Trečiadienį šimtai šalies ūkininkų surengė demonstraciją Vilniaus širdyje - iškėlę virš galvų gedulinga juostele perrištus žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės bei lietuviškų juodmargių portretus, žygiavo Gedimino prospektu iki Seimo. Demonstracijoje dalyvavo ir būrys smulkesniųjų Šilalės ūkininkų, jau nebesitikinčių sulaukti geresnių laikų.
Kainą sumažino trečdaliu
Pieno rinkoje susidariusią padėtį dabar jau sunku suprasti ne tik patiems ūkininkams, bet ir žemės ūkio politiką neblogai išmanantiems valstybės tarnautojams, nes atskirti faktus nuo gandų bei numatyti, kokių priemonių griebsis perdirbėjai, Seimui priėmus minimalias pieno supirkimo kainas nustatantį įstatymą, galėtų nebent aiškeriagiai. Tik ir jie artėjančių rinkimų fone vargu ar įžiūrėtų pranašiškų dangaus ženklų.
„Lietuva yra bananų respublika - tokios savivalės nerastume net Afrikoje. Viršūnės visai supuvo, todėl kas kaip nori, taip iš žmonių ir tyčiojasi“, - įsitikinęs Žvingiuose gyvenantis Juozas Giačas.
Trylika karvių laikantis ūkininkas praėjusią savaitę Šilalėje susirinkusiems Žemės ūkio ministerijos vadovams skundėsi gavęs kooperatyvo „Dobilo lapas“ raštą, pavadintą „susitarimu dėl pieno supirkimo kainų keitimo“. Jame pranešama, kad nuo balandžio 1 d. kooperatyvas ūkininkui už kilogramą natūralaus pieno mokės po 8 euro centus.
Iki šiol „Dobilo lapas“ pieną iš J.Giačo pirko po 12 centų už kilogramą.
„Suskaičiavau, jog kooperatyvas pieno supirkimo kainą nuo balandžio sumažino net 33 proc. Ir ne man vienam - visi aplinkiniai ūkininkai tokius pranešimus gavo“, - sakė žvingiškis.
Ūkininkas teigė pats skambinęs šio kooperatyvo pirmininkui Žydrūnui Bendikui, kuris užtikrino, jog esą mažinti kainą trečdaliu leidusi Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.
„Sako, kelis kartus siuntėme raštus, pagrasinome, kad visai nebesupirksime pieno, tai nieko kito jiems ir neliko. Garantavo, jog turi Rinkos reguliavimo agentūros dokumentą, todėl mes nesutikdami nieko nelaimėsime“, - ne tik valdžiai, bet ir savivaldybės atstovams, kolegoms ūkininkams bei žurnalistams pasakojo J.Giačas.
Žemės ūkio kooperatyvas „Dobilo lapas“ ir jam, ir kitiems pieną parduodantiems ūkininkams nepaliko jokio pasirinkimo. Kartu su „susitarimu“ pateiktame pranešime nurodoma, kad jei pardavėjas išreiškia savo „dalinį ar visišką nesutikimą su susitarimo sąlygomis, laikytina, jog pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė dėl naujų pieno supirkimo kainų“.
„Šiuo raštu pirkėjas praneša, kad, remiantis Sutarties 17 punktu, su tokiu pardavėju sudaryta sutartis yra vienašališkai nutraukiama pirkėjo iniciatyva nuo 2016 04 01 ir nuo paminėtos datos pienas iš tokio pardavėjo nebus superkamas“, - teigiama pranešime.
Ūkininkus laiko „durniais“?
J.Giačas nori tikėti, jog „Dobilo lapas“ pieno kainą sumažino teisėtai.
„Tai negi jie mus laiko visai durnais - jei taip daro, tai ir leidimą, matyt, turi“, - svarstė ūkininkas.
Tačiau Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Arūnas Bagotyrius „Šilalės artojui“ tvirtino, kad apie tokį leidimą negali būti nė kalbos.
„Galiu jums užtikrinti, jog neleidome žemės ūkio kooperatyvui „Dobilo lapas“ mažinti žalio pieno supirkimo kainų. Žinome atvejį, kai ši įmonė, negavusi mūsų agentūros leidimo, daugiau nei 3 proc. sumažino pieno kainą žemės ūkio bendrovei „Pienė“ ir galbūt kitiems gamintojams. Nubausime kooperatyvą, įpareigosime atstatyti prieš tai buvusias kainas bei atlyginti žemdirbiams negautas pajamas“, - teigė A.Bagotyrius.
Toks pat likimas, pasak A.Bagotyriaus, lauks ir kitų pieno perdirbėjų.
„Dabar tikriname, ar žalio pieno supirkimo kainų daugiau nei leidžiama nesumažino didžiosios pieno perdirbimo įmonės. Pieno taryboje oficialiai pasakiau, kad jei tokių faktų bus nustatyta, perdirbėjai turės atlyginti ūkininkams nuostolius“, - tvirtino Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadovas.
Tačiau jis kažkodėl nenorėjo atskleisti, ar „tokių faktų“ jau buvo nustatyta ir ar agentūra yra išdavusi kam nors leidimų mažinti žalio pieno supirkimo kainas daugiau nei 3 proc.
„Tai yra konfidenciali informacija. Galvočiau, jog dar per anksti ją skelbti. Prieš teikdamas tokius faktus, turėčiau derinti su Žemės ūkio ministerija, nes nežinau jos pozicijos“, - išsisukinėjo A.Bagotyrius.
Žada laikytis įstatymo
Apie mistinį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros leidimą mažinti kainas 33 proc. šią savaitę kažkodėl jau nebebuvo linkęs kalbėti ir žemės ūkio kooperatyvo „Dobilo lapas“ direktorius Ž.Bendikas.
„Kol kas kaina nesumažinta - juk dar nėra balandžio pirmos. Kaip mes galime mažinti, jei Seimas skubos tvarka priėmė įstatymą, kuriuo nustatyta pieno supirkimo kaina tiek kooperatyvams, tiek perdirbimo įmonėms. Turime laikytis įstatymo, todėl būsime priversti mokėti 13 centų“, - trečiadienį nenoriai aiškino kooperatyvo „Dobilo lapas“ vadovas.
Paklaustas, ar ūkininkams išsiuntinėti susitarimai dėl pieno supirkimo kainų keitimo negalios, Ž.Bendikas nedaugžodžiavo: „Na tai taip. Seimas priėmė nutarimą“.
Tai kodėl ūkininkai pasakoja apie Rinkos reguliavimo agentūros išduotą leidimą?
„Jokių pasakojimų aš nesiklausau, remiuosi tik dokumentais“, - lyg kirviu nukirto Ž.Bendikas. Tačiau taip ir neatsakė, ar kooperatyvas prašė agentūros leisti sumažinti žalio pieno supirkimo kainas daugiau nei numatyta įstatyme.
Ž.Bendikui akivaizdžiai išsisukus nuo tiesaus atsakymo, galima nujausti, jog ūkininkams į akis buvo pučiama migla dėl neva gautų leidimų. Tuo labiau, kad ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadovas A.Bagotyrius teigė, jog „Dobilo lapas“ pažeidė įstatymą.
Protesto akcija - prabanga
Šiandien – jau balandžio 1-oji, o ypatingos skubos tvarka prieš savaitę Seimo priimtos minimalią pieno supirkimo kainą (iki 2017 m. pieno supirkėjai už litrą žaliavos įpareigoti mokėti ne mažiau kaip 16,5 euro centų, tarpininkai – 13 euro centų) įteisinusios pataisos turi būti svarstomos iš naujo. Taip nutarė Seimo etikos ir procedūrų komisija, nustačiusi, kad balsuojant buvo pažeista procedūra – prieš galutinį balsavimą nepadaryta 3 valandų pertrauka, kurios reikalauja Seimo statutas. Tad įstatymas įsigalios tik tuo atveju, jeigu jis bus pakartotinai priimtas Seime ir jį pasirašys Prezidentė.
Todėl dabar neaišku, pagal kokią sutartį šiandien ūkininkai parduos pieną ir ar gaus už jį bent jau tuos 8 centus.
Ką darys nuo balandžio 1-osios, antradienį dar nežinojo ir J.Giačas. Pasak jo, to neįsivaizduoja ir kiti ūkininkai, ir „Dobilo lapo“ pieno supirkimo punkto vedėja.
„Kiek žinau, niekas iš mano pažįstamų po tokiu susitarimu nepasirašė. Klausėme punkto vedėjos, kas bus, bet ir jai niekas neaišku. Seimas dabar nustatė kainas, tačiau tas 13 centų, kuriuos turėtų mokėti kooperatyvas kaip tarpininkas, mūsų neišgelbės. Susitikime su ministre teisingai buvo pasakyta, jog reikia gauti bent po 20 centų už kilogramą, kad galėtume išgyventi. Pernai su 15 centų neišsiverčiau, metų pabaigoje suskaičiavau, kad „pradirbau“ 1000 eurų“, - dėstė J.Giačas.
Pasak žvingiškio, ūkininkams nepatinka ir ministrės pažadas jau balandį pradėti mokėti šiemetines tiesiogines išmokas. Pinigai yra gerai, bet nedžiugina perspektyva juos išleisti pašarams, nes ateis ruduo, ir vėl teks sėdėti plikiems. Yra tik viena išeitis - kai karvės apsiveršiuos, parduoti veršelius, o rudenį naikinti ir pieno ūkį.
J.Giačas Pieno gamintojų asociacijos surengtoje demonstracijoje Vilniuje nedalyvavo. Pasak ūkininko, tokios prabangos negali sau leisti.
„O kaip mes galime išvažiuoti? 6 valandą ryto reikėjo būti Šilalėje, o be aštuntos niekaip nebaigiame gyvulių apžiūrėti. Samdinių neturime, dirbame patys. Tokie kaip mūsų šeimos ūkiai niekur nenuvažiuoja, nes vienai dienai gyvulių nėra kam palikti. O pasamdęs bet ką, nagus visus metus graušiesi“, - neslėpė ūkininkas.
Lenkai išveža karves
Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra pripažino, jog pasvarstymų naikinti ūkius yra girdėjęs ne iš vieno žemdirbio.
„Kol kas daug faktų neturiu, bet tikrai žinau, kad po rajoną važinėja ir karvių pirkti ieško lenkai. Ūkininkas iš Laukuvos jiems jau pardavė nemažą bandą. Stebuklų nėra, už gerą karvikę 600 eurų temoka. Gaila - juk net ir nedideli ūkeliai, laikantys 10-15 karvių, dar neseniai ir šeimas išmaitindavo, ir namus ūkininkai susiremontuodavo, vaikams butus nupirkdavo, neblogomis mašinomis važinėjo. Parduos karves - iš ko gyvens? Kaime darbo nėra, teks eiti pašalpų prašyti“, - apgailestavo A.Olendra.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas mano, jog tokią sunkią pieno krizę sukėlė Europos Komisijos sprendimas naikinti pieno gamybos kvotas. Pernai olandų ūkininkai 12 proc., Airijos fermeriai dar daugiau padidino pieno gamybą - jiems apsimoka, nes žiemą-vasarą gyvuliai būna lauke, o pieną ir dabar, tokios baisios krizės akivaizdoje, superka beveik po 30 euro centų. Mūsų ūkininkams apie tokią kainą belieka tik pasvajoti.
Kad ateitis kelia nerimą, sutinka ir savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė Kristina Dambrauskienė. Pasak jos, po Velykų visi stambieji ūkininkai jau gavo pieno perdirbimo įmonių pranešimus, jog nuo balandžio 1-osios pienas iš jų ūkių bus superkamas Seimo nustatyta kaina, o sutartys su smulkiaisiais pieno gamintojais nutraukiamos.
„Tas dalykas nebus pasirašytas“
Šiandien Seimas neeiliniame posėdyje turėtų dar kartą svarstyti įstatymą dėl fiksuotų žalio pieno supirkimo kainų. Net jei parlamentarams pavyks ir antrą kartą nubalsuoti dėl fiksuotų kainų, įstatymo pataisos nebūtinai įsigalios - jas dar gali vetuoti Prezidentė. Konkurencijos tarnyba jau paskelbė, kad Seimo sprendimas gelbėti žemdirbius pažeidžia Konkurencijos įstatymą.
Praėjusią savaitę su ūkininkais susitikęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža taip pat pranašavo, jog „tas dalykas nebus pasirašytas“.
„Negalėjau nebalsuoti, nors žinau, kad padarėme didelę nesąmonę. Visa laimė, jog niekas to nepraleis, kainos kaip buvo, taip ir liks - kol kas mažos, ypač smulkiesiems ūkiams, kurie gauna gal tik trečdalį vidutinės Europos Sąjungos pieno supirkimo kainos. Stambieji ūkiai negalėtų labai skųstis, nes mūsų turima analizė rodo, kad jiems moka 70-80 proc. vidutinės ES pieno kainos“, - aiškino Seimo narys B.Pauža.
Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas priminė ūkininkams, jog 2003 m., kai buvo nustatyta 33 centų pieno supirkimo kaina, teismas priteisė perdirbėjams 15 mln. litų kompensacijos. Ir valstybė ją turėjo sumokėti.
Taigi peršasi išvada, kad dabar niekas nežino, kaip suvaldyti pieno krizę ir bent laikinai - iki Seimo rinkimų - leisti atsikvėpti ūkininkams.
Daiva BARTKIENĖ