Gegužės 9-ąją suėjo 68 metai, kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumannas iškėlė idėją suvienyti Europą. Bendros Europos idėja visų pirma buvo ekonominė, siūlanti suvienyti anglies ir plieno gamybą: prekiaukime, o ne kariaukime! Vėliau su­kurta Europos ekonominė bendrija taip pat rėmėsi keturiomis ekonominėmis laisvėmis: laisvo prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimu. Šiandieninės Europos Sąjungos tikslai – kur kas platesni, tačiau ekonominiai klausimai užima liūto dalį.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomistė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Po įvykusios nelaimės tapo aišku: tai – skaudi pa­moka. Mat gaisro ištikti laukuviškiai savo ūkio pas­tatų nebuvo apdraudę. Laimei, šįsyk nukentėjo tik materialus turtas, ugnį pareigūnams pavyko suval­dyti ir laiku sustabdyti.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Skaitytojo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Dabar, kai vis dažniau į mūsų namus beldžiasi, per internetines svetaines į gyvenimą braunasi sukčiai, žmonės kartais darosi per­ne­lyg įtarūs. Pareigūnai sako, jog tai nėra blogai: geriau elgtis atsargiau ir apdairiau, nei lengva ranka atiduoti nusikaltėliui per gyvenimą sukauptą turtą. Šįkart „Šilalės artojas“ sulaukė sunerimusios senus tėvus turinčios moters laiško: ji teiraujasi, ar galėjo jos tėvų namuo­se apsilankę pareigūnai reikalauti padiktuoti te­le­fono numerį, ir klausia, kur ieškoti pagalbos, jeigu tai buvo apsišaukėliai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Nuotr. iš redakcijos archyvo

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Šiemet nusprendžiau atidžiau pasidomėti, kodėl mano žmonai reikia mokėti už šiukšlių išvežimą Šilalėje, nors mudu seniai gyvename kaime. Bet, pasirodo, ne taip lengva suprasti atliekų tvarkytojų planus ir darbus.

Antanas  BUKAUSKIS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.33  

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos atstovai dalyvavo „Erasmus+“ projekto „Griaukime stereo­tipus savo gyvenime” mokymuose Italijoje, Guglionesi mieste. Susitikimo metu iš arčiau pažinome šią šalį, jos žmones, kultūrą bei tradicijas.

Mokymų tema – „Stereoti­pinis mąstymas, diskrimina­cija ir pasekmės: ksenofobi­ja, ho­mofobija, transfobija“. Mo­kiniai skaitė praneši­mus, da­lyvavo grupiniuose už­­si­ėmi­muose, aptarė diskri­mi­­­nacijos problemas ir jų sprendimo būdus. Tačiau svar­biausia, jog, vienijant jaunimą iš Tur­kijos, Slovėnijos, Italijos, Ru­mu­ni­jos ir Lietuvos, neįtikėtinai efekty­vus buvo šiltas bend­ra­vimas, tolerancija, draugiš­kumas, atvirumas ir pasidalijimas patirtimi. 

Projekto dalyviai aplankė Molizės regione, Kampobaso provincijoje esantį Altilia Se­pino archeologinį muziejų, su­sipažino su romėnų palikimu, pabuvojo antrame pagal dydį Italijos Gamtos draustinyje Gu­ardiaregijoje, kur saugoma kalnų ir miškų flora bei fauna. Šis draustinis turtingas kanjonais bei kriokliais ir yra globojamas Pasaulio gamtos fondo (WWF). Ne mažiau žavus savo istorija bei didinga pilimi yra Termolio miestas Adrijos pakrantėje. Anksčiau žinomas kaip mažas žvejybos uostas, Termolis po ant­rojo pasaulinio karo išsiplėtė ir tapo populiariu kurortu.

Tačiau didžiausią įspūdį paliko apsilankymas Gargano pu­siasalyje esančiose Tremiti salose. Tai šiaurės Apulijos pasididžiavimas: krištolinis van­duo, smėlėtos įlankėlės, aki­namai baltos uolos, San Do­­mino pušynai, Švento Ni­­ko­lo saloje išlikę senovės pėdsakai, vedantys į istorinį miestelio centrą, kur stovi grakšti katedra bei vienuolių pilis. Šį išskirtinį grožį galėjome pamatyti ir plaukdami valtimi aplink šias salas.

Ar tikrai italai yra picų bei makaronų gerbėjai? Tikrai taip. Jų picos – tobulos, o patiekalai iš šviežių makaronų su įvairiausiais priedais – nepakartojami. Dauguma jų labai mėgsta „Vespa“ motorolerius, nes tai tiesiog patogi transporto priemonė, tačiau šūksnį „Mamma mia!“ girdėjome tik kartą.

Ir dar. Italai tikrai nevėluoja susitikti sutartu laiku, nuolat šypsosi, yra draugiški, paslaugūs maitinimo įstaigose, atidūs, žingeidūs, organizuoti, vai­šingi ir be galo tolerantiški. Jie nepakantūs rasinei, lytinei, tautinei diskriminacijai, yra atviri, svetingai priėmė mus į savo šeimas ir nuoširdžiai rūpinosi.

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos projekto „Erasmus+“ kelionės į Italiją dalyviai

Laimos ŠALKAUSKIENĖS nuotr.

Veikla yra finansuojama iš Mo­kymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje ad­ministruoja Švietimo mainų pa­­ramos fondas.

Susibūrus nemažai didesniems darbams subrendusiai Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos jaunų­jų maltiečių grupei (vadovės – Verutė Vaitkevičienė ir Virginija Paliakienė), sulaukėme pirmojo Jaunųjų mal­tiečių centrinio biuro mokymų komandos narių vizito. Savo apsilankymu jie siekė susipažinti su gimnazistų vykdomomis savanoriškomis veiklomis, laisvalaikiu, bendradarbiavimu su kitomis organizacijomis, sa­va­norių lūkesčiais, būnant Maltos ordino pagalbos tar­nybos (MOPT) asociacijoje, pasidalinti patirtimi. Mo­ky­mų komandos atstovai buvo pasiruošę atskleis­ti tarpusavio bendravimo ypatumus, patarti, kaip už­megz­ti ryšį su senjorais bei neįgaliaisiais.

Užsiėmimų metu mokėmės komandinio darbo, gilesnio savęs bei draugų pažinimo. Pasiskirstę komandomis, padedami mokymų grupės narių Ievos ir Vyto, ieškojome naujų idėjų bei veiklų realizacijos galimybių, stengėmės numatyti kliūtis bei sunkumus, surasti būdų jiems įveikti. 

Labai smagu buvo išgirsti, jog esame pasiruošę priimti naujus iššūkius. Tad mokymai mums neabejotinai buvo naudingi ir prasmingi.

Emilija PETKUTĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos jaunoji maltietė 

Guodos PAMEDYTYTĖS nuotr.

Gargžduose vyko tarptautinės lengvosios atletikos vaikų varžybos. Jose dalyvavo ir Kaltinėnų Aleksand­ro Stulginskio gimnazijos mokiniai, treniruojami mokytojo Seve­rino Čėsnos. Mums tai buvo pirmo­sios to­­kio lygio varžybos, tačiau įrodėme, jog galime kovoti ir nugalėti.

Eligijus Ka­­taus­kas 600 m distanciją įveikė per 1:52:56 min. ir užėmė pirmąją vietą. Kamuoliuko me­­timo rungtyje, nusviedęs jį 43,91 m, Eli­gijus bu­­vo tre­čias.

Emilija Aš­mo­­naitė 2 kg rutulio stūmimo varžybo­se iško­vojo pirmąją vietą, jos rezul­tatas – 11,26 m. Ne­pra­len­kiama ji buvo ir kamuoliuko metimo rungtyje (35,52 m).

Justas Ašmonas 3 kg rutulio stūmimo varžybose liko trečias (9,53 m).

Kamuoliuko metimo rungtyje pirmą kartą dalyvavusiai Gabrielei Nugarytei taip pat šypsojosi sėkmė – ji užėmė trečiąją vietą (28,06 m).

Vakarė Šiušaitė 600 m distanciją įveikė per 2:06:00 min. ir buvo trečia.

Džiaugiamės pasiekimais ir ti­kimės, kad būsimi startai taip pat bus sėkmingi.

Emilija AŠMONAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinė

AUTORĖS nuotr.

Laukuvos kultūros namuose vyko respublikinė konferencija „Sekam Norberto Vėliaus keliais“, skirta folk­loristo, mitologo, etnologo profesoriaus Norberto Vė­liaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Ren­gi­nio or­ganizatorius – Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija.

Konferencijoje da­lyvavo N. Vė­liaus naš­lė grafi­kė Ra­mu­­nė Vė­liu­vie­nė ir jos šeima, sesuo Stasė Tu­raus­kie­nė, dukte­rėčia Ni­jolė Ma­­te­vi­čienė, žemietė Re­gi­na Bliū­džiu­vie­nė, klasės draugai, teat­ro­lo­­gas, meno­ty­ros dak­ta­ras, prof. Pet­­­ras Biels­kis, Et­ni­nės kultūros globos tarybos narys, Ši­­lalės kraštie­čių draugijos tary­bos pirmininkas Vir­gi­­nijus Jo­cys, etnologė Gra­žina Ka­­­džy­tė, savival­dy­bės vadovai, tarybos nariai.

Konferencijos programa bu­vo labai plati ir įpareigojanti. Visi pranešėjai privalėjo būti konkretūs, įdomūs ir šiuolaikiški, nes tik taip galėjo sudominti jaunąjį klausytoją. Ka­pe­los „Laukuva“ atliekamos melodijos, pirmokų kompozicija Lietuvai, liaudiški šokiai, nepriekaištingi skudučių bei kank­lių garsai, mokytojų terceto dainos suteikė malonaus dvasinio peno.

Gimnazijoje atidaryta žymios grafikės R. Vėliuvienės darbų paro­da, didžiąją jų dalį autorė padovanojo gimnazijai. Dau­giau­siai smalsuolių dėmesio sulaukė prof. P. Bielskio režisuo­tas spektaklis pagal Petro Ti­lainės viduramžių lietuvių baladę „Raganos“, kuriame vaidino gimnazijos mokytojai bei mokiniai. Būtina pastebėti, kad profesorius padirbėjo iš peties, o aktoriai pranoko patys save. 

Ir vis dėlto kodėl ši diena tokia svarbi ir prasminga? Kas mums yra N. Vėlius? Tai pasaulinio garso mokslininkas, stebinęs visus savo energija, atliktų darbų gausa, be galo mylėjęs savo kraštą. Tai žmogus, dalinęs begalinę meilę ir gerumą viskam, kas jį supo. Filosofijos mokslų daktaras, prof. Arvydas Šliogeris teigia, jog „N. Vėlius yra žmogus ženklas, žmogus simbolis, tiek savo gyvenimu, tiek darbais įkūnijęs tai, kas vadinama tautos dvasia, tautos charakteriu“. Tai branduolinis žmogus savo magija veikęs visus aplinkui“.

Mes nuolat raginame mokinius ieškoti savęs, turėti tikslų, sumanymų ir jų siekti. Jiems padėti gali „branduoliniai“ autoritetai, darbštumo bei išminties simboliai. Norberto Vė­­liaus gimnazijos auklėtiniai tokį stiprybės bei išminties šaltinį turi. Ir mes jiems nuolat apie tai primename…

Zita SIAUTILIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Vyto JONIKO nuotr.