Prieš porą metų Danutė ir Aloyzas Ramanauskai gyvenimą miesto šurmulyje iškeitė į ramų kampelį Struikuose. Tris vaikus užauginę sutuoktiniai, persikėlę, kaip patys sako, į kaimą – į sodų bendriją „Dobilas“, veltui laiko neleidžia: vyras savo rankomis stato namą, o Danutė yra atsakinga už aplinkos priežiūrą bei puoselėjimą.Būtent gražiai tvarkoma teritorija ir paskatino kaimynus pasiūlyti redakcijai apsilankyti Ramanauskų sodyboje.

 Sodą Ramanauskai įsigijo jau senokai, kai gimė jauniausioji dukra Eglė, kuriai dabar 23-eji.

„Štai šitą riešutą ir pasodinome mažosios gimimo bei sodo įsigijimo proga“, - rodydama plačiai išsišakojusį krūmą, kalba Danutė. Po juo slepiasi ir gėlių darželis, kuris, pasak moters, buvo pirmasis gėlynas sode.

„Viską lipdome savo rankomis, nieko nesamdome, pagalbos neprašome. Vyras yra patyręs statybininkas, tad baigia suręsti namą ir mums“, - šypsodamasi pasakoja šeimininkė.

Pirmas Aloyzo statinys so­de - pavėsinė, kurią dabar vyras nusprendė nugriauti ir perstatyti kitoje vietoje. Ji išties yra išskirtinė: retai kur šiandien pamatysime iš akmenų sumūrytą židinį bei nendrėmis dengtą stogą.

Šeima myli natūralų grožį, kurį padeda sukurti gamta.

„Tik pamato vyras įdomesnį akmenį, tai ir velka namo. Galėjome eiti lengviausiu keliu ir kiemą iškloti trinkelėmis. Bet juk jų kiekvienoje sodyboje pilna, o akmenimis grįstas kiemas - retenybė“, - vedžiodama po sodą, Danutė negaili pagyrų savo sutuoktiniui už darbštumą bei sumanumą. Sau jokių laurų moteris neskiria, nors kieme gėlės pasitinka iš tolo. Apie savo indėlį į aplinkos grožį kalbėti Danutė kuklinasi. Pasak jos, dar ne visi planai ir slaptos svajonės yra įgyvendinti.

„Gėles myliu nuo vaikystės –   mama labai puoselėjo darželius, kiekviename kiemo kamputyje jos žydėjo. Daugumą parsivežiau iš gimtinės ir pasisodinau čia“, - sako moteris.

Gėles Danutė užsiaugina pati, jų kieme – didžiulė įvairovė.

„Mano darželiai labai pap­rasti. Turbūt retai kur bepamatysi jurginų, o man jie labai patinka. Pas mane gėlės nenustoja žydėti - nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens galiu jomis džiaugtis. Vienas žiedas keičia kitą: nužydėjo pavasarį tulpės - prasidėjo lelijos, rožės, tuoj ast­ros išsiskleis, o flioksai džiugina ištisą vasarą“, – supažindina Danutė. Ji neneigia, jog kai kurių pavadinimų nė įvardinti negali.

Nuo ankstaus ryto moteris darbuojasi Šilalėje - prižiūri namų, gatvių, šaligatvių aplinką. Po pietų ateina eilė savam kiemui.

„Čia ir nusiraminu, ir pailsiu, nejaučiu, kaip greitai diena prabėga. Jei ne darže, tai gėlyne krapštausi. Atsibosta viename gale, einu į kitą“, - pasakoja Danutė.

Moteris neslepia, kad jeigu dabar reikėtų keltis į miestą, jos su jokiu pagaliu neišvarytų. Ji teigia esanti laiminga turėdama savo kiemą, savo daržą bei draugiškus kaimynus.

„Užsiauginame visko, nes, palyginus kainas su atlyginimais, ne visada galima įpirkti. Ir su kaimynais pasisekė - su greta gyvenančia Kristina apie viską pasikalbame, pasidalijame receptais“, – džiaugiasi moteris.

Aloyzas taip pat patenkintas darbščia žmona. Mat Danutė ne tik kieme sukasi, bet ir virtuvėje yra šauni šeimininkė: ir duoną kepa, ir vyno iš sodo gėrybių sugeba pagaminti.  

Danutė su Aloyzu džiaugiasi užauginę darbščius vaikus bei sėkmingai išleidę į gyvenimą. Vyriausiasis sūnus Tomas su šeima taip pat įsikūrė Struikuose, vidurinysis gyvena Norvegijoje, o Eglė - studentė.

„Grįžta savaitgaliais, padeda tai žolę nupjauti, tai prie gėlynų pripuola“, – džiaugsmingai kalba mama.

Ramanauskai apgailestauja, jog pagrindinė gatvė yra duobėta, nėra jokio apšvietimo. Anot moters, turbūt tik to ir betrūksta iki pilnos laimės.

Bet čia  – valdžios rūpestis.

Laura GIRČYTĖ

Vytauto Didžiojo universiteto

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto

Viešosios komunikacijos 3 kurso studentė

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gyvenimas pilnas kuriozinių situacijų. Viena tokia neseniai susiklostė ir kelioms dešimtims šilališkių, gyvenančių Žemaitės gatvės 6 ir 8 daugiabučiuose.

„Nuo neatmenamų laikų mašinas kieme statydavome kaip įprasta. Niekas nesiskundė, niekam neužkliūdavo, visi pravažiuodavo, o ir vietos užtekdavo kiekvienam. Tačiau vos į namą atsikraustė naujas gyventojas, kaip juokauja senbuviai, dar vienas Vilniaus „Betmeno“ pasekėjas,  staiga pasipylė problemos. Pasirodo, jis niekaip neišsitenka kieme su mašina, nors kiti kuo puikiausiai pravažiuo­ja,“ -  skundėsi į redakciją užsukusi 6-ojo namo atstovė.

Teko pabendrauti ir su policija

Daugiabučių namų kiemai bei stovėjimo vietos automobiliams mieste yra išties opi problema. Tačiau Žemaitės g. 6 ir 8 namų gyventojai tragiška padėtimi tikina nesiskundžiantys. Jų teigimu, reikia visiems parkuoti mašinas tvarkingai ir kultūringai, tuomet vietos atsiras.

Tačiau neseniai bendrame šių daugiaaukščių kieme kilo tikras sąmyšis. Visą gyvenimą Žemaitės g. 8 name gyvenanti šilališkė pasakojo, jog prieš kurį laiką sulaukė naujo kaimyno, o nuo jo atsikraustymo dienos ramybės neturi nei ji, nei likusieji. „Betmeno“ pravardę jau gavęs vyras ėmė skųstis, kad esą negali išvažiuoti iš kiemo, nes paliktas per siauras tarpas.

„Visą gyvenimą gyvenu šioje vietoje. Ir visą laiką žmonės mašinas statydavo įprastai, priekiu prisiparkavę prie pat šaligatvio. Neatsimenu, kad kas nors būtų skundęsis, jog neįmanoma išvažiuoti ar trūksta vietos. Tačiau vos tik į daugiabutį atsikėlė ši persona, užvirė tikra košė – jis mat neišsitenka!

Ir ką jūs galvojate: vasaros pradžioje kieme atsirado naujas kelio ženklas, nurodantis, jog mašinas dabar reikia statyti, ant šaligatvio užvažiuojant abiem ratais“, - aiškino šilališkė.

Kadangi senieji gyventojai nė neketino keisti nusistovėjusios tvarkos, nes iki šiol be problemų ir įvažiuodavo, ir išvažiuodavo, savo transporto priemones daugelis jų ir toliau palikdavo prie šaligat­vio krašto. Bet kitokią nuomonę turinčiam jų kaimynui tai nepatiko.

„Jis nufotografavo mūsų ma­šinas ir nuotraukas nusiuntė į policiją. Visi gavome baudas, jog nepaisome kelio ženk­lo. Kaip tik neseniai grįžome iš policijos. Tokio cirko dar nėra buvę“, - absurdiška situacija pik­tinosi žmonės.

Laimei, bauda, už tokį pažeidimą pir­mą kartą nėra itin didelė - 14 eurų, ta­čiau užfiksavus tai pakartotinai, ji dvi­gubėja ir t.t. Šilališ­kiai su­t­ri­­ko – jei padėtis nesikeis, jie nebeišsimokės policijai...

„Tada susistatėme automobilius ant šaligatvio. Bet tapo dar blogiau - nebeįmanoma normaliai patekti į laiptines. Jei automobilius užkeliame ant šaligatvio, pėstiesiems nebelieka jokių galimybių prasibrauti saugiai iki laiptinės. Iš vienos pusės – mašinos, iš kitos – gėlynai. Ir nors mokome vaikus vaikščioti saugiai, nelakstyti važiuojamąja dalimi, realiai rodome visiškai priešingą pavyzdį. Be to, kaip jaustis žmonėms neįgaliųjų ve­žimė­liuose? Ar dėl vieno išsišokėlio užgaidos nesityčiojame iš jų?“ - nusivylimo neslėpė pašnekovė.

Aukštins šaligatvį?

Susidūrę su tokia absurdiška si­tuacija, minėtų na­­mų gyventojai ėmė minti valdžios kabinetų slenksčius: surinko parašus, pateikė prašymą savivaldybei.

„Juokinga ir keista yra tai, jog, norėdami kažką pasiekti, privalėjome rinkti parašus. Kažkodėl kai tas vienas gyventojas nusprendė įvesti savo tvarką, niekas jokių parašų nerinko, mūsų nuomonių neatsiklausė. Sugalvojo, pa­ėmė, padarė“, - stebėjosi moteris.

Birželio pabaigoje parašę raštą į savivaldybę, liepos viduryje šilališkiai sulaukė atsakymo. Liepos 7 d. vykusiame posėdyje šį klausimą apsvarsčiusi Saugaus eismo komisija nusprendė, kad... reikia paaukštinti šaligatvį!

„Nutarta siūlyti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės miesto seniūnijos seniūnui Alfonsui Paulikui paaukštinti šaligatvį prie Žemaitės g. 8 namo, kad automobiliai negalėtų ant jo užvažiuoti. Atlikus šiuos darbus, panaikinti kelio ženklą KET Nr. 528 „Stovėjimo vieta” su papildoma lentele Nr. 837 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas”, - rašoma komisijos atsakyme.

Gyventojai ėmė kraipyti galvomis – kam aukštinti tą šaligatvį, jei užtektų paprasčiausiai nuimti sumaištį keliantį ženklą? Juk, padarius aukštesnį šaligatvį, gali kilti visa aibė kitokių nesklandumų: bus sunkiau ant jo užlipti pensininkams, jaunoms mamoms užsistumti vaikų vežimėlius. O ir kainuos visa tai nemažai.

Ką apie Žemaitės gatvėje esančių daugiabučių gyventojų problemą, jų nuomone, netikslingai pastatytam kelio ženklui iššvaistytas lėšas mano savivaldybės Saugaus eismo komisija? Deja, nieko naujo nesužinojome.

„Šilalės artojui“ atsiųstas beveik tas pats gyventojų turimas Saugaus eismo komisijos pirmininko Valdemaro Jasevičiaus pasirašytas atsakymas:

„Informuojame, kad Eis­­mo saugumo komisija sprendimą įrengti kelio ženk­lą KET Nr. 528 „Sto­vėjimo vieta” su papildo­ma lentele Nr. 837 „Leng­vų­jų automobilių sto­vė­jimo būdas” Žemaitės g. 6 ir 8 gy­venamųjų namų stovėjimo aikš­telėje priėmė remda­­masi Tauragės apskrities vy­riausiojo policijos komisariato Šilalės po­licijos komisaria­to siūlymu, gautu balandžio 4 d.

Vėliau, birželio 29 d., gautas Žemaitės g. 6 ir 8 namų 24 gyventojų pasirašy­tas prašymas pakeisti šį sprendimą. Šiuo prašymu remiantis, ir buvo nutarta pasiūlyti Šilalės miesto seniūnijos seniūnui Alfonsui Paulikui sutvarkyti bei paaukštinti šaligatvį prie Žemaitės g. 8 namo, kad automobiliai negalėtų ant jo užvažiuoti. Atlikus šiuos darbus, panaikinti kelio ženklo „KET Nr. 528 „Stovėjimo vieta” papildomą lentelę Nr. 837 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas” ir panaudoti ją pagal poreikį kitoje vietoje. Abu prašymai paremti nuotraukomis.

Šaligatvio sutvarkymas bei paaukštinimas yra tikslingas, nes išspręs dvi problemas: pagerės jo kokybė ir nebeleis automobiliais užtverti praėjimo namo gyventojams.

Už ženklų įrengimą atsakinga Šilalės miesto seniūnija. Pinigai skiriami iš Kelių priežiūros ir plėtros programai skirtų lėšų. Nurodomojo kelio ženklas su papildoma lentele kainuoja 69,50 Eur, lentelė – 17,55 Eur”.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tai, ką ankstyvą penktadienio rytą Kaltinėnų giri­ninkijos Rūtelių miške išvydo girininkas Egidijus Budvytis, iki tol, sakė, nebuvo matęs nei jis, nei daugelis už jį didesnę darbo praktiką turinčių miškininkų. Per keletą valandų nuo benzopjūklų virto 76 beveik aštuoniasdešimtmečiai ąžuolai, per skubą išlaužyti jaunesni, taip pat eglės bei kiti medžiai. Vienas vilkikas jau buvo spėjęs išvažiuoti į kitą rajoną ir sugrįžti naujo krovinio. Neteisėtam elitinio ąžuolyno naiki­nimui kelią užkirto pats girininkas, nedelsiant iškvietęs policiją.

Pareigūnai netrukus nustatė, jog vagys  yra iš Raseinių rajone registruotos įmonės, samdžiusios kirtėjus pagal verslo liudijimus. Įtariama, kad tokią veiklą jie galėjo vykdyti ir kituose aplinkiniuose rajo­nuose. Rietavo­ miškų u­rėdijos miško ap­saugos in­žinierė Danutė Norkevičienė paskai­čiavo, jog pre­liminari žala­ Rū­­telių miškui­ siekia apie 28,8 tūkst. eurų, girininkijai – 11 tūkst. Eur, t.y. bendra suma – beveik 40 tūkst. Eur. Tiesa, dalį medienos girininkija susigrąžino, tad jos patirti nuostoliai gali šiek tiek sumažėti. Tačiau to, ką piktavaliai padarė miškui, realia verte suskaičiuoti sunku.

„Prieš kelerius metus, kai Lietuvai labai trūko elitinių ąžuolų gilių, kitos girininkijos kreipėsi į mūsų ąžuolyną, dalį sodinukų atidavėme. O štai atvažiavo vandalai ir sunaikino pačius produktyviausius medžius. Beje, iki tikrosios ąžuolų brandos dar reikėjo palaukti apie 40 metų“, - su nuoskauda kalbėjo girininkas.

Žinoma, miškininkai ąžuolyną atsodins. Bet jo ošimu nei mes, nei mūsų vaikai dar negalės džiaugtis. Ąžuolas – miškų pasididžiavimas, kurio neteko kelios mūsų kartos.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Statistiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena virš 10 tūkst. moterų, kurioms buvo nustatytas krūties vėžys. Kasmet diagnozuojama apie 1300 naujų šios klastingos ligos atvejų, o mirtingumo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje – kiekvieną savaitę nuo krūties vėžio Lietuvoje miršta 11 moterų, t.y. beveik kas ant­ra susirgusioji. Dar mažiausiai 5-6 tūkst. moterų serga krūties vėžiu to net nežinodamos.

Siekiant skatinti krūties vėžio prevenciją, jau tryliktus metus mūsų šalyje vyksta projektas „Nedelsk“. Jo metu specialus rožiniu kaspinu pažymėtas autobusėlis važinėja po įvairias Lietuvos vietas ir kviečia 18-70 metų moteris pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Liepos 19-20 d. medikų specialistų komanda lankė­si ir Šilalės rajone. Deja, dešimt­metį šį projektą koordinuojanti Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Violeta Kasnauskaitė neslėpė nusivylimo moterų aktyvumu: Šilalėje patikrinta 100, Did­kiemyje – 49 moterys, o Teneniuose sulaukta vos 9 pacienčių.

Anot V. Kasnauskaitės, dar niekuomet nėra buvę tokių neaktyvių metų. Nesulaukus susidomėjimo, Teneniuose bu­vo imtasi netgi papildomų priemonių – užsukti į autobusėlį moteris tiesiog gatvėse ėmė kviesti pats vairuotojas. Deja, dauguma teneniškių ­tikrintis ne­panoro.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vasarą nemažai daugiabučių gyventojų ima remontuoti savo būstus. Tačiau, siekdamas didesnio komforto, buto šeimininkas neretai pamiršta dėl numatytų darbų pasitarti su kitais namo gyventojais. Apie planuojamą kapitalinį remontą neinformuoti ir jam nepritarę kaimynai tuomet ne tik dėl keliamo triukšmo ir dulkių, bet ir nerimaudami dėl galimų neigiamų pasekmių visam namui atsakymų ieško valstybinėse institucijose.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistams gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl darbų butuose, aiškinti, kokie reikalavimai taikomi tokiais atvejais, kokius dokumentus privalo turėti darbus pradedantis buto ar kitų namo patalpų savininkas ir kas gresia jais laiku nepasirūpinus. 

Statybą leidžiantis doku­men­­tas (SLD) – savivaldybės administracijos rašytinis pritari­mas kapitalinio remon­to pro­jek­tui – privalomas tik tuo atveju, jei, atliekant remontą, keičiama daugiabučio išvaizda. Ir tai tik tada, jei daugiabutis yra mieste, konservacinio prioriteto ar komp­leksinėje saugomoje te­­ri­torijoje, kultūros paveldo ob­jekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Jeigu pastato fasade neužtaisomos esamos angos ar nedaromos naujos, neatliekami kiti pastato išorės išvaizdą pakeičiantys darbai, kapitaliniam remontui teisėtai atlikti užtenka nustatyta tvarka parengto kapitalinio remonto projekto ir daugumos butų bei kitų pastato patalpų savininkų sutikimo.

Kapitaliniam remontui priskiriami tokie statybos darbai, kuriais pertvarkomos pa­s­tato laikančiosios konst­rukcijos. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stip­rinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Norint pertvarkyti bute esančias pastato laikančiąsias konstrukcijas, privaloma parengti kapitalinio remonto projektą. Jame turi būti įvertinta esamų konstrukcijų būk­lė, kitose pastato dalyse atlikti konstrukciniai pakeitimai, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai bei pastato pas­tovumui. Kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bend­rąją ar dalinę ekspertizę. O jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė.

Pastato laikančiosios konst­rukcijos yra bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bend­rojo naudojimo ob­jektams, atlikti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka daugumos namo butų bei kitų patalpų savininkų sutikimas. Namo gyventojai, tik susipažinę su už laikančiųjų konst­rukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių kvalifikuotų projektuotojų pa­sirašytu projektu, turėtų ap­sispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus. 

Ir pagal projektą, bet netinkamai statybininkų at­liekami darbai taip pat gali pridaryti bėdos. Dėl to reikalaujama, jog neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams vadovautų tam tik­rus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo – tik nustatyta tvarka atestuotas statybos darbų vadovas.

Norint daugiabučiame pašalinti nelaikančiąją konst­rukciją ar jos dalį, ne­rei­kia nei daugumos gy­ventojų sutikimo, nei pro­jek­to. Tačiau bet kokie statybos darbai turi būti atliekami taip, kad nekeltų pavojaus namo stabilumui, o triukšmas, dulkės ir kiti pašaliniai veiksniai – neigiamo poveikio kitų namo patalpų savininkams. Kaimynams kilus abejonių dėl galimai grėsmę keliančių remonto darbų, pir­miausia reikėtų kreiptis į namo techninį prižiūrėtoją. Šiam neatliekant ar netinka­mai atliekant pareigas, – į statinių naudojimo priežiūrą vykdančią savivaldybės ad­ministraciją. Jeigu turima pagrįstų įtarimų, jog kapitalinio remonto darbai vykdomi neteisėtai ar/ir kelia grėsmę namo pastovumui bei žmonių saugumui, reikėtų pranešti VTPSI teritoriniam sky­riui. Pa­­reigūnai atliks patikrinimą ir, jei nustatys pažeidimų, pa­reikalaus iš buto savininko juos pašalinti bei taikys įstatymų numatytas sankcijas. 

Už statybos darbų atlikimą, neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų statybos darbams pradėti (išskyrus SLD), skiriama bauda nuo 289 iki 868 eurų.

Vida ALIUKONIENĖ

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos

prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

Piktžolėti laukai, nenušienautos pievos, deklaruojama nedirbama ar nepriklausanti žemė, sąmoningai netei­singai nurodomos pasėlių rūšys - pažeidimai, kuriuos ne taip retai pastebi NMA specialistai.

Šiais metais NMA išskirtinį dėmesį skirs nustatytoms rizikos grupėms, tokioms kaip: pareiškėjai, kurie deklaravo didelius daugiamečių pievų ir ganyklų plotus; pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta yra mieste, kurių deklaruoti laukai yra skirtinguose nesiribojančiuose rajonuose;  kurių deklaruoti laukai yra skirtinguose nesiribojančiuose ra­jonuose; deklaravę perimtus laukus iš kitų pareiškėjų, o pastariesiems ankstesniais me­tais buvo taikomos ilgalaikės sankcijos; deklaravę valstybinę žemę „iš namų“.

Prie iniciatyvos prisideda ir NMA direktorius Erikas Bėrontas – kai kurių patikrų metu jis kartu su NMA Kontrolės departamento specialistais lan­kys deklaruotus laukus bei fiksuos pasitaikančius pažeidimus.

„Man svarbu, jog parama pasiektų tik tuos, kurie prižiūri deklaruojamą žemę ir laikosi prisiimtų įsipareigojimų“, - sako NMA vadovas. Jis pažymi, kad tokie paramos gavėjai šiais metais patikrų sulauks mažiau – pakeitus jų atlikimo metodiką, daugiau dėmesio bus skiriama NMA identifikuotoms rizikos grupėms.

Patikrų ciklo metu, atsižvelgiant į gaunamus visuomenės pranešimus, bus aplankyti ir objektai, remti paramos lėšomis pagal praėjusio paramos laikotarpio priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

Primename, kad pagal šią priemonę įgyvendintus projektus galima rasti NMA svetainės skiltyje „Statistikos že­mėlapis“, visi jie turi būti prieinami visuomenei įsipareigojimų laikotarpį.

Visus, matančius netinkamus paramos gavimo atvejus, kviečiame nelikti abejingais bei informuoti agentūrą. Itin patogu naudotis „Pasitikėjimo linijos“ skiltyje sukurtu žemėlapiu, kuris užtikrins greitesnį galimai nesąžinin­go paramos gavėjo nustatymą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform. 

Siekdami išvengti nesusipratimų ar galimų sukčiavimo atvejų, kai į ūkius atvykę asmenys prisistato esantys Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojais, atkreipiame dėmesį į NMA Kontrolės departamento specialistų atpažinimo požymius.

NMA Kontrolės departamento specialistai šiuo metu vyksta į ūkius patikrinti, kaip laikomasi šienavimo ar nuganymo terminų, kaip pildomas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, ar nušienauti sodų bei uogynų tarpueiliai, ar laikomasi pasėlių įvairinimo reikalavimo, ar tinkamai prižiūrimi melio­racijos griovių šlaitai, ar žaliajame pūdyme auginami žoliniai augalai įterpti į dirvą ir t. t.

Kontrolės departamento dar­buotojai, atvykę atlikti plotinių priemonių patik­rų, vilki specialią NMA logoti­pais pažymėtą aprangą bei yra prisisegę (prisikabinę) identifikacines korteles. Darbuotojai, vykdantys investicinių bei kitų priemonių patikras vietoje, taip pat turi nustatytos formos korteles su NMA logotipu. Be to, atlikti patikrų agentūros darbuotojai atvyksta NMA logotipu pažymėtais automobiliais.

Nors patikros ūkiuose gali būti vykdomos, iš anksto ne­įspėjus pareiškėjų, tačiau tik­rintojai yra suinteresuoti apie patikrą informuoti, nes daugeliu atvejų reikalingi dokumentai, kuriuos turi pateikti pareiškėjas. NMA darbuotojas, pranešdamas apie numatomą atlikti patikrą, nurodo, kokie dokumentai bus tikrinami. Taip pat, jei reikia, papildomai informuoja pareiškėją dėl tinkamų sąlygų sudarymo patikrai atlikti bei apie teisės aktuose numatytas pasekmes, jei šios sąlygos nėra sudaromos (pavyzdžiui, patikrinti gyvulius).

Kilus abejonių, kad atlikti patikrą atvyko ne NMA darbuotojas, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jo aprangą, transporto priemonę, paprašyti parodyti darbuotojo pažymėjimą. Taip pat informacijos dėl vykdomų patikrų rajonuose galima kreiptis į agentūros centrinį padalinį ar teritorinį skyrių. Negavus iš NMA patvirtinimo apie atliekamą patikrą vietoje, patariama skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Informacija teikiama tel. (8-5) 2-52-69-99, trumpasis tel. 1841.

Paskutinę birželio dieną Šilalės rajono taryba nustatė savivaldybės administracijos ir biudžetinių įstaigų etatų skaičių. Matematine išraiška jų turėtų sumažėti keliomis dešimtimis, tačiau savivaldybės biudžetą finansuojantiems mokesčių mokėtojams nuo to lengviau netaps.

Darbo savivaldybėje neteks tik eiliniai

Mažėjant šalyje gyventojų­, turėtų mažėti ir valdininkų bei tarnautojų. Tokią nuostatą savivaldybėms pateikė ir Vyriausybė, rekomenduodama panaikinti ilgiau nei vienerius metus neužimtus etatus. Dėl to pernai beveik visose šalies savivaldybėse prasidėjo etatų mažinimas.

Vyriausybės susirūpinimas laisvomis pareigybėmis savivaldybėse nebuvo iš piršto laužtas. Kone visos be išimties savivaldybių administracijos savanaudiškai tuo manipuliuoja - skaičiuoja darbo užmokesčio lėšų poreikį pagal etatų skaičių, o „sutaupę“ metų gale turi pinigų kalėdinėms išmokoms ir gali pamaloninti labiausiai įtikusius ar politiškai lojalius darbuotojus.

Oficialiai Šilalės savivaldybėje iki šiol buvo 83 valstybės tarnautojų ir 3 mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybės bei 191 darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigybė. Tarybos nariams skirtame rajono mero Jono Gudausko teikime rašoma, kad neplanuojama keisti nei politinio (asmeninio) pasitikėjimo, nei valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus. Sumažinti siūloma tik pagal darbo sutartis dirbančiųjų skaičių. Tai reiškia, jog darbo neteks mažiausiai uždirbantis, greičiausiai prie pašalpų langelio netrukus stosiantis valdžią „aptarnaujantis“ personalas. 

Realiai etatų mažinimas Šilalės savivaldybės administ­racijoje, atrodo, prasidėjo dar pernai - vieša paslaptimi  buvo įvardijamas savivaldybės administracijos direktoriaus Rai­mundo Vaitiekaus siekis atleisti valdžios rūmuose dirbančius pensininkus. Be to, ne vienas iš darbo „savo noru“ išėjusių žmonių etatas liko laisvas, todėl savivaldybės vadovai nuolat rasdavo progų deklaruoti taupantys biudžeto lėšas.

Administracijos direktorius R.Vaitiekus tarybos posėdyje pripažino savo įsakymu jau panaikinęs 7 iš 15 naikinti planuojamų pareigybių. Direktorius tvirtino, kad dėl to administracijos darbas nenukentės, nes, peržiūrėjus buvusių darbuotojų pareigybinius nuostatus, jų vykdytos funkcijos priskirtos kitiems.

Per daug valytojų ir darbininkų

Savivaldybės tarybos posė­dyje klausimų dėl administ­racijos darbuotojų etatų ma­žinimo kilo tik opozicijai – valdančiojoje daugumoje esantiems politikams visada viskas aišku ir be paaiškinimų. Algirdas Meiženis norėjo žinoti, kokias pareigybes planuojama naikinti. Tačiau išgirdo tik tiek, jog darbo savivaldybėje realiai neteks aštuoni žmonės.

Keturiais darbuotojais ketinama sumažinti savivaldybės administracijos skyrius, tiek pat jų turėtų nebelikti seniūnijose. Pasak R.Vaitiekaus, dėl to jau tartasi su seniūnais bei skyrių vedėjais.

„Skaičiai atrodo dideli, bet  iš 176 pareigybių tik 74 užima specialistai - likę 110 yra darbininkų etatai. Vien miesto seniūnijoje yra 20 pareigybių. Iš jų – 16 darbininkų, kurie šluoja gatves, vairuoja automobilius, prižiūri kapines. Darbininkams priskiriamos ir valytojos, ir kūrikai“, - aiškino  administracijos direktorius.

R.Vaitiekus prasitarė, kad savivaldybės administracijoje pirmiausia galėtų būti peržiūrimas vairuotojų skaičius.

Tarybos nariai taip pat išgirdo patvirtinimą, jog valstybės tarnautojų etatų mažinti kol kas net neplanuojama.

„Norint mažinti, reikėtų­ keis­ti valdymo struktūrą. Daugelis valstybės tarnautojų atlieka deleguotas funkcijas, ku­rioms lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto. Ir sumažinus valdininkų skaičių, bet kuriuo atveju reikėtų jas įgyvendinti, todėl kažkas turėtų padaryti tuos darbus“, - įtikinėjo politikus R.Vaitiekus.

Akiratyje - kultūros įstaigos

Atrodo, kad etatų mažinimas, ypač, kai darbą planuojama atimti iš mažiausiai socialinių garantijų turinčių dar­bininkų, Šilalėje yra visuotinai suprantamas dalykas - tarybos nariai administracijos pasiūlytą sprendimą priėmė bendru sutarimu.

Prieštaraujančiųjų nebuvo­ ir nustatant biudžetinių įstaigų etatų skaičių. Pristatydama sprendimo projektą Finansų, investicijų ir verslo komiteto nariams, savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Danguolė Vėlavičiutė neslėpė, jog kai kuriose įstaigose etatų skaičius netgi padidės, tačiau bendras jų skaičius sumažės net 34.

Kyla  pagrįstas klausimas: iš kur savivaldybė žada tiek sutaupyti? Ogi matematika paprasta: daugiausiai etatų - net 23,5 - naikinama reorganizuojamose Tenenių ir Bijotų Dionizo Poškos pagrindinėse mokyklose.

Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kadŠilalės suaugusiųjų mokykloje ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje bus sumažinta po penkis etatus - pavyzdžiui, Suaugusiųjų mokykloje liks tik trys. Kažin, ar kuri mokykla galėtų su tiek etatų išsiversti, o jei ir sugebėtų, ar nereikėtų jos prijungti prie kurios nors kitos švietimo įstaigos?

Vis dėlto įdėmiau paanalizavus tarybos nariams pateiktus mokyklų vadovų raštus, kyla abejonių, ar savivaldybė nemanipuliuoja skaičiais.

Balandžio 4 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybai pateiktame Suaugusiųjų mokyklos direktorės rašte nurodoma, jog mokykloje yra ne 8, kaip rašoma sprendimo projekto dokumentuose, o 10,5 etato - 7,5 finansuojama iš mokinio krepšelio lėšų, 3 - iš savivaldybės biudžeto. Būtent tie trys etatai ir nurodomi tarybos priimtame sprendime. Taigi atrodo, kad realiai Suaugusiųjų mokykloje etatai nebus sumažinti.

Kritiškai reikėtų žvelgti ir į kaimo mokyklų etatų mažinimą. Reorganizavus Bijotų Dio­nizo Poškos  pagrindinę mokyklą, 13,5 darbuotojų atlyginimų savivaldybė tikrai nesutaupys, nes dėl Bijotų daugiafunkcio centro prijungimo Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje papildomai steigiama 6,5 etato.

Gal šiek tiek geriau seksis taupyti Teneniuose, kur 0,25 etato dirbs Stanislovo Biržiškio gimnazijoje įdarbintas laisvalaikio organizatorius. Kita vertus, ką tokio prasmingo gali suorganizuoti, dirbdamas vos 2 valandas per dieną?

Tuo tarpu kultūros įstaigos dalies darbuotojų neteks realiai. Keturis etatus nuspręsta sumažinti Šilalės kultūros centre, tiek pat neteks ir Viešoji biblioteka. Savivaldybės administracijos direktorius R.Vaitiekus tvirtino, jog kultūrinė veikla dėl to nė kiek nenukentės, nes, pavyzdžiui, Šilalės kultūros centre jau seniai laikas atsisakyti sargų.

Sutaupyti nepavyks

Nors vienintelis tokių sprendimų tikslas yra taupyti darbo užmokesčiui skirtas biudžeto lėšas, rajono vadovai tarybos nariams nepateikė paskaičiavimų, koks ekonominis efektas turėtų būti, įgyvendinus jų priimtą sprendimą.

R.Vaitiekus mano, kad pavyks sutaupyti iki 100 tūkst. eurų, ir ši suma kompensuos nuo sausio padidintus savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimus.

Priminsime, jog gruodį taryba apsisprendė trečdaliu padidinti darbo užmokesčio koeficientus mažiausiai uždirbantiems savivaldybės administ­racijos specialistams. Pagal šį sprendimą  atlyginimai pakilo bene 100 iš rajono biudžeto išlaikomų darbuotojų. Kiekvieną mėnesį į jų pinigines papildomai subyra po 5,5 tūkst. eurų, o „Sodrai“ savivaldybė atseikėja 1,7 tūkst. eurų daugiau nei pernai

Iš viso vien biudžetinių įstaigų specialistams išlaikyti šiemet savivaldybei prireiks per 560 tūkst. eurų, jų socialiniam draudimui sumokės per 173 tūkst. eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Pamažu įsibėgėja šios vasaros prizų dalybos. Aplankėme dar keletą skaitytojų ir pradžiuginome juos dovanomis.

Gūbriuose gyvenanti Elena Mik­­nienė rugpjū­čio 29-ąją švęs savo 88-ąjį gimtadienį, tačiau tiek metų šiai šviesiai ir guviai senolei neduosi nė apsirikęs. O kad visi senjorai būtų tokie energingi, optimistiški ir supratingi!

„Gerai tol, kol gali atsikelti, savo lovelę susitvarkyti, išeiti į kiemą, pasiimti arbatos. Esu nuo namiškių nepriklausoma – kada noriu keliuosi, kada noriu einu pasivaikščioti, jei pavargstu, atsigulu, įsijungiu radiją, laik­raštį, maldaknygę paskaitau. Kas gi man daugiau tokiame amžiuje belieka? Jau laukiu „smerties“, bet vaikai sako, kad ji galąstuvą nuo dalgio pametė“, - net pati susijuokia Elena.

Garbingo amžiaus moteris sako namuose per daug „nesirundijanti“ – juk kartu gyvena sūnus Stanislovas su šeima, tai tegul jie ir tvarkosi. Nors paaiškėja, jog senolė dar ir pulką triušių apžiūri, pašeria, užmeta akį į prie namo vešintį gėlyną.

Elena prisipažįsta darbo niekuomet nebijojusi. Būdama visai vaikas, pradėjo eiti į kolūkį.

„Ką pajėgėme, tą „brigadierius“ liepė dirbti. Nebuvo to, ko nebūčiau dariusi: tekdavo ir visi lauko darbai, ir daržai, ir šienavimas. Jei papasakotume dabartiniams vaikams, kaip atrodydavo šienapjūtės, jie nė neįsivaizduotų, kad taip galėjo būti. Kažin, ar išvis patikėtų“, - svarsto E. Miknienė.

Senolė laiminga, kad visi keturi vaikai – čia pat: Stasys gyvena kartu, o Eugenija, Asta ir Rimas – Šilalėje.

Kuris nors iš jų netrukus turės mamą nuvežti į Šilalę, mat Elena loterijoje laimėjo Virginijos Stankevičienės gėlių ir dovanų salono „Puokštė“ čekį.  E.Miknienė išdavė jį norinti iškeisti į gražią gėlę, kuria galėtų papuošti savo langą. O ją išsirinkti reikia pačiai.

„Šilalės artojo“ redakcijos loterijoje ji dalyvauja kasmet, nes laikraštis – privalomas Miknių namuose.

„Nežinau, kaip įmanoma būti be laikraščio? Aš be jo negaliu. Gavus pensiją, neužsisakyti „Šilalės artojo“ būtų nuodėmė. Namai be laikraščio negražūs“, - įsitikinusi senolė.

Šiemet prie redakcijos loterijos rėmėjų prisijungė ir Jomantuose kaimo turizmo sodybą turintys verslininkai Birutė ir Kęstutis Tarvydai. Pirmasis jų įsteigtas 50 eurų vertės prizas iškeliavo į Kadarių kaimą pas Petrutę Kalnikienę.

Skaitytoja neslėpė nuoširdžios nuostabos: apie dovanas ir laimėjimus ji nė nesvajojusi. Svarbiausia, Petrutės nuomone, ne materialūs dalykai, o emocija, kurią  kaskart patiria, į rankas paėmusi laikraštį.

„Kadangi gyvename toliau nuo miesto, be „Šilalės artojo“ tiesiog negalime būti. Atvirai pasakius, jo kas kartą labai laukiu. Įdomu, kokių naujų žinių iš politikos, rajono gyvenimo atneš, apie kokius renginius ar šventes parašys. Prie „Šilalės artojo“ esame taip pripratę, kad, rodos, nėra ir nebus įdomesnio laik­raščio. Jį visą gyvenimą skaitė mūsų seneliai, tėvai, skaitome ir mes“, - sako P.Kalnikienė.

Jau virš 20 metų visa Kalnikų šeima sukasi nuosavame versle – jiems priklauso UAB „Myga“. Tėvams padeda abu sūnūs Donatas bei Mindaugas, marčios, jau prikimba ir vyriausiasis anūkas Rokas.

Tūbinėse gyvenančios Miretos Trijonienės namus papuošė parduotuvės „Palmeta“ savininkų Linos ir Pet­ro Dargevičių dovanotas palmę primenantis  augalas „Areca“. Šis laimėjimas Miretai - pirmasis, nors moteris tikina „Šilalės artoją“ prenumeruojanti bei loterijoje dalyvaujanti daugiau nei dvidešimt metų. Be rajono leidinio Trijoniai sako sunkiai įsivaizduojantys įprastą savo gyvenimą, nes, anot Miretos, atitrūkęs nuo to, kas tave supa, gali nesužinoti ir labai svarbių dalykų.

Mireta su vyru Stasiu ūkininkauja. Nuosavos žemės turi nedaug, vos 3 hektarus, todėl likusią reikia nuomoti. Ir gyvulių ne kažin kiek - tik 7 karvės, šiek tiek prieauglio.

Nors šeimyna įsikūrusi visai prie pat pagrindinės bei triukšmingos gat­vės, anot prizo laimėtojos, gyvenimas Tūbinėse teka ramiai, jiems čia gera.

„Čia gyvenu jau daugiau nei 40 metų. Buvau septynerių, kai tėvai atsikraustė. Kiek žinau, dėl to, jog Gvalduose, kur iki tol gyvenome, nebuvo mokyklos. Tėvai čia rado namą, ir į pirmą klasę jau ėjau iš čia“, - atsimena M.Trijonienė.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Naujasis Darbo kodeksas pajudėjo ir įstrigo. Deja, tai ne vienintelė amžinos stagnacijos vieta darbo santykių srityje. Dideliu pelėsiu dvelkia ir nuo įdarbinimu turinčių užsiimti darbo biržų.

Pradėkime nuo to, kad 10 teritorinių darbo biržų vis dar veikia kaip atskiri juridiniai asmenys. Viešojo administravimo reforma palietė daugumą valstybės institucijų, kurios veikia ne vien Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Kone pats pirmasis žingsnis, gerinant viešųjų paslaugų teikimą, buvo sujungti visus atskirus juridinius vienetus į vieną ir šitaip sumažinti administracinį biurokratinį aparatą, standartizuoti struktūrą, pagreitinti sprendimų priėmimą ir taip pagerinti klientų aptarnavimą. O štai darbo biržos, kaip buvo, taip ir liko savarankiškos kunigaikštystės.

Kiekviena jų turi direktorių, pavaduotoją, savo buhalteriją, savo juridinį, personalo, IT, ūkio, bendrųjų reikalų bei kitus kontoros veiklai reikalingus padalinius ar specialistus. Lietuvos darbo birža yra antstatinė įstaiga, kitų darbo biržų valdyme dalyvaujanti kaip steigėja. Viešojo administravimo institucijos valdymas tokioje sistemoje yra toks vangus ir biurokratizuotas, jog paprastam žmogui plaukai pasišiauštų, o versle toks neefektyvumas apskritai nebūtų įmanomas. Kai veikia šitokia griozdiška valdymo sistema, joje dirba itin daug personalo, kuris užsiima ne klientų – bedarbių – reikalais, o savimi. Net be gilaus valdymo audito matyti, jog darbo biržose savimi užsiima apie 25 procentai darbo biržų darbuotojų, ir tai nesunku pamatyti jų internetiniuose puslapiuose.

Pavyzdžiui, atsiverčiu Vilniaus, Klaipėdos, Telšių ar bet kurios kitos darbo biržos puslapį, ir – prašom. Yra skyrius, kuriame dirba 4–5 darbuotojai. Vienas iš jų yra skyriaus vedėjas, kitas – vedėjo pavaduotojas ir du arba trys specialistai. Du vadovauja, o du darbą dirba, ir tai vyksta ne kokioje Rusijoje gūdžiais sovietmečio laikais, o mūsų modernioje valstybėje! Kai institucijose gyvuoja tokio lygio valdymas ir tokio lygio aptarnavimas, nenuosta­bu, jog darbo­ birža retai kam yra ta vieta, kurioje žmogus iešk­o ir randa darbą. Darbo biržoje žmogus gauna bedarbio statusą. Būtent jo ten ir kreipiasi, nes tada įgyja privilegijų, lengvatų ar išmokų. Beje, išmokas moka irgi ne darbo birža – tai daro „Sodra“. O dar absurdiškiau yra tai, jog darbo birža būtent „Sodroje“ sužino, ar žmogus turi darbą, t. y. ar yra draustas valstybiniu socia­liniu draudimu, ar ne.

Akis bado toks procesų nesuvaldymas, kai ir informacija, ir pinigai yra vienoje įstaigoje, o statuso suteikimas – kitoje. Nežinia, kas trukdo bedarbio statuso suteikimą patikėti informaciją valdančiai „Sodrai“, o darbo biržai palikti užimtumo politikos įgyvendinimo funkcijas. Taip, kaip yra daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Ten analogiškos institucijos net ir vadinasi kitaip: užimtumo tarnybomis. Nes kokia gi čia birža, čia – institucija, kuri užsiima valstybinės politikos skatinti užimtumą įgyvendinimu.

Paprastai linkstama kaltinti darbdavius, kaip jie negražiai elgiasi su savo darbuotojais. Kažkodėl iki šiol per mažai galvota, o kaip gi darbo biržos elgiasi su savaisiais? Kaip jos naudoja mokesčių mokėtojų pinigus? Kaip jos aptarnauja savo klientą, ar orientuojasi į paslaugos kokybę, ar tik žiūri, kur varnelę užsidėti?

Rūta VAINIENĖ,

ekonomikos ekspertė

Šilalės darbo biržoje, kaip skelbiama įstaigos internetiniame puslapyje, dirba net 10 specialistų, kuriems vadovauja vedėja ir jos pavaduotoja.

Oficialiais duomenimis, liepos 1 d. Šilalės rajone buvo 1068 bedarbiai.