Kone šimtas aktyvų laisvalaikį mėgstančių žmonių ilgai prisimins VŠĮ „Lai­­mės vaikai” suorganizuotą 20 kilometrų žygį „Pėsčiomis su lakš­tin­ga­lomis-2017“.

Žygeiviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių - Šiaulių, Rad­viliškio, Klaipėdos, Kauno, Tauragės bei Šilalės - suplūdo į Pagramančio regioninio parko teritorijoje esantį „Lakštingalų slėnį“, iš kur ir prasidėjo žygis. Dalyvių minia pajudėjo Tuščių kaimo link, pasiekė Kreivių piliakalnį. Sakoma, kad jo pavadinimas kilęs nuo kažkada ant piliakalnio gyvenusio baltų vyriausiojo žynio Krivio.

Trumpai stabtelėję, žygeiviai traukė Pūtvės link, aplankė Didžiąją Akmenos rėvą, kur sustojo pailsėti, užkąsti ar atsigaivinti upėje. Pra­ėję Kilpines, Mišučius, Burkėnus, aplankė Andriejaičius, apžiūrėjo senąsias kaimo kapines, menančias pagony­bės laikus, bei 23 metrų aukščio ąžuolą.

Ir pagaliau – fini­šo tiesioji „Lakštingalų slėnio“ link. Įveikę maršrutą, žy­gio dalyviai gavo tai  patvirtinančius diplomus.

Karolina RADZEVIČIŪTĖ, VŠĮ „Laimės vaikai“ narė

Tomo Tverijono nuotr.

Kitais metais Lietuva minės valstybės atkūrimo šimt­metį. Tai milžiniškas žmonių, nepabūgusių prisiimti at­sakomybės už visų mūsų ateitį, laimėjimas.

Praėjusį penktadienį ant Kal­tinėnų piliakalnio buvo surengtas koncertas „Įkvėpti ateities“, skirtas Lie­tuvos valstybės atkūrimo šimt­mečiui ir Prezidento, Vasario 16-osios akto signataro Aleksandro Stul­ginskio atminimui.

Pranešimą apie A. Stulgins­kį skaitė istorikas, rašytojas, dip­lomatas, habilituotas mokslų daktaras prof. Alfonsas Ei­dintas. Koncertavo Šilalės kul­tūros centro, Kvėdarnos, Lau­ku­vos, Kaltinėnų, Upynos kultūros namų, Pajūralio, Žadeikių, Bijotų, Traksėdžio, Kūtymų, Did­kiemio, Pajūrio laisvalaikio salių mėgėjų meno kolektyvai.

Šilalės kultūros centras Kal­ti­nėnų seniūnijai perdavė liaudies meistro Dainiaus Jankausko padarytą „Menininkų suolelį“, kuris bus pastatytas A. Stulginskio tėviškėje Kutalių kaime.

Antanas KAZLAUSKAS

Šilalės kultūros centro direktoriaus pavaduotojas

AUTORIAUS nuotr.

Į redakciją užsukusi kvėdarniškė teigė esanti sunerimusi dėl pačiame Kvėdarnos centre sto­vinčio koplytstulpio likimo. Moters teigimu, seniūnas tu­rėtų pasirūpinti, jog šie medžio dirbiniai nesupūtų. Tačiau pats seniūnas baiminasi kitų gyventojų reakcijos: pasak jo, vieni nori, kad koplytstulpiai būtų nudažyti, tačiau kitiems neįtinka spalva, todėl tokių darbų jis iš viso vengia.

„Kone kiekvieną vasarą miestely­je organizuojami di­­džiausi festivaliai, vyksta Meliora­to­rių šventė, bet ap­linkai dėmesio niekas neskiria. Pavyzdžiui, koplyt­stulpiai – vienas iš jų yra Rūpintojėlis – stovi ir pūva. Net gėda prieš svečius. Negi seniūnas negalėtų nupirkti kokio „Pinotexo“, o viešuosius darbus atliekantys žmonės viską nudažytų. Argi tai būtų sudėtinga? Juk negražu. Galų gale, netvarkomos medžio skulptūros vieną dieną supus, beliks jas tik nuversti“, – nuogąstavo kvėdar­niškė.

Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas, išgirdęs apie prob­lemą, teigė tiks­liai nenumanan­tis, apie kuriuos objektus kalbama. Tačiau tuoj pat paaiškino dažymo darbų neskubėsiąs imtis.

„Būtų gerai, kad moteris man paskambintų ir pasakytų, kur tiksliai yra tie koplytstulpiai. Mano telefonas viešas ir visiems prieinamas. Reikia išsiaiškinti, kieno tai objektas ir kas jį statė. Kol to nežinau, nieko negaliu padaryti. Yra viena koplytėlė skvere, skirta tremtiniams. Bet ją jie patys ir prižiūri. Be to, ji yra kultūros paveldo objektas, kurio tvarkyti be specia­lių leidimų, kaip užsimanę, net negalime. Su medinėmis skulptūromis menki juokai. Nes vienam atrodys gražiai, kitas tuoj piktinsis, kad ne taip padaryta. Seniūnija prižiūri teritorijas, nupjauna žolę, sutvarko tvore­les aplink paminklus. Tačiau ne mūsų statytų paminklų neliesime“, – aiškino seniū­nas.

Jis dar kartą prašo „Šilalės artojo“ skaitytojos su juo susisiekti ir bendrai aptarti, kaip būtų galima sutvarkyti jos minimus koplytstulpius.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gegužės 10 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo pa­keistos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. progra­mos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgy­vendinimo taisyklės, kuriomis patikslintos sankcijos už tęstinės veiklos reikalavimų nesilaikymą.

Paramos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gavėjai, įvykdę prisiimtus įsipareigojimus, privalo vykdyti penkerių metų tęstinius įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir kli­matas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ arba ankstesniojo programinio laikotarpio  priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.

Tęsiantieji įsipareigojimus kasmet bendrojoje paraiškoje privalo deklaruoti prižiūrimus melioracijos griovius.

Jei paramos gavėjas, pradėdamas vykdyti tęstinę veiklą, nepateikė paraiškos pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ar ankstesniojo programinio laikotarpio priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, jam taikoma paramos pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ sugrąžinimo sankcija.

Kitas reikalavimas – tęstinė veikla turi būti vykdoma ne mažesniame kaip pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ įsipareigotame plote, išskaičiavus 1 m pločio apsaugines juostas iš abiejų lygiagrečiai einančio melioracijos griovio pusių (2014 m. pateikusiems paraiškas apsauginių juostų išskaičiuoti nereikia).

Nesilaikantiems minėto reikalavimo pa­ramos gavėjams, prade­dan­tiems vyk­dy­ti tęstinę veik­lą, taikomos sankcijos, kurių dydis priklauso nuo sumažinto įsipa­reigoto griovių ploto. Jei paramos gavė­jas  sumažino įsipareigotą griovių plotą ne daugiau kaip 10 proc., investicinė parama susigrąžinama už sumažinto ploto dalį. Jeigu įsipa­reigotas griovių plotas sumažintas daugiau kaip 10 proc., taikoma 10 proc. investicinės paramos susigrąžinimo sankcija.

Atsižvelgdami į taisyklių pa­keitimus, prašome paramos gavėjų, kurie, pradėję vyk­dyti tęstinę veiklą, griovių plotus sumažino dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kuo skubiau pateikti tai įrodančius dokumentus. Dokumentų laukiama Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose, kuriuose buvo pateiktos paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Internetu socialiniame tinkle su paaugle susipažinęs Šilalės rajono gyventojas ne tik apsigyveno jos tėvų namuose kaip pagalbinis darbininkas, bet ir įsirangė į nepilnametės lovą. Teismui vyras teisinosi, jog viskas esą vyko pačios mergaitės noru. Vis dėlto Šilalės rajono apy­linkės teismas nuteisė jį už lytinės aistros tenkinimą, pa­žeidžiant nepilnamečio asmens seksua­linio apsispren­dimo laisvę ir neliečiamumą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu asmeniu pradėtas gretimo rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų iniciatyva, jiems įtarus apie neleistinus santykius. Galiausiai byla pasiekė Šilalės rajono apylinkės teismą, kur kaltinamajam iškelta baudžiamoji byla.

Šilalės rajone gyvenantis pil­nametis A. J. internete susipažino su vos 14-os sulaukusia paaugle iš gretimo rajono. Įsisiūbavus bendravimui, kaltinamasis 2015-ųjų pavasarį įsidarbino pas mergai­tės tėvus pagalbiniu darbinin­ku.

Išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad dieną vyras su paauglės tėvu dirbdavo įvairius ūkio darbus, o naktimis įsirangydavo į jaunos merginos lo­vą, kur tenkindavo savo aist­ras.

Vyras nei pareigūnams, nei teismui kaltinimų neneigė. Tačiau atkakliai tvirtino, jog viskas vyko pačios nepilnametės sutikimu ir noru, jos pačios lovoje. Teismui jis paaiškino, kad vasarą įsidarbino pas merginos tėvą ir kartu su juo dirbdavo miške. Kaltinamojo teigimu, merginos tėvai jų santykiams neprieštaravo. Nors patys tėvai neigė žinoję, kas vyksta už dukters kambario sienų. Be to, tė­vas teismą netgi tikino, jog atseit darbininkas miegojęs virtuvėje. O paauglės motinos teigimu, darbininkas vos po mėnesio buvo išvytas, nes namuose jį užtiko neblaivų.

Šilalės rajono apylinkės teis­mas pripažino A. J. kaltu dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamete ir baudžiamuoju įsakymu skyrė jam metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Taip pat per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos kaltinamasis turės neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalėje apsilankiusi stilistė Agnė Gilytė pilnutėlėje Viešosios bibliotekos salėje dailiosios lyties atstovėms dalijo praktiškus patarimus, akcentuodama, jog ne ki­lo­gramai ir centimetrai yra svarbu, o tinkamai pa­rink­ti rūbai. Ir vos prasidėjus seminarui, iš jos lūpų nu­skam­bėjo bene svarbiausias patarimas: nelaukite „tos“ die­nos, dėvėkite gražius rūbus dabar. Jei norite, dažykite lūpas raudonai dabar. Nelaukite rytojaus!

Mada - laikina

Stilistė A. Gilytė besidominčiosioms mada turbūt geriausiai yra žinoma dėl savo populiarios knygos „Spintologija“. Lankydamasi Šilalėje, Agnė moterims pasakojo ne tik apie stilių, bet ir patarė, kaip neapsirikti, parduotuvėje renkantis aprangą.

„Kiekvienas drabužis kuria skirtingą istoriją. Yra tokių, kuriuos apsivilkus, nenori nu­sivilkti. Tačiau kartais drabužį velkiesi nedrąsiai, bet, sulaukęs komplimento, vėl jį rengiesi. Rūbas mūsų spintoje ima gyventi tik tada, kai mes jį padarome savo dalimi, imame jį nešioti įvairiuose deriniuose. O mada yra labai laikinas dalykas: tarkime, jei po ilgų svarstymų sugalvojote įsigyti kliošinius džinsus, paaiškėja, kad jie jau išėjo iš mados ir vėl yra madingi siauri“, – tikino stilistė.

Anot seminarą vedusios spe­­cialistės, stilius yra tai, ką mes darome su madingais rūbais. Greitosios mados tinklai naujas kolekcijas pristato kone kas dvi savaites, tad koja kojon suspėti beveik neįmanoma. Tačiau visada galima pritaikyti sau kokią nors tendenciją. Reikia tik mokėti ją išskaityti.

„Tarkime, paltukas. Stebėkite detales: jis turi dvi eiles sagų, ant pečių yra kilpelės, akcentuoti atlapai. Paltas dvispalvis, su tamsiu diržu. Ilgis – šiuo atveju iki kelių. Jūs galite įsigyti ir kitokį paltuką, tačiau turintį vieną ar daugiau tokių detalių. Lygiai taip pat ir madingos suknelės ar kiti rūbai – atkreipkite dėmesį į jų detales ir taip išskaitysite tuo metu vyraujančias tendencijas“, – aklai nesivaikyti madų siūlė A. Gilytė.

Emocinis pirkimas - ne išeitis

Ne visada stiliaus pojūtis yra duotybė. Žinoma, yra moterų, kurios atrodo nuostabiai be didelių pastangų, lyg netyčia. Bet yra ir tokių, kurios atrodo puikiai, nors niekas neįtaria, jog rytą prieš veidrodį jos persirengė mažiausiai penkis kartus. Abiejų rezultatas tas pats – nepriekaištinga išvaizda. Tik pastangų kiekis kitoks, nes vienai stiliaus jausmas savaime suprantamas, o kita jį turėjo išsiugdyti, atidžiai žiūrėdama į veidrodį ir stebėdama, kas tinka, o kas ne.

„Ne vienos moters spintoje rasime daiktų su etikete. Ką jie ten veikia ir kodėl? Taip nutinka dėl spontaniško pirkimo. Atleido iš darbo? Reikia „paguodos“ prizo. O gal atvirkščiai - pakėlė pa­reigose? Irgi nusipirksiu „prizą“. Moterys apsipirkinėjimui randa daugybę pasiteisinimų. Ir tik vėliau susizgrimba: avansas išleistas, teks vyrui sakyti, kad mokėjau kelis eurus...

Nederėtų taip elgtis. Nes emocinio pirkimo rezultatas – spinta, pilna rūbų, kurie tarpusavyje neturi nieko bend­ro. Štai tada tikrai nėra kuo apsirengti. Juk spintoje galioja „20/80“ dėsnis, kai vos 20 proc. turimų drabužių vilkime 80 proc. savo laiko. Nors galėtų būti ir atvirkščiai. Dažniausiai dėvime tai, kas traukia komplimentus, kas nereikalauja daug priežiūros – lyginimo ir pan. Kiti daiktai lieka laukti. Kartais taip nutinka, nes jie neturi sudėliotų derinių“, – apie rytus, kai tenka sukti galvą, ką apsirengti, kalbėjo A. Gilytė.

Ragino mylėti save

„Jūs turite kūną, kurį pažįstate. Tik neretai jo nematote ar nenorite matyti. Pavyzdžiui, matuojatės palaidinę, ji neužsisega, bet vis tiek perkate, nes viliatės, jog gal savaitę nevalgysite ir... užsisegs. Arba imate kelnes, nes ketinate sulieknėti. Noriu pakviesti moteris matyti, mylėti ir jausti tai, ką turite čia ir dabar. Pabrėžiu – ne kilogramai ir centimetrai svarbu, o tai, kokie yra mūsų pečiai, krūtinė, koks pečių santykis su talija ir klubais. Svarbiausia yra matyti savo figūrą bei jos proporcijas. Ir pritaikyti drabužį. Išsirinkite sau gražiausią kūno dalį. Pagalvokite, kurią vietą norėtumėte paslėpti. Tai labai padeda renkantis aprangą – arba maskuojame, kas nepatinka, arba pabrėžiame patinkančią vietą“, – stilingos aprangos pradmenis dėstė A. Gilytė.

Rūbai ir aksesuarai - pagal figūrą

Pagrindinius figūros tipus žinome visi. „Obuolys“ – stambesnė viršutinė kūno dalis, siauresni klubai. Priešingas tipas „kriaušė“ – liekna tali­ja, siauri pečiai ir platesni klubai. Kai visos trys apimtys (pečiai, talija, klubai) panašios, reiškia, figūra yra „berniukiško“ tipo. Ketvirtasis tipas – „smėlio laikrodis“, kuomet aiškiai išreikšta talija.

Pasak stilistės, kiekvieno figūros tipo moteris turi atidžiai galvoti, kur deda akcentus. Pavyzdžiui, aksesuarais apkrautos rankos ir ryškiai lakuoti nagai natūraliai atkreipia dėmesį. Kadangi rankos baigiasi ties klubais, didelė tikimybė, jog aplinkinių žvilgsniai būtent ten ir nukryps. Turinčiosios pilnesnę apatinę kūno dalį, anot A. Gi­lytės, turėtų rinktis švarką, kurio siūlė baigiasi kiek aukščiau klubų, o ne per plačiausią jų vietą. Verta atsiminti, kad smulkūs ir margi raštai, kurie lyg mirguliuoja akyse, optiškai didina objektus.

„Avalynė iki pusės blauzdų yra labai sudėtingas dalykas. Pagalvokite: sijonas, pėdkelnės, batai. Visa tai padalina kojas ir jos tarsi sutrumpėja. To reikėtų vengti. V formos iškirptė labai universali: ji gali būti gili ar kiek uždaresnė. Laivelio tipo apykaklė padės atsverti stambesnę apa­tinę kūno dalį. Kas užda­ra – optiškai pasididina. Todėl uždaros apykaklės labiau tinka „kriaušės“ tipui, nes padidinama viršutinė kūno dalis“, – dalijo patarimus stilistė.

Pasak jos, „obuolio“ tipo mo­terims rekomenduojama veng­ti ypač aptemptų palaidinių. Bet nereikia ir kraštutinu­mų – maišo tipo aprangos. Atviras kaklas, V formos iškirptė, šiek tiek ilgesnis pakabutis viršutinę kūno dalį gerokai palengvintų. Šio figūros tipo moterims tinka rūbų  sluoksniavimas – palaidinė, lengvai krentantis megztinis ir šalikėlis.

„Berniukišką“ figūrą turinčios moterys turėtų neakcentuoti talijos. Kadangi šio tipo figūrai trūksta moteriškų linkių, reikėtų vengti geometrinių raštų. Geriau gėlės, vingiai ir pan. Kūno proporciją sukurti galima, renkantis platesnę viršutinę dalį arba apatinę: platesnė palaidinė ir siauresnis sijonas ar kelnės. Arba atvirkščiai. Siaurėjantis „pieštuko“ sijonas taip pat sukurs moteriškų linkių efektą, o tiesus sijonas tik pabrėš kampuotumą. Beje, pelerinos, prisiūtos prie suknelės talijos, taip pat sukuria moteriškų linkių įspūdį.

„Yra bendri dėsniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Jei neaukšta moteris rankinuką nešioja palei kelius, ji optiškai save dar labiau sumažina. Derėtų išbandyti mažesnę delninukę, sagę švarko atlape taip pat kilstelti aukščiau. Ryškūs bateliai „kviečia“ žiūrėti į kojas. Sijono ilgis ties keliais atkreipia dėmesį būtent į kelius. Todėl idealiausias sijono ilgis – prieš pat ploniausią kojos vietą. Tai gali būti ir vos aukščiau kelių, ir žemiau jų. Geriausiai tą vietą nustatyti, atsistojus prieš veidrodį ir sijoną pakilnojus aukštyn-žemyn. Stambių rankų savininkės turėtų vengti rankovių, kurios baigiasi ties stambiausia rankų vieta“, – aiškino A. Gilytė.

Kur verta taupyti?

„Parduotuvėse dažnai kyla klausimas, kiek daiktas turėtų kainuoti. Paskaičiuoti paprasta: tarkime, jei suknelė, kurią gal užsivilksite tris kartus, kainuoja 300, tai jos vienas dėvėjimas atsieis 100. Tai yra brangu. Labai klaidinga už išeiginius batelius mokėti daug – juk juos apsiausite porą kartų. Geriau investuoti į tuos daiktus, kuriuos nešiosite dažnai“, – tikino stilistė.

A. Gilytės teigimu, taupyti galima, perkant rūbus „žemiau bambos“, nes apatinės dalies rūbai yra kur kas mažiau pastebimi ir kur kas greičiau susidėvi. Tačiau, pavyzdžiui, švarką derėtų turėti gerą ir kokybišką. Sutaupyti taip pat padės klasikiniai ir kokybiški rūbai, kurie nepavaldūs laikui.

„Jei ieškote kokybiškai pasiūto drabužio, reikėtų atkreipti dėmesį į detales: kuo jų daugiau, tuo labiau slepiami daikto trūkumai. Tokiomis detalėmis dažnai tampa įvairiose vietose įsiūti užtrauktukai, paraukimai, sagos ar panašūs dalykai. Kokybiško daikto nereikia visaip maskuoti“, – kaip atpažinti kokybę aiškino A. Gilytė.

Nors seminaras užtruko, susirinkusioms moterims jis tikrai neprailgo. O jam pasibaigus, daugelis dar laukė savo eilės, kad galėtų užduoti bent vieną asmeninį klausimą. Vienai rūpėjo išsiaiškinti savo figūros tipą, kitai patarimo, ką apsirengti konkrečia proga,  trečia norėjo sužinoti, ar teisingai pasirinko batus...

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Pavojaus širdžiai padidėjęs cholesterolio kiekis gali nekelti, jeigu kraujagyslės yra tvirtos ir sveikos – ne­pra­sidėjo jų uždegimas. O tai patikrinti padeda pažan­gūs kraujo tyrimai.

Be cholesterolio žmogaus gyvenimas, matyt, užgestų. Ši į riebalus panaši medžiaga dalyvauja ląstelių statyboje, lytinių hormonų gamyboje, tulžies rūgščių sintezėje, vitamino D apykaitoje ir kt.

Vis tik cholesterolio dažnai atsiranda per daug arba sutrinka jo santykis. Tai skatina klastingąją atero­sklerozę. Kontroliuoti cholesterolį padeda li­pidograma. Šis kraujo tyrimas atsklei­džia bendrojo, „gero­jo“, „blogojo“ cho­lesterolio bei trigliceridų kiekį.

Aterosklerozei prog­­resuojant, „blogasis“ cho­les­terolis bei tri­gli­ce­ri­dai skverbia­si į krauja­gyslių sieneles. For­­muo­jasi aterosklerozinės plokš­telės, krau­jagyslių spindis siau­rėja – au­ga širdies rit­­mo sutrikimo, infarkto, insulto ir kitų sunkių ligų pavojus.

Tačiau ne visuomet reikia išsigąsti „išprotėjusio“ cho­lesterolio. Šis sutrikimas dažniausiai nebaisus, jei žmogaus kraujagyslės yra sveikos, nėra kai kurių rizikos veiksnių. Praktika rodo, jog daug aterosklerozės komplikacijų įvyksta, esant normaliam cholesteroliui. Mano­ma, kad šios ligos pagrindas – lėtinis kraujagyslių uždegimas.
Todėl kontroliuojant širdies ir kraujagyslių susirgimus, dabar itin svarbų vaidmenį užima didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas (hs-CRB). Jis daug anksčiau įspėja apie aterosklerozės pavojų, nes leidžia nustatyti kraujagyslių mikrouždegimą.

Aterosklerozė sukelia ir ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą. Šią mirtinai pavojingą ligą galima iškart nustatyti, atlikus NT-pro BNP tyrimą. Jis taip pat padeda įvertinti, ar tinkamai skirtas gydymas.

AKCIJA! Lipidogramą, didelio jautrumo CRB ir NT-pro BNP tyrimus jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Pas mus - aukščiausi kokybės standartai. Akcija vyksta iki birželio pabaigos. Nemokamas kraujo paėmimas iš venos. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt 

Didėjantį sergamumą šia liga stebintys specialistai kvie­čia gyventojus nemokamai iš­sitirti. Pernai pagal sto­ro­sios žarnos prevencinę vėžio programą pasitikrino vos ketvirtadalis joje numatyto amžiaus šalies gyventojų.

Lietuvos vyrai ir moterys minėtoje programoje dalyvau­ja panašiai kaip kitų Europos Są­jun­gos šalių gyventojai.

„Tikimės, jog pasitikrinu­siųjų kasmet daugės, tokiu bū­du bus pasiekta gerų rezultatų. Todėl 50-74 metų žmonės, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, kviečiami nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačes­lavas Zaksas.

Siekdama dar labiau paskatinti žmones prevenciškai tirtis dėl storosios žarnos vėžio, taip pat ir pagal kitas prevencijos programas, VLK bei Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija inicijavo projektą „Kylame į kovą su vėžiu“. Viena iš jo priemo­nių – trumposios SMS žinutės, kuriomis žmonės raginami nemokamai pasitikrinti pagal keturias vėžio prevencijos programas: pros­tatos, gimdos kaklelio, krū­ties, bei storosios žarnos.

„Tiesa, teisės aktuose yra numatyta, kad ir pačios gydymo įstaigos žmones pasitikrin­ti gali kviesti jai patogiomis prie­monėmis: te­le­fonu, elekt­ro­niniais bei paštu siunčiamais laiškais“, – primena V. Zak­sas.

Storosios žarnos vėžys yra viena klastingiausių onkologinių ligų. Kadangi žmonės ilgą laiką nejaučia jokių požymių, pasak medikų, praeina ne vieni metai, kol liga pažengia.

Jaunųjų gydytojų asociacijos narys, abdominalinės chirurgijos rezidentas Justas Žilins­kas teigia, jog, reguliariai tikrinantis, ligos galima išvengti ar greičiau pasveikti.

„Patikros programa iš tiesų yra labai aktuali. Pirminis tyrimas – slapto kraujavimo išmatose testas – lengvai atliekamas, yra neskausmingas ir greitas. Jei testo atsakymas – neigiamas, tai tebūna vienintelis tyrimas, kurį kas 2 metus reikia atlikti 50–74 m. žmonėms“, – sako J. Žilinskas.

Visi reikalingi tyrimai pagal šią prevencinę programą atliekami nemokamai – už juos sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, mūsų šalies gyventojų sergamumas storosios žarnos vėžiu nuo 2010 m. auga. Pavyzdžiui, jei tuomet 100 tūkst. gyventojų teko 29,8 naujų susirgimų, tai 2015 m. – jau 43,5.

Rimantas ZAGREBAJEV

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas 

Klausos nusilpimas yra natūralus, su am­žiu­mi susijęs procesas. Vieniems jis ga­li pra­si­dėti nuo trisdešimties, ki­tiems - nuo ke­tu­rias­dešimties metų. Klausa silps­ta palaipsniui, ir daugiau nei pusei aštuoniasdešimtmečių nustatomas vi­du­tinio ar net sunkaus laipsnio nepri­gir­dėjimas. Toks klausos nusilpimas sukelia daug so­cia­­linių, psi­chologinių bei fizinių problemų. Deja, ne kiek­­vienas supranta, su kokiais sunkumais susiduria klau­sos sutrikimų turintys žmonės.

„Dalis silpniau girdinčiųjų vengia kreiptis į gy­dyto­jus, nes apsilankymas po­­lik­­linikoje tampa tikru iš­­šū­kiu. Jie negirdi, ką sako re­­­­gist­ra­tūros darbuotojos, kon­­­sul­ta­cijos me­tu nedrįsta pa­­­pra­šyti pakartoti, ko klausė gy­dytojas, ir iš kabine­to iš­eina ne viską supratę. Tokie žmo­nės nenori jaustis našta, atsi­sako šeimos narių pagalbos, skeptiškai ver­tina jų norą padėti, todėl dažniausiai tampa uždari, vengia susibūrimų, švenčių ar kitų situacijų, kur jiems reikės bendrauti. Tad, jei pas­te­bė­jote, kad vis dažniau ne­išgirstate, ką sako kiti, jei a­t­rodo, jog aplinkiniai kalba ne­aiš­kiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klau­sotės te­levizijos ar radijo, jeigu sun­ku bendrauti, kai kalba daugiau žmo­nių, negirdite arba nesuprantate, kai jus kalbina iš už nugaros, rekomenduoju kreiptis į gydytoją“, - sa­ko gy­dytoja otorinolaringologė Re­da Le­sutytė.

Kaip nustatomas klausos nusilpimas?

Pasak medikės, vienas iš populiariausių ir dažniausiai at­liekamų suaugusiųjų klausos tyrimų yra audiometrija. Tyrimo metu nustatomi klausos slenksčiai ir užrašoma audiograma, kurioje atsispindi klausos nusilpimo laipsnis bei tipas. Audiologinio ištyrimo išvadą gydytojas otorinolaringologas vertina kartu su bend­rais ir ausies būgnelio apžiūros duomenimis. Su amžiumi susijusį klausos nusilpimą padeda kompensuoti šiuolaikinės klausos protezavimo priemonės, klausos apa­ratai.

Kokios yra klausos nusilpimo priežastys?

„Klausos nusilpimas gali bū­ti įgimtas ir įgytas. Įgimtas yra paveldimas arba atsira­dęs dėl nėštumo metu persirgtų infekcinių, metabolinių ar kitų ligų, vartotų vaistų. Įgytas klausos sutrikimas gali būti dėl gimdymo traumos, jis dažnesnis neišnešiotiems naujagimiams. Kūdikių klausa gali nusilpti, persirgus bakteriniu meningitu, tymais ar vėjaraupiais, dėl ototoksinių vaistų vartojimo ar galvos traumų. Vaikų klausa sutrin­ka dėl ausų uždegimų, adenoidų, dažno ausinukų naudojimo, kai klausomasi muzikos dideliu garsu. Suaugusiųjų klausa gali nusilpti po akustinės traumos, ilgai dirbant ar  būnant triukšme be klausos apsaugos priemonių, dėl išorinės ir vidurinės ausies ūminių ar lėtinių ligų. Tačiau 9 iš 10 vyresnio amžiaus silp­niau girdinčių žmonių diag­nozuojamas su amžiumi susijęs klausos nervo nusilpimas“, - aiškina gyd. R. Le­sutytė.

Kur galima išsitirti klausą?

Medikė pripažįsta jog daugelis klausos problemų turinčių žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios turi klausos tyrimui naudojamą įrangą, tyrimus atlieka gydytojai otorinolaringologai. Išsitirti galima klausos centruose ar specializuotuose klausos kabinetuose.

„Gegužė daugelyje pasaulio šalių yra minima kaip geros klausos mėnuo. Tad rūpinkitės savo sveikata ir pasitikrinkite klausą“, - šilališkius ragina gyd. R. Lesutytė.

Klausos kabinete „Otome­dika“ Tauragėje konsul­tuo­­ja­mi klausos problemų turintys žmonės ir jų ar­timieji. Gydytoja atlieka tyrimus, konsultuoja dėl klausos reabilitacijos klausos aparatais bei kitomis girdėti padedančiomis priemonė­mis.

Adresas: Bažnyčių g. 7-2, Tau­ragė, tel. (8-652) 4-34-55.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ