nebuvo baustas.
Tokia statistika išties džiugina ir teikia vilties, kad prekiautojai į savo verslą ir į tuos, kurie perka jų užaugintas gėrybes, žiūri atsakingai. Juk vargu, ar nors vienas norėtume gauti agurką ar pomidorą iš pardavėjo, sergančio, pavyzdžiui, tuberkulioze, hepatitu, rotavirusu ir kitomis užkrečiamomis ligomis.
Birutė PALIAKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
