Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketina inicijuoti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo bei LR sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį socialinį teisingumą draudimo įmokas mokantiems asmenims, taip pat – tinkamai užtikrinti mažas pajamas turinčių pažeidžiamiausių visuomenės grupių teisę į paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones padengimą. Šalies vadovas teikia šiuos įstatymo pakeitimų projektus viešai konsultacijai su visuomene.

„Inicijuojami teisėkūros pokyčiai yra būtini gerovės valstybei, kurios vienas svarbiausių siekių yra socialinis teisingumas, atskirties ir skurdo mažinimas bei lygių galimybių užtikrinimas. Žmonių gerovės siekiančioje valstybėje itin svarbu užtikrinti teisingą, taiklią, proporcingą ir adekvačią socialinių išmokų sistemą. Šiandien dėl skubotos, nekokybiškos teisėkūros ar kitų priežasčių įstatymuose yra atsiradę akis badančių neteisingumo spąstų“, – teigia Prezidentas.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmenims, kurie dirba ir gauna socialinio draudimo pensiją (išskyrus senatvės pensiją), draudimo išmoka netekus darbo yra mažinama ir išmokama tik ta jos dalis, kuri viršija gaunamą pensiją. Pasak šalies vadovo, toks išmokų ribojimas yra socialiai neteisingas, nes šie žmonės moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas kaip ir kitos visuomenės grupės.

Pagal socialinio draudimo paskirtį, galima aiškiai išskirti dvi išmokų rūšis. Pirmoji, skirta kompensuoti galimybei gauti pajamas – tai senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, periodinė ir vienkartinė kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Antroji, skirta kompensuoti paskutinio laikotarpio prarastoms faktinėms gautoms pajamoms ar jų daliai – tai nedarbo draudimo išmoka, ligos išmoka, ligos išmoka nelaimingo atsitikimo darbe atveju, profesinės reabilitacijos išmoka, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos. Prezidento teigimu, siekiant didesnio socialinio teisingumo nedarbo draudimo išmokų dydį tikslinga riboti tik susiejant su tos pačios paskirties išmokomis, kurios skirtos kompensuoti dėl vienokių ar kitokių priežasčių paskutinio laikotarpio prarastoms faktinėms gautoms pajamoms ar jų daliai. Tokiu atveju asmenims, įgijusiems teisę į išmokas, kurios kompensuoja galimybę gauti pajamas dėl patirtos žalos sveikatai ar kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos, netekto darbingumo kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, šalpos išmokos), turėtų būti užtikrinama jų teisė gauti visą pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką. Senatvės pensijos gavėjams įstatymo pataisos faktinės reikšmės neturės, nes senatvės amžiaus sulaukęs asmuo negali turėti bedarbio statuso, atitinkamai jam nedarbo draudimo išmoka nėra skiriama.

Didžiausią poveikį siūlomas naujas reguliavimas turės dirbantiems asmenims su negalia. Įstatymo projektu bus garantuotas ne tik teisingesnis dalinį darbingumą turinčių asmenų socialinių teisių užtikrinimas, bet ir atsiras geresnės paskatos asmenų su negalia užimtumui darbo rinkoje, kuris nedidėjo 5 metus ir šiandien tesiekia 29 proc. Įstatymo pataisos nukreiptos į 158 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia bei kitas tikslines grupes. Pataisos kas mėnesį palies vidutiniškai apie 500 asmenų, gaunančių nedarbo draudimo išmoką, bei prisidės prie šių asmenų skurdo rizikos lygio mažinimo. Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis 2019 m. siekė net 31,3 proc., kas yra 10,7 proc. punkto didesnis rodiklis už bendrą skurdo rizikos lygį šalyje bei 10,4 proc. didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį – 20,9 proc.

Sveikatos draudimo įstatymo pataisos inicijuojamos siekiant tobulinti paciento priemokos už kompensuojamuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones padengimo tvarką – nustatyti teisingą teisės gauti priemokos padengimą kartelę, kuri šiuo metu yra nelogiška ir neatitinka skurdo riziką patiriančių žmonių faktinių pajamų ir poreikių.

Šiuo metu paciento priemokas valstybė padengia senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliems asmenims – vaikams ir suaugusiems su negalia, kurių užpraeito mėnesio pensijų, išmokų, rentų ir (ar) draudžiamųjų pajamų suma sudaro mažiau kaip 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD). Šis dydis yra suprantamas kaip absoliutaus skurdo riba, vertinant pacientų mažiausias pajamas, naujuoju teisiniu reguliavimu siūloma taikyti ne 95 proc., o 100 proc. MVPD ribą. Taip pat – pajamas vertinti ne pagal praėjusių, o pagal patvirtintą einamųjų metų MVPD dydį. „Valstybė negali viena ranka nustatyti minimalių vartojimo poreikių dydžio, sakydama, kad tai absoliutaus skurdo riba, o kita ranka tą dydį pati mažinti. Taip pat visiškai nepagrįsta, vertinant šios dienos žmonių pajamas, lyginti jas ne su šiandien aktualiu, o su praėjusių metų vartojimo poreikių dydžiu“, – akcentavo Prezidentas.

„Valstybė stipri tiek, kiek ji teisingai ir adekvačiai rūpinasi savo silpniausiais. Dabartinė pacientų priemokos padengimo tvarka neatitinka įprastų skurdo mažinimo priemonių standarto. Skaudžiausia tai, kad dėl tokių neapgalvotų įstatymo nuostatų sukompromituojami ne tik geri įstatymo tikslai, bet ir pati valstybė. O dar blogiau – tokiuose neteisingumo spąstuose gyvenimiškoje kasdieninėje realybėje atsiduria pažeidžiamiausios visuomenės grupės – vaikai su negalia ir jų šeimos, suaugę neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės ir pensininkai“, – pabrėžė šalies vadovas.

Seimui priėmus šias pataisas, Nedarbo draudimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d., o Sveikatos draudimo – nuo 2021 m. kovo 1 d.

Prezidentas kviečia visuomenę ir socialinius partnerius įvertinti paruoštus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo projektus ir teikti savo nuomonę, galimas alternatyvas bei pasiūlymus jį tobulinti iki gruodžio 2 d., atsiunčiant el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Prezidento komunikacijos grupės inform.

Pasaulį užvaldžius koronaviruso pandemijai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės, dezinfekcinio skysčio pakuotės tapo neatsiejama naujos kasdienybės dalimi. Ir jei anksčiau išeinant iš namų daugelis neretai pasitikrindavo, ar su savimi pasiėmė raktus, telefoną, piniginę, šiandien pirmiausia skubama užsidėti kaukę. Prevencija, saugantis nuo koronaviruso infekcijos neabejotinai svarbi, tačiau su antrąja COVID-19 banga iš paskos slenka tylus, bet ne mažiau grėsmingas priešas – pandeminė tarša, nuo kurios vakcina nebus išrasta.

Infekuotos atliekos – budintis priešas

Pasak pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktoriaus Vitoldo Sapožnikovo, plintant virusui lygiagrečiai auga ir taršos mastai. Pasinėrę į koronaviruso rūpesčius, taršos ir aplinkosaugos problemas kol kas atidedame ateičiai, nesusimąstydami, kad netinkamas atliekų tvarkymas arba dar blogiau – šių atliekų netvarkymas, tik paaštrins situaciją. Nežinodami, kaip saugiai turėtų būti utilizuojamos galimai virusu infekuotos atliekos, rizikuojame toliau platinti grėsmingą ligą, taip sukeldami dar didesnį pavojų savo sveikatai ir darydami žalą aplinkai.

„Šiuo metu visas pasaulis susitelkęs į pandemijos suvaldymą, tačiau lėto kenkimo aplinkosaugos problemos patrauktos į paraštes. Aplinka dūsta COVID-19 atliekose – išmetami didžiuliai kaukių, pirštinių, kiekiai, daugybė dezinfekcinio skysčio plastiko talpų, veido skydeliai, vienkartiniai drabužiai. Akivaizdu, kad problema yra globali ir tampa ilgalaike visame pasaulyje, o jos nepradėjus spręsti dabar – ji taps dar vienu pasauliniu ateities aplinkosaugos iššūkiu“, – įsitikinęs V. Sapožnikovas. 

 „Žalvaris“ direktoriaus teigimu, netinkamai tvarkomos vienkartinės asmens apsaugos priemonės ne tik didina taršą, bet ir kelia papildomą riziką užsikrėsti pavojingu virusu.

„Nors nėra įrodyta, kad panaudotos, aplinkoje besiplaikstančios kaukės ar respiratoriai gali perduoti užkratą, tai nėra ir paneigta. Todėl, jeigu kaukę ar respiratorių dėvėjo virusu užsikrėtęs žmogus ir jis veido apsaugos priemonę tiesiog išmetė į šiukšliadėžę viešoje vietoje, išlieka rizika, kad nuo jos virusas gali būti perduotas ir platinamas toliau – tiek atliekas tvarkantiems žmonėms, tiek gyvūnams“, – sakė jis.

V. Sapožnikovas atkreipia dėmesį, kad infekuotų atliekų tvarkymui yra keliami ypatingi reikalavimai, tokios atliekos turi būti saugiai surenkamos, laikomos ir galiausiai sudeginamos. Šios atliekos jokiu būdu neturėtų patekti į sąvartynus. Lietuvoje teisę tvarkyti medicinines atliekas, kurioms priskiriamos ir infekuotos asmens apsaugos priemonės, turi vos dvi įmonės.

Kaip tinkamai išmesti panaudotas kaukes?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kaukės, respiratoriai ir kitos panaudotos asmens apsaugos priemonės, turėję sąlytį su virusu, turi būti utilizuojamos taip, kad antriniam viruso plitimui aplinkoje būtų užkirstas kelias. Rekomenduojama panaudotą kaukę ar respiratorių sandariai „supakuoti“ į dvigubą plastikinį maišelį ir tik saugiai jį užrišus, išmesti į buitinių atliekų konteinerį kaip atlieką.

Namuose saugiai išmesti asmens apsaugos priemones gali kiekvienas – reikėtų skatinti vieniems kitus tai daryti ir vengti šių atliekų atsikratyti viešose vietose. Akivaizdu, kad saugiai utilizuojant panaudotas asmens apsaugos priemones suvartojamo plastiko kiekiai trigubinami, tačiau netinkamai šias atliekas tvarkant ir išmetant viešose vietose – jos „skraido“ ore, nugula gatvėse, pievose ir parkuose, patenka į vandens telkinius.

„Nei Lietuvoje, nei kitose šalyse kol kas nėra įrengtų panaudotoms asmens apsaugos priemonėms skirtų specialių konteinerių ar talpų, kur būtų galima jas saugiai išmesti ir surinkti. Pandemija nesibaigs rytoj, tad galvoti apie tai šalies mastu turėjome jau vakar, nes tik tokiu atveju galima užtikrinti, kad šias atliekas tvarkantys žmonės, dirbdami savo darbą, bus saugūs, o šalia prekybos centrų ir miestų gatvėse nebematysime „skraidančių“ veido kaukių ar guminių pirštinių. Nieko nedarant ir neieškant sprendimų dabar, tik pandemijai atsitraukus, pamatysime tikrąjį problemos mastą – tiesiog turėsime dar vieną ekologinę katastrofą, su kurios pasekmėmis tvarkytis teks dešimtmečius“, – kalbėjo V. Sapožnikovas.

Kaukių naudojimas tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pasaulio šalių yra privalomas, vienkartines priemones rekomenduojama keisti kas kelias valandas. Vienas žmogus per dieną šių priemonių gali panaudoti bent kelias, todėl suskaičiuoti realius išmetamus kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio pakuočių kiekius labai sudėtinga – tikėtina, kad jie yra milžiniški ir pasauliniu mastu siekia tūkstančius tonų per dieną.

Trūksta valdžios dėmesio

Pasak „Žalvario“ direktoriaus, kaskart atsikratydami panaudotu ar nereikalingu daiktu, turime atkreipti dėmesį į tai, kur jis nuguls ir kas su juo bus daroma. „Žalvario“ vadovas ragina vartoti atsakingai – jei tik įmanoma, rinktis daugkartines pakuotes, tinkamai rūšiuoti atliekas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

Jis įsitikinęs, kad apie pandemijos pasekmes ėmus diskutuoti vis garsiau, drauge su valstybės institucijomis įmanoma parengti konkretų efektyvių veiksmų planą. Lietuvoje yra įgyvendinta sėkmingų atliekų tvarkymo projektų, kaip, pavyzdžiui, taromatų sistema, tad V. Sapožnikovo įsitikinimu, labai svarbu neuždelsti ir nepalikti koronaviruso sukeliamų aplinkosaugos problemų nuošalyje – sukuriant saugią šių atliekų surinkimo sistemą, naudojant informacines-edukacines priemones, ugdant visuomenės sąmoningumą apie tai, kaip tvarkyti pavojingąsias pandemines atliekas, galima laiku sustabdyti problemos plitimą.

UAB „Žalvaris“ yra didžiausia pavojingųjų atliekų tvarkytoja Lietuvoje, kasmet surenkanti ir sutvarkanti per 30 tūkst. tonų atliekų. 1965-ais metais veiklą pradėjusi įmonė šiuo metu tvarko daugiau kaip 180 skirtingų rūšių atliekų, kurių didžiausią dalį sudaro pramonės bei automobilių techninės priežiūros ir remonto įmonių veikloje susidarančios pavojingosios atliekos. Įmonėje dirba per 50 įvairių sričių specialistų, iš kurių 11 teikia aplinkosauginės dokumentacijos rengimo, atliekų apskaitos bei konsultavimo paslaugas.

Eglė BERENTIENĖ

Marketingo ir komunikacijos vadovė

2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Tautodailės metais. Lap­­kričio 13 d. jie paminėti Tauragės krašto muziejuje „Santa­ka“, kur buvo su­rengta keturioliktoji regioninė (Tauragės apskrities) paro­da „Aukso vai­nikas“. 

Parodoje dalyvavo liaudies meistrai, tautodailininkai iš Tau­ragės, Jurbarko ir Šilalės rajonų – iš viso 22. Komisija, sudaryta iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistų bei Tauragės rajono dailės žinovų, atrinko geriausius kūrinius respublikiniam turui. Sa­vo darbus pristatė Šilalės miesto bei rajono tautodailininkai ir meistrai Al­fonsas Maulius, Rita Urbonaitė, Bi­ru­tė Overlingienė, Jonas Gerkė, Daiva Kau­nienė, Benisė Gir­kon­tienė, Alvydas Po­cius, Danutė Son­gai­lienė ir Vladas Jana­vičius. 

Liaudies taikomosios dailės srityje, pri­stačiusi savo megztus delmonus (tai puošni kišenė, austine juostele lietuvių moterų rišta prie juosmens), ant­­rąją vietą pelnė šilališkė B. Gir­kon­tie­nė. Už kryželiu siuvinėtus paveikslus specialiuoju diplomu apdovanotas V. Janavičius. 

Pirmąsias vietas užėmė ir į respublikinį turą pateko šilališkiai A. Maulius (medžio skulptūra) ir kryždirbys A. Po­cius bei tauragiškė Raimonda Debec­kienė, eksponavusi pintus darbus. 

Respublikinis turas bei laureatų apdovanojimas tradiciškai vyks sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną. Lin­kime mū­sų liaudies meistrams kuo didžiausios sėkmės. 

Ilona RAUDONIENĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etnografijai) 

Renatos JANČIAUSKIENĖS nuotr.

Rūpindamasis klientų saugumu, mobiliojo ryšio ope­ra­torius „Tele2“ ragina savo pri­va­čius ir verslo klientus reikalingas prekes bei paslaugas užsisakyti elektroninėje parduotuvėje www.tele2.lt. 

„Rekomenduojame kuo daugiau kasdienių reikalų ir darbų atlikti nuotoliniu būdu. Patogiai planuotis savo pir­kinius bei juos įsigyti galite „Tele2“ internetinėje par­duotuvėje bei savitarnoje“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius. 

Paslaugos nuotoliniu būdu ir nemokamas pristatymas

Internetinėje parduotuvėje arba savitarnoje galima įsigyti operatoriaus siūlomų prekių bei paslaugų: telefonų, kompiuterių, iš­maniųjų įrenginių, modemų arba pokalbių bei interneto planų. Už­sa­kytos prekės bus pristatytos nemokamai.

Privatiems „Tele2“ klientams in­formacija teikiama nuo 7 val. iki 23 val. Skambinti galima trum­puoju numeriu 117 (skam­bi­nant tik iš „Tele2“ tinklo, nemokamai) arba (+370-684) 0-01-17 (skambinant iš užsienio ar kito operatoriaus, kaina – pagal mokėjimo pla­no tarifus).

Reikalinga informacija – savitarnos svetainėje arba programėlėje

Klientų patogumui „Tele2“ siūlo išbandyti savitarnos svetainę mano.tele2.lt. Joje galima pasi­tikrinti duomenų likučius, apmo­kėti sąskaitas, užsisakyti naujus pokalbių ar interneto planus bei papildomų paslaugų, pratęsti sutartis, pasikeisti kredito limito dy­dį, atstatyti užblokuotą telefono PIN kodą.

„Tele2“ savitarnos svetainė sukurta, atsižvelgiant į klientų poreikius – čia nereikia laukti, o rasti atsakymus į iškilusius klausimus ar atlikti pakeitimus ypač paprasta. Prie savitarnos jungiantis pirmą kartą, prireiks tik jūsų telefono numerio – tuomet SMS žinute gausite laikiną slaptažodį, kurį vėliau galėsite pakeisti. 

Pasitikrinti duomenų likučius, apmokėti sąskaitas, stebėti vartojimo statistiką bei užsisakyti paslaugas galite ir „Mano Tele2“ programėlėje. Ją nemokamai parsisiųskite iš  „Google Play“ ir „App Store“.

Telefonų remonto paslaugos – neišeinant iš namų

„Tele2“ priklausantis išma­nių­jų įrenginių servisas „Smart Mas­ter“ visiems klientams šiuo metu siūlo telefonus remontui atiduoti ir iš jo pasi­imti net neišėjus iš namų. Nu­rodytais adresais įrenginius paims bei juos grąžins kurjeris. Įrangos pristatymas ir grąžinimas visoje Lietuvoje – nemokamas.

Visų operatorių klientai sa­vo užklausas gali registruoti tel. (8-617) 1-88-88 arba internetu www.smart­master.lt.

Išmaniųjų įrenginių servise nuo­toliniu būdu taisomi visi įren­gi­­niai, taip pat garantiniai ir draus­ti išmanieji. Įvedę užsakymo numerį serviso internetinėje svetainėje, galėsite greitai pasi­tik­rinti savo įrenginio taisymo eigą. 

Sprendimus verslui gaukite per atstumą

„Tele2“ verslo klientai gali valdyti, keisti ar užsisakyti nau­jas paslaugas savitarnos svetainėje arba susisiekę su savo asmeniniu verslo vadybininku. 

Išleisti mažiau ir uždirbti daugiau įmanoma. Iš­ban­dy­kite šiuo metu verslui ypač aktualias paslaugas – išmanų skambučių valdymą efekty­viam klientų aptarnavimo pro­cesui, „Tasker“ sprendimą verslo procesų optimizavi­mui ar „Han­na CRM“ įrankį sklan­džiam ryšių su klientais valdymui. 

Su naujais ar esamais verslo klientais, išsirinkusiais bet kurią paslaugą www.tele2.lt/vers­lui svetainėje ir palikusiais savo kontaktus, susisieks „Tele2“ konsultantas ir pateiks geriausią pasiūlymą verslui. 

„Tele2“ verslo klientams informacija teikiama nuo 7 val. iki 23 val. Skambinti galima trumpuoju numeriu 1575 (nemokamas) arba (8-684) 0-00-75 (kaina – pagal mokėjimo plano tarifus).

Jovita JARUTIENĖ

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo inžinerijos instruktorius majoras Nerijus Mi­lašius Šilalėje retas svečias, todėl apie jo pasiekimus žino tik patys artimiausi žmonės. Kone ketvirtį am­žiaus Lietuvos kariuomenei pašventęs majoras tikina, jog negali būti įdomesnio ir reikalingesnio darbo, kaip pasirengimas ginti Tėvynę. Kariuomenė yra vienintelė vieta, kur sunkų darbą bei nuolat kylančius pavojus vainikuoja nelengvai pasiekiama romantika.

Grįžo į Karo akademiją 

Šilališkis N. Milašius Simono Gaudėšiaus gimnaziją baigė prieš 25-erius metus. Jau tada žinojo, kad nori tapti kariūnu, tačiau studijas Lietuvos karo akademijoje teko atidėti metams. Norinčiųjų tapti karininkais tada buvo tiek daug, jog į vieną studijų vietą pretendavo net septyni žmonės.

Bet menkutės sveikatos prob­lemos nepakišo kojos Ne­ri­jaus svajonei – įsitikinęs, kad siekis tapti karininku niekur nedingo, Lietuvos karo akademiją jis sėkmingai šturmavo po metų. Ir jam ten puikiausiai sekėsi – baigė mokslą būdamas antroje pagal absolventų pažangumą bei aktyvumą sudaromų reitingų vietoje. 

2001 m. karo inžinerijos N. Mi­lašius vyko studijuoti į Jung­ti­nes Amerikos valstijas, Šve­dijoje baigė štabų jaunesniųjų karininkų kursus, karybos dalykų mokėsi Anglijoje. Karo inžinieriaus specialybę įgijęs jaunas leitenantas pasirinko tarnybą Tauragėje dislokuotame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, kur trejus metus dirbo Inžinerinio būrio vadu.

2008 m. panaikinus privalomąją karo tarnybą ir perėjus prie profesionalios kariuomenės, Nerijus pradėjo dirbti Tauragėje dislokuotoje išminavimo komandoje. Važinėdamas su išminuotojais po regiono savivaldybes, trejus metus rinko po Antrojo pasaulinio karo likusias bombas, minas, artilerijos sviedinius bei kitokius žemėje slypinčius sprogmenis. 

Karininkų rotacija šilališkį nuvedė į sostinę, kur jam buvo patikėta koordinuoti visoje Lie­­tuvoje vykstančius išmina­vi­mo darbus. Tarnaudamas šta­be, jis pakeitė veiklos profilį ir tapo Lietuvos kariuomenės operacijų karininku. 

Dirbdamas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabe ir Jungtiniame štabe (da­bar – Gynybos štabas), mjr. N. Mi­­lašius prisidėjo planuodamas svarbiausias tarptautines taikos palaikymo misijas Irake, Af­ganistane, Kosove. Keliose svar­biose misijose dalyvavo ir pats. 

Nerijus sako, jog 2006–2007 m. Irake pajuto, kas yra tikras karas. Nors pirmajai misijai, kaip ir visi Lietuvos kariai, buvo gerai fiziškai bei psichologiškai pasirengęs, nesitikėjo, jog pačiomis pirmomis dienomis ga­li patekti į tikrą kovos lauką. 2012–2013 m. Afganistane, kur lietuviai palaikė šalies saugumą Herate kartu su Italijos kariais, buvo nepalyginamai saugiau.

Per kone ketvirtį amžiaus trunkančią tarnybą Lietuvos kariuomenėje N. Milašius įgijo didžiulę patirtį, todėl panoro ja pasidalinti su būsimais karininkais. Atsiradus galimybei, 2017 m. pradėjo  eiti taktikos instruktoriaus pareigas Vy­tau­to Didžiojo karininkų kur­suose. 

Karininkai rotuojami kas trejus metus. Paskutinė rotacija paskatino mjr. Nerijų grįžti prie jaunystės pomėgio – šiemet generolo Jono Žemaičio Lie­tuvos karo akademijoje jis pradėjo dirbti karo inžinerijos instruktoriumi. 

Neatsiejama valstybės dalis

Mjr. N. Milašius tikina, jog Lietuvos kariai yra pasiruošę taip pat gerai, kaip ir sąjungininkų kariuomenių. Karių rengimo procesai NATO šalyse standartizuoti, todėl iš esmės nesiskiria. 

„Lietuvos kariuomenėje parengimas labai stiprus, išvykę į tarptautines misijas, savo kariais tikrai galime didžiuotis – dar nenuvylėme nė vienų sąjungininkų ar partnerių, gauname geriausius jų atsiliepimus. Karybos genai yra mūsų DNR nuo pat viduramžių karų: žemaičių, prūsų kariai visada buvo tvirti ir stiprūs, tikri kietasprandžiai. Neatsitiktinai Lietuvos kariuomenėje yra labai daug žemaičių“, – su pasididžiavimu „Šilalės artojui“ sako mjr. N. Milašius.

Pasak karininko, Lietuvos ka­riuomenėje karinis rengimas nenutrūksta net ir sunkiausio­mis sąlygomis – ir pandemijos metu kariai vyksta į poligonus, tobulina karybos įgūdžius, žinoma, griežtai laiky­da­miesi saugumo bei prevencijos. Pastebimai gerėja ir Lie­tuvos kariuomenės aprūpinimas. Perkama pati pažangiausia technika bei ginkluotė, kariai aprūpinti vienais geriausių Europoje automatiniais ginklais, akivaizdžiai sustiprėjo netiesioginės ugnies galia, prieštankinė ir oro gynyba. 

Šią liepą paskelbti apklausos rezultatai parodė, jog kone du trečdaliai šalies gyventojų Lietuvos kariuomenę vertina teigiamai. Viena svarbiausių tokio pasitikėjimo priežasčių, mjr. N. Milašiaus nuomone, yra šauktinių grąžinimas į Lietuvos kariuomenę.

„Iš pradžių tėvai į tai žiūrėjo skeptiškai. Bet kai sūnūs išėjo tarnauti ir patys pamatė, kaip kariuomenėje jaunimui ugdomos lyderio, kario savybės, vyriškumas bei pilietiškumas, kaip vaikinai ir merginos sustiprėja fiziškai bei psichologiškai, visuomenės požiūris į kariuomenę visiškai pasikeitė. 

Didžiulę reikšmę tam turėjo Lietuvos kariuomenės modernizavimas ir atvirumas visuomenei. Tokiais atvejais kaip dabar, per koronaviruso pandemiją, kariuomenės matomu­mas smarkiai padidėja. Vi­suo­menėje matomi kariai savanoriai, šauliai. Žmonės pastebi, jog kariai nedelsiant reaguoja, įveikiant iškilusias grėsmes. Vienas iš kariuomenės tikslų –

ginti Tėvynę nuo agresorių ka­ro metu, bet ne ką mažiau svarbu ir taikos metu padėti įveikti krizes bei grėsmę keliančias situacijas“, – sako mjr. N. Mi­la­šius. 

Pasak karininko, neatsitikti­nai šiemet į generolo Jono Že­maičio Lietuvos karo akademiją stojo rekordiškai daug jaunimo. Ir net trečdalį pirmakursių sudaro merginos. Viešoje erd­vėje jau nebegirdime ir abejojančių, ar Lietuvai reikia savo kariuomenės. 

„Kaip žmogui reikia visų kū­no dalių, taip ir valstybei reikia turėti viską, kas užtikrintų jos funkcionavimą. Kariuomenė – neatsiejama valstybės dalis, nes užtikrina apsaugą nuo išorės agresorių. Kuo stipresnė kariuomenė, tuo labiau atgrasomi potencialūs priešai. Saugi valstybė yra stabilesnė, patrauk­lesnė investuotojams, stiprėja jos ekonominis pajėgumas, gerėja piliečių gyvenimo lygis“, – pastebi mjr. N. Milašius.

Didžiausi išbandymai – Lietuvoje

Karo inžinieriaus specialybė N. Milašiui dažnai leisdavo pajusti mirties alsavimą į nugarą. Tarnaudamas Lie­tuvos kariuomenėje, jis dalyvavo apie 150 išminavimo bei sprogdinimo operacijų. Majoras neslepia, kad būdavo momentų, kai tekdavo prisiimti atsakomybę, nes suprasdavo, jog kartu dirbantys išminuotojai turi vaikų ir negali rizikuoti savo gyvybe.

Griebti į rankas granatą be žiedo, kuri su juodžemio krūva buvo atvežta į vaikų darželio teritoriją, ir pernešti į saugią vietą gali tik stipriai psichologiškai pasirengęs karys. Kas tokiu metu gali įvykti, niekas nesiryžta net prognozuoti.

Tokių situacijų, neneigia Ne­rijus, yra buvę labai daug. Bene labiausiai atmintin įstrigo išminavimo operacija, per kurią teko į traktoriaus priekabą sukrauti ir iš ūkininko lauko išvežti 11 vokiškų Antrojo pasau­linio karo aviacinių bom­bų – konteinerinių, fugasinių, skeveldrinių bei kitokių. Kiek­viena ten rasta bomba svėrė nuo 100 iki 250 kilogramų. 

„Tai buvo iki šiol didžiausia išminavimo operacija Lie­tuvoje, vykusi net dvi dienas. Didžiulių gabaritų sprogmenis išminuotojai vežė į karjerą, kad galėtų saugiai neutralizuoti“, – „Šilalės artojui“ pasakoja mjr. N. Milašius.

Labai daug kartų mirtiną pavojų jam teko pajusti ir pirmojoje tarptautinėje taikos misijoje Irake. Karinė bazė, kurioje buvo dislokuoti lietuviai, per pusmetį buvo atakuota net 60 kartų. Sykį raketa pataikė į valgyklą, kurią turėjo atidaryti po 5 minučių. Laimė, nukentėjusių nebuvo, tik kariai liko be valgyklos ir ilgai turėjo maitintis sausu daviniu.  

„Tekdavo pasikliauti likimu, nes nežinodavai, kada koks sviedinys pataikys į tave ar nukris kažkur visai šalia. Iš savo bazės į paskutinę kelionę namo išlydėjome šešis karius – žuvo kolegos latviai, ukrainiečiai, lenkai. Tokiais atvejais supranti, jog tik laiko klausi­mas, kada jų vietoje gali atsidurti pats. Pa­vo­jin­ga prie to pripras­ti, todėl protas neleidžia atsipalaiduoti, laiko įjungtą pavojaus režimą. Ir tuo pat me­tu suvoki, kad nieko negali pa­keis­ti“, – pripažįsta mjr. N. Mi­lašius. 

Išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, pasak Nerijaus, gali­ma išmokti. Jam teko įveikti dviejų savaičių ekstremalaus šalčio išgyvenimo kursą Nor­vegijoje, už poliarinio ra­to. Iki tol, sako, negalėjo nė įsivaizduoti, jog, esant minus 40 laipsnių temperatūrai, teks šokti į ledinio vandens eketę, miegoti ant sniego, pasitiesus tik elnio kailius. 

Netrukus po to, kai grįžo iš speigračio, Nerijus vyko į Ira­ką, kur svilino didesnis nei 40 laipsnių karštis. Nors, anot majoro, prie visko priprantama, lengviau ištverti šaltį, nei karštį. Judėdamas žmogus sušyla, valgo karštą maistą, žinios padeda išvengti galūnių nušalimų, todėl nuo šalčio galima apsisaugoti. O kai spigina karštis, nuo kurio niekur nepasislėpsi, apsisaugoti nėra kaip.

„Tačiau misijos pabaigoje per karštį buvome įsigudrinę stadione žaisti futbolą. Ir kai žiemą temperatūra Irake nukrito iki -2 laipsnių, teko viską, ką turėjome, apsivilkti – atrodė, kad yra šalčiau nei už poliarinio rato“, – juokiasi iš Šilalės kilęs kariškis. 

Šauliui reikia savitvardos

Majoras N. Milašius – puikus šaulys, laimėjęs ne vienas sportinio šaudymo varžybas. Pasak kariškio, geram šauliui neužtenka taiklios akies ir geros rankos, reikia dar ir stip­rios savitvardos įgūdžių bei ilgamečių treniruočių.        

„Norėjau ginklą turėti savigynai, bet kažkada kolega pakvietė į šaudymo varžybas – ir susidomėjau šiuo sportu. 2017 m. sausio mėnesį pačiose pirmosiose šaudymo varžybose netyčia užėmiau trečiąją vietą. Taip pasinėriau į tą sportą, pradėjau domėtis šaudymo disciplinomis, ir greitai šaudymas pakeitė didžiausią anksčiau turėtą pomėgį – žvejybą“, – neslepia Nerijus, sportinio šaudymo varžybose Lietuvos karo akademijos komandai padedantis iškovoti pirmąsias vietas.

Pasak majoro, šaudymo sportas Lie­tuvoje labai sparčiai po­puliarėja, įsitraukia vis daugiau įvairaus amžiaus žmo­nių, nes šaudymas teikia di­džiulį pasitenkinimą, leidžia pa­justi galią, ug­do miklumą ir taik­lumą. 

„Sportinio šaudymo varžybos yra labai dinamiškos, visada turi galvoti apie greitį ir taiklumą ir tuo pačiu metu nepamiršti būtiniausio dalyko – saugumo. Ginklas yra labai rimtas dalykas, galintis sukelti skaudžių pasekmių. Mūsų visuomenei labai trūksta saugumo supratimo ir ginklo naudojimo kultūros, tačiau visa širdimi esu už tai, jog gink­lą galėtų turėti ir šauliai, ir savanoriai, ir daugelis nepriekaištingos reputacijos piliečių. Niekada negali žinoti, kada jo prireiks – Ukrainos atvejis parodė, kaip žali žmogeliukai paliko karius be gink­lų, ir jie negalėjo pasipriešinti“, – sako mjr. N. Milašius. 

Nuo iššūkių iki malonumo – vienas žingsnis

Iš Šilalės kilęs karininkas džiaugiasi, jog į kario profesiją pastaruoju metu žiūrima vis palankiau, didėja ir jaunimo susidomėjimas ja. 

„Jaunam žmogui ji gali duoti labai daug – kiekvienas vyras, gal ir mergina, turėtų praeiti bent bazinį kario rengimo kursą, kad pajustų karybos dvasią. Kaip žmonės pažįsta sportą, meną, taip reikia pažinti ir karybą. Kartais ji nustebina net ir pačius baisiausius skeptikus, todėl po privalomosios karo tarny­bos daugelis pasirenka pro­fe­sionalo kelią kariuomenėje“, – pas­tebi mjr. N. Milašius. 

Baigiantiems gimnazijas jau­nuoliams karininkas re­komenduoja pasido­mė­­ti studijomis generolo Jo­no Žemaičio Lietuvos karo aka­­demijoje, kurioje yra pui­­kiausios galimybės ne tik įgyti aukštąjį mokslą bei paklausią profesiją, bet ir sportuoti, mokytis taktikos dalykų. Keletas studijų prog­ramų atveria kelius tiems jauniems žmonėms, kurie domisi jūrei­vyste arba aviaci­ja – jie gali tapti jūrininkais bei nau­jausių sraigtasparnių pilotais. N. Mi­lašius tikina, kad šioje aukštojoje mo­kykloje yra kur kas daugiau egzotikos, nuotykių ir iššūkių, nei bet kur kitur. 

Nerijus ir pats stu­dijuoja magistrantūroje – gilinasi į gynybos išteklių vadybą. Jis pripažįsta, kad jo planuose niekada nebuvo karjeros siekio, nes į Lietuvos kariuomenę atėjo iš pašaukimo, jausdamas potraukį karybai, gink­lams, norą nugalėti pavojus. 

„Kariuomenė yra tokia vieta, kurioje atlikdamas sunkius ir nuobodžius darbus, tampančius kasdiene rutina, žinai, kad įvykiai staiga gali pasisukti 180 laipsnių kampu ir suteikti ne tik malonumą, bet ir leisti patirti tikrą romantiką“, – neabejoja jaunimą karo inžinerijos mokantis majoras. 

Vis dėlto, pasak Nerijaus, tarnyba kariuomenėje nėra vaikų žaidimas. Kad valstybei kylančios grėsmės realios, dabar jau niekas neabejoja – tą rodo šiuo metu prieš Lietuvą ir kitas šalis vykdomas informacinis karas, propagandinės bei kibernetinės atakos. 

„Manau, jog dabartinė Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi apginti šalį, ir jaunimas jai labai padėtų ginti Tėvy­nę“, – įsitikinęs mjr. N. Milašius. 

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš N. Milašiaus asmeninio archyvo

Kasmet Lietuvoje iškertami dideli miško plotai. Norint atkurti, skatinti tvarumą ir kovoti su klimato kaita, šį rudenį startavo lietuvių sukurta iniciatyva Pasodinkmedi.lt. Iniciatyvos tikslai – ambicingi: šalies miškuose pasodinti tiek medžių, kiek Lietuvoje yra gyventojų. Ši giria niekada nebūtų kertama ar naudojama komerciniais tikslais. Padaryti gerą darbą ir pasodinti medį gali kiekvienas, o tai kainuoja mažiau nei puodelis kavos.

Unsplash.com

Žaliausia priemonė kovai su klimato kaita – lietuviškas miškas

Iniciatyva leidžia kiekvienam paprastai, bet reikšmingai prisidėti prie veiksmų kovoje su miškų kirtimu Lietuvoje ir klimato kaita pasodinant tikrą medį lietuviškame miške net neišeinant iš namų – internetu. Projekto idėja kilo prieš metus, pastebėjus panašią iniciatyvą užsienyje.

„Ji sulaukė itin didelio palaikymo ir sutelkė daugiau nei 22 milijonus medžių. Palyginimui – tai yra daugiau nei 7 tūkst. hektarų miško. Toks kiekis medžių kasmet iš atmosferos pašalina net 400 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Juk miškas – viena didžiausių mūsų lietuviškų vertybių, panašių rezultatų galime pasiekti ir čia, savo šalyje“, – sako Karolis Mirinavičius, projekto „Pasodink medį“ iniciatorius.

Jis priduria, kad kol kas Lietuvoje jaučiame tik klimato šiltėjimo indikacijas: šiltesnes žiemas, karštesnes vasaras, sausras, senkančius vandens išteklius, tad retas imasi konkrečių veiksmų.

„Asmeniškai šio poveikio beveik nejaučiame, tačiau turime suprasti, jog esame paskutinė karta, kuri vis dar gali sušvelninti klimato kaitos procesą iki jam tampant negrįžtamu. Miško sodinimas yra natūrali, didelių investicijų nereikalaujanti, tačiau kartu ir viena efektyviausių priemonių kovai su klimato kaita. Norėdami užtikrinti maksimalų teigiamą Lietuvos miškų poveikį klimatui, privalome išlaikyti esamus miškų masyvus, atkurti iškirstus plotus ir užtikrinti darnią miškininkystę, tinkamą miško priežiūrą.

Šia iniciatyva norime atkreipti dėmesį į žalumo ir tvarumo svarbą, prisidėti prie problemos sprendimo ne tik kalbomis – stengiamės realiais darbais pademonstruoti, kad medžių sodinimas nuo šiol yra paprastas, prasmingas ir efektyvus būdas mažinti klimato kaitą, prie kurio galime prisidėti kiekvienas bei padrąsinti prisijungti draugus“, – kalba pašnekovas.

Artimiesiems po egle – žemės gelbėtojo sertifikatas

Pasodinti medį – paprasta kiekvienam: tereikia Pasodinkmedį.lt platformoje pasirinkti, kiek medžių norėsite pasodinti, apmokėti ir viskas – elektroniniu paštu gausite sertifikatą su unikaliu numeriu. Jis patvirtina jūsų indėlį į tvaresnę ateitį ir pasodintų medžių skaičių.

„Pasodinus medžius informuojame visus prisidėjusius apie suformuotą naują mišką ir tikslią jo vietą. Medžius paprasta ir dovanoti – pateikiate gavėjo duomenis, o sertifikatas su unikaliu numeriu išduodamas draugo vardu. Manau, jog didžiosios metų šventės – bene geriausias laikas daryti gerus darbus, o šiais metais mylimuosius galima nustebinti originalia, tvaria ir kelis dešimtmečius gyvuosiančia dovana: pasodintu medžiu. Jis kainuos mažiau nei nusipirkti puodelį kavos – 2 eurus, o šeima, draugai ar mylimieji gaus sertifikatą, įrodantį, kad prisideda prie globalios problemos sprendimo.

Žinoma, sodinami medžių sodinukai yra nedideli ir iš karto po dangų siekiantį naują mišką pasivaikščioti neišeis, tačiau po kelerių metų jau matysite jaunuolyną, dar vėliau – subrendusį mišką sava biologine įvairove, jame apsigyvenusius gyvūnus bei natūralią biosferą“, – pasakoja K. Mirinavičius.

Miškas sudaro sąlygas bene tankiausiai biologinei įvairovei – vienas medis gali būti namai šimtams gyvūnų, vabzdžių, augalų, grybų. Miško aplinka skatina visapusišką biologinės įvairovės vystymąsi, saugią aplinką daugybei gyvybės rūšių.

Pasodinkmedį.lt

Visi medžiai sodinami tik Lietuvoje

Visi iniciatyvos dalyviai galės prisidėti prie šalies miškingumo dydžio, mat jos metu pasodinti medžiai šaknis įleis Lietuvoje. Projekto iniciatorius  priduria, kad klimato kaitos problema yra globali, todėl sodindami medžius kompensuojame už miškų kirtimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ne tik savo šalyje – padedame atkurti pasaulinį balansą už valstybes, kuriose, deja, miškų kirtimo tempas yra didesnis.

Iniciatyva „Pasodink medį“ įgyvendinama bendradarbiaujant su Nacionaliniu neliečiamojo miško paramos fondu, siekiančiu Lietuvoje kurti natūraliai besivystantį mišką, kuris niekada nebus kertamas ar kitaip naudojamas komerciniais tikslais.

„Visi medžiai sodinami fondo organizuojamuose naujo miško sodinimo projektuose – tai mūsų visų sutelktinė, ilgalaikė investicija į Lietuvos miškus, kurie gyvuos daug ilgiau nei mes patys“, – prideda jis.

Projekto iniciatoriaus teigimu, dėl tinkamiausių klimato sąlygų medžius Lietuvoje planuojama sodinti tik pavasario sezonu – taip prigyja didžiausia dalis sodinukų, o vasaros metu jie spėja ir ūgtelėti.

„Medžių visuomet pasodinama netgi daugiau, nei užsakoma, tad visi iš sodinančiųjų gali būti ramūs, kad jų sodinukai sėkmingai prigis, o ateityje taps brandžiais, aukštais medžiais.

Miškui, be abejo, reikalinga ir priežiūra. Kol medeliai subręsta, prieš žiemos sezoną kartu su Nacionaliniu neliečiamojo miško paramos fondu, norinčiais prisijungti savanoriais ir partneriais pasirūpiname medelių ūglių padengimu repelentais, kad žiemą jų nenukramsnotų žvėrys, paruošiame sodinukus šaltajam sezonui. Tokį paruošimą šį rudenį jau vykdėme fondo pasodintame 3,2 ha ploto miške Vilniaus rajone“, – sako Karolis.

Nacionalinis neliečiamojo miško paramos fondas

Gali prisidėti ir įmonės

Prie iniciatyvos gali prisidėti ne tik kiekvienas žmogus, bet ir Lietuvos įmonės. Projekto iniciatorius džiaugiasi, kad jau sulaukė verslų, siekiančių tvarumo ir socialiai atsakingų tikslų, dėmesio. Prie iniciatyvos prisidėjo didžiausios Lietuvoje technologijų konferencijos organizatoriai, taip pat lietuviškos kosmetikos gamintojai.

„Įmonės neretai gali prisidėti prie medžių sodinimo didesniu mastu ar pačios sugalvoti įvairiausių tvarių iniciatyvų – pavyzdžiui, pasodinti medelį už kiekvieną kliento įsigytą produktą ar naują partnerystę“, – sako projekto iniciatorius.

Pasodinkmedi.lt dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o jau sutelkė virš 250 medžių – tai yra maždaug 20 arų ploto miškelis, tačiau projekto planai – kur kas ambicingesni: „Norime, kad kiekvienas lietuvis prisidėtų prie bent vieno naujo medelio pasodinimo – išeitų didelė mūsų visų giria.“

Izabelė KAČINSKAITĖ

Karantino metu pasikeitus įprastam gyvenimo ritmui daugiau žmonių susiduria su psichologinėmis problemomis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skatina visuomenę ieškoti pagalbos ir primena, kokios galimybės yra kreiptis pagalbos.

Nuo balandžio gyventojai pagalbos gali kreiptis emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija emocinę paramą teikiančias linijas: Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją ir Sidabrinę liniją. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai, tam paruošti savanoriai ir psichologai. Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo trumpuoju telefonu kreipėsi 6,3 tūkst. žmonių.

Birželį startavusia psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt jau pasinaudojo 40 tūkst. žmonių. Ši internetinė platforma leidžia šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą bei greitai rasti reikiamą pagalbą.

Pagalbasau.lt svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.

Taip pat pagalbą žmonėms susidūrusiems su grėsme žmogaus sveikatai arba gyvybei nuo spalio teikia mobiliosios krizių įveikimo komandos. Jos darbą pradėjo dvejose apskrityse – Vilniaus ir Kauno. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėse, taip pat Elektrėnų savivaldybėje bei dar penkių rajonų savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės. Kauno apskrityje komandos darbuosis Kauno miesto bei Birštono savivaldybėse, taip pat šešių rajonų savivaldybėse – Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių.

Su mobiliosios krizių įveikimo komandos specialistais galima susisiekti kasdien, taip pat ir savaitgaliais, nuo 8 iki 20 val., tel. (8-616) 2-22-52, el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Mobilioji komanda galės atvykti ir dirbti bendruomenės patalpose, įstaigose. Užmezgus bendradarbiavimo ryšį, paslauga toliau galės būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Kiekvienoje komandoje dirbs bent du krizių intervencijoje patyrę psichologai.

Be to, nuo šių metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti šios nemokamos paslaugos:

• Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai;

• Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis);

• Psichologinės konsultacijos grupėse;

• Individualios psichologo konsultacijos asmenims, kuriems pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų (iki 5 vienam asmeniui).

Todėl gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas gali kreiptis į Visuomenės sveikatos biurus. Norint gauti šią nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Kaip iki pandemijos, taip ir pandemijos metu, gyventojai gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Primename, kad kreipiantis į Psichikos sveikatos centrą, gydytojo siuntimas nereikalingas.

Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus susidūrus su psichologinėmis problemomis nebijoti kreiptis pagalbos. Pastebėjus, kad su psichologinėmis problemomis susiduria jų artimieji, rekomenduojama taip pat paskatinti juos nedelsti ir ieškoti pagalbos pas specialistus.

SAM Spaudos tarnyba

Viešoje erdvėje paskutiniuoju metu ypač gausu netikslios informacijos apie vakcinų nuo COVID-19 kūrimą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), bendradarbiaudama su Europos vaistų agentūra (EVA), parengė informaciją visuomenei, kurioje atkreipia dėmesį į svarbiausius faktus.

Kaip teigia VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmonių sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimams.

„Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač sveikatos priežiūros specialistus bei pažeidžiamas grupes, tokias kaip pagyvenę žmonės ar sergantieji lėtinėmis ligomis, reikia saugių ir veiksmingų vakcinų nuo koronaviruso infekcijos. Taip pat labai svarbu, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie kuriamą vakciną”, - tvirtina VVKT vadovas G.Andrulionis.

VVKT pabrėžia, JOG šiuo metu dar nėra patvirtintų vakcinų nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos). Tarnyba atkreipia dėmesį į šiuos pagrindinius faktus:

• vakcinos padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą (natūralią organizmo apsaugą) atpažinti ir apsiginti nuo konkrečios ligos. Kai žmogus bus paskiepytas, tai sukels imuninį atsaką. Jei žmogus vėliau užsikrės virusu, imuninė sistema jį atpažins ir, kadangi jau bus pasirengusi atakuoti virusą, apsaugos nuo COVID-19;

• vakcinos nuo COVID-19 yra kuriamos laikantis tų pačių teisinių farmacinės kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimų kaip ir kiti vaistai;

• kaip ir visų vaistų, taip ir vakcinų nuo COVID-19 poveikis pirmiausia išbandomas laboratorijoje su gyvūnais, vėliau vakcinos testuojamos su savanoriais žmonėmis;

• prieš patvirtinant, Europos Sąjungoje visos vakcinos, kaip ir kiti vaistai, yra vertinamos pagal tuos pačius kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartus. Tačiau atsižvelgiant į kritinę epidemiologinę situaciją,  kurioje atsidūrė visuomenės sveikata, visame pasaulyje vakcinos nuo COVID-19 yra kuriamos kur kas greičiau nei įprastai;

• EVA subūrė specialią ekspertų darbo grupę ir pagreitino kuriamų vakcinų peržiūros procedūras, kad per trumpiausią įmanomą laiką galėtų įvertinti potencialių vakcinų gamintojų paraiškas. O Europos Komisija pasinaudos visomis galimybėmis, jog pagreitintų galimų vakcinų, skirtų naudoti visoje ES, patvirtinimą. Tačiau tai bus įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei EVA gaus patikimų mokslinių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad vakcinų nauda žmonių sveikatai yra didesnė už galimą riziką;

• vakcinų gamintojai ir mokslininkai naudoja turimas žinias bei gamybos sistemas, kurios šiuo metu yra naudojamos saugioms ir veiksmingoms vakcinoms gaminti. Be to, jie nuolat tiria naujus vakcinų gamybos ir kūrimo būdus, o kai kurie iki šiol pasiekti laimėjimai taip pat taikomi kuriant vakcinas nuo COVID-19;

• šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kada vakcinos nuo COVID-19 bus patvirtintos, taip pat kiek laiko tai užtruks;

• vakcinos yra kuriamos. Geriausiu atveju EVA klinikinius duomenis apie pažangiausias kuriamas vakcinas galėtų gauti iki 2020 m. pabaigos;

• jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką. Vertinant kitas vakcinas, kurios šiuo metu yra ankstesnėse kūrimo stadijose, tai greičiausiai bus atliekama 2021 metais ir vėliau;

• kadangi virusas yra naujas, šiuo metu nėra pakankamai žinių, kiek laiko po vakcinacijos išliks imunitetas, taip pat neaišku, ar bus reikalingas papildomas reguliarus paskiepijimas;

• ilgalaikių imunogeniškumo (ar vakcina sugeba sužadinti imuninį atsaką) ir veiksmingumo tyrimų duomenys parodys būsimas vakcinacijos strategijas;

• kokią skiepijimo politiką taikys, turės nuspręsti pačios ES valstybės nares;

• paprastai virusai mutuoja (keičiasi viruso genetinė medžiaga), tačiau mutacijos nebūtinai turi įtakos vakcinos veiksmingumui nuo viruso. Kai kurios vakcinos nuo virusinių ligų išlieka veiksmingos praėjus daugeliui metų po jų sukūrimo ir suteikia ilgalaikę apsaugą, pavyzdžiui, vakcinos nuo tymų ar raudonukės. Kita vertus, sergant tokiomis ligomis kaip gripas, virusas keičiasi taip dažnai ir tiek daug, kad vakcinos sudėtis turi būti atnaujinama kasmet, norint jog ši būtų veiksminga;

• mokslo bendruomenė ir reguliavimo institucijos stebės, ar koronavirusas Sars-CoV-2 laikui bėgant keičiasi, ir, jei taip, ar vakcinos gali apsaugoti žmones nuo infekcijos.

Daugiau aktualios informacijos apie vakcinas rasite paspaudę šią nuorodą: https://www.vvkt.lt/index.php?2592100020

Aistė TAUTVYDIENĖ

Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai 

Pajūryje dislokuoto brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas plk. ltn. Tomas Naudužas pareigas eina kiek mažiau nei pusmetį – nuo liepos 1-osios. Per tą laiką karininkas spėjo su­sipažinti su bataliono veikla ir jo plėtros galimybėmis, bet apgailestauja, jog dėl pasaulį kaustančios pandemijos negali glaudžiau bendradarbiauti su vietos bendruomene. Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, su plk. ltn. T. Naudužu kalbamės apie pirmąjį jo darbo pusmetį Šilalės rajone, kario profesiją ir apie išskirtinę kariuomenės sritį artileriją.

Dabartinis M. Pečiulionio bataliono vadas, kitaip nei pirmasis vadas Vadimas Jeriominas, gyventi į Šilalę nepersikėlė.

„Karininko karjera išties reikalauja didelio šeimos supratimo ir palaikymo. Dažnai tenka vykti į įvairias komandiruotes bei mokymus, todėl būna, kuomet namuose išties esu retas svečias. Kaip ir kiekvienas karys, esu dėkingas savo žmonai ir vaikams, kurie kant­riai laukia manęs grįžtančio. Gyvename Kaune, tad į Pajūrį tenka važinėti. Žmona Astra turi internetinę parduotuvę, dukra Jorė ir sūnus Jonas – mokiniai“, – pristato šeimą T. Nau­dužas.

Karininkas atvirauja, jog dau­giau iš artimųjų niekas su kariuomene nėra susiję, šią sritį pasirinko tik jis.

„Esu gimęs Šiaulių rajone ir save laikau žemaičiu. Sesuo Asta dirba mokytoja, o tėvai ma­no siekį mokytis karybos palaikė. Pasirinkti kario profesi­ją paskatino draugai, kurie jau tarnavo kariuomenėje. Dar mo­kantis mokykloje, teko lankytis kariniuose daliniuose, stebint iš šalies karių tarnybą, gink­lus, uniformą, atsirado noras ir pačiam tai išbandyti. Nors iš draugų pasakojimų žinojau, kad pradžia būna sunki, tačiau supratus, kaip veikia sistema, tarnyba kariuomenėje gali būti labai patraukli“, – pasirinkimą tarnauti Lietuvos kariuomenėje prisimena karininkas. 

Kovo 2 d. 42-ąjį gimtadienį mi­nėsiantis T. Naudužas 2001 m. baigė generolo Jono Že­maičio Lietuvos karo akademiją, po metų – bazinio artilerijos mokymo bei saugos karininko kursus Danijoje. 2007 m. T. Nau­­dužas Lietuvos karo akademijoje baigė vadų ir jaunesnių­jų štabo karininkų kursą, o 2011 m. – Baltijos oro aviacijos tarpininko kursą Danijoje.

„Esu baigęs artilerijos kapitonų kursus Oklahomos valstijoje, JAV, vėliau – operacinio lygmens kursą Baltijos gynybos koledže Estijoje. Po ilgų atidėliojimų šiais metais pavyko apsiginti ir magistro laipsnį“, – vardija bataliono vadas.

T. Naudužui jau teko paragauti ir duonos tarptautinėje misijoje – 2010 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ba­taliono sudėtyje jis dalyvavo mi­sijoje Afganistane.

Paklaustas, kodėl pasirinko artileriją, karininkas apie savo mėgstamą sritį gali kalbėti labai daug, pasakoti išsamiai, aiškiai bei suprantamai net su kariuomene nieko bend­ro neturinčiam žmogui.

„Besibaigiant studijoms Lie­tuvos karo akademijoje, buvo pristatytas naujas kariuomenės projektas – artilerijos bataliono formavimas (tuo metu Lietuvos kariuomenėje nebuvo nė vieno artilerijos bataliono, dabar yra du). Naujai formuojamam daliniui labai trūko personalo, todėl be manęs tęsti tarnybą naujai formuojamame batalione pareiškė norą daugiau nei 20 karininkų. Įgyti bazinių artileristų žinių buvome išsiųsti į Daniją. Galima sakyti, kad danai ir tapo Lietuvos kariuomenės artilerijos krikštatėviais. Dar ir dabar yra naudojama kai kuri įranga bei haubicos, įgytos iš Danijos kariuomenės.

Grįžę iš Danijos, ėmėmės per­sonalo parengimo bei batalio­no formavimo. Šiais me­tais mū­sų „kūdikis“ – generolo Ro­­mual­do Giedraičio artilerijos batalionas – jau skaičiuoja 20-uosius metus. Per šį laikotarpį batalio­nas buvo pergink­luotas savaeigėmis PzH2000 haubicomis. Jos pakeitė artilerijos bataliono kovinę galią iš esmės, nes jų taktinės ir techninės charakteristikos lenkia daugumos kitų šalių kariuomenių naudojamą techniką – šio ginklo šūvio nuotolis su įprasta amunicija siekia net 40 kilometrų“, – pasakoja artilerijos bataliono vadas.  

Įkūrus Žemaitijos motorizuo­tąją pėstininkų brigadą, atsirado poreikis kariuomenėje turėti dar vieną artilerijos batalioną, kuris remtų Žemaitijos brigados batalionus. Taip buvo pradėtas formuoti M. Pe­čiu­lio­nio artilerijos batalionas Pa­jū­ryje. 

Vadas džiaugiasi karių pas­tangomis. Pasak jo, rudenį vykusiose pratybose „Grifono kir­tis 2020“ jie įrodė, kad užduotis geba atlikti profesionaliai ir visapusiškai pateisinti jiems ke­liamus lūkesčius.

Karininkas pas­tebi, jog arti­le­ri­jos pajėgumai Lie­­tuvos kariuomenėje didinami neatsitiktinai.

„Stebint karinius konfliktus (Uk­­rai­noje, tarp Aze­r­bai­džano ir Ar­mė­nijos), ryškėja viena tendencija – didžiausi nuostoliai priešininkui būna padaromi būtent artilerijos sistemų poveikiu. O žmogui, kuris nesusijęs su karyba, kas yra artilerija, paaiškinu trimis žodžiais: „šaudom per kalniuką“, – šypsosi bataliono vadas.

Plk. ltn. T. Nau­dužas aiškina, kad artilerinės gink­lų sistemos pasižymi dideliu šūvio nuotoliu bei gebėjimu vienu metu efektyviai apšaudyti didelį priešo užimtos vietovės plotą. Tačiau, kad būtų pasiektas norimas efektas, nepriekaištingai turi veikti visos šios sistemos dalys. Todėl karininkas pabrėžia, koks svar­­bus karyboje yra kiekvienas ka­rys. O netinkama ginklo prie­žiūra šūvio metu gali lemti per didelį slėgį vamzdyje, dėl kurio galėtų įvykti sprogimas.

„Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių klaidos artileristams yra tiesiog neleistinos, todėl iš karių reikalauju nepriekaištingo savo srities išmanymo“, – neslepia reiklumo bataliono vadas. 

Pagal tradicijas, karius, kurie naudoja didelius parako kiekius, nuo atsitiktinių sprogimų saugo šv. Barbora. Savo glo­bėjos dieną artilerijos batalionai iškilmingai pamini kiek­vienais metais gruodžio 4-ąją.

„Pajūrio gyventojai domisi bataliono veikla, tačiau gaila, jog dėl pandemijos bendrų renginių sumažėjo. Pagal galimybes stengiamės kuo dau­giau įsilieti į bend­ruomenės veiklą, rengi­nius. Džiau­giuo­­­si, jog pajūriškiai yra labai drau­giški ir daly­kiš­ki, sprendžiant iškilusius iššū­kius“, – apie karių bei civilių bendradarbia­vimą kalba ba­ta­lio­no vadas.

Tačiau laiko asmeniniam lais­valaikiui kari­nin­­kas teigia ran­dantis vis ma­žiau. O geriausiai atsipalai­duo­ja gamtoje, su meškere ran­ko­je.

„Didžiausias mano pomėgis – žvejyba. Gaila, kad dar neturė­jau laiko išbandyti vietinių vandens telkinių. Bet tikiuosi, jog tai pavyks. Žvejyba leidžia nurimti, susikaupti ir atsipalaiduoti. O gamtoje, ko gero, gimsta geriausios idėjos“, – neslepia karininkas.

Netrukus Pajūrio artilerijos batalionas sulauks naujos šauk­­tinių laidos. Ar, einant laikui, kariai keičiasi?

„Ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, ir profesinės karo tarnybos kariai tarnauja bendram tikslui. Jei nebūtų privalomosios tarnybos karių, batalionai nebūtų užpildyti ir negalėtų tinkamai vykdyti savo užduočių. Vertinant ir lyginant nuolatinės tarnybos karius, su kuriais teko tarnauti prieš 15 metų, ir dabartinius, pastarieji išsiskiria motyvacija ir teigiamu požiūriu į tarnybą. Dabar jaunuoliai į tai žiūri kaip į savo pareigos atlikimą ir, aišku, kaip į savotišką nuotykį. Maloniai stebina ir tai, jog dalis jaunuolių atvyksta tarnauti savo noru iš užsienio, įgiję aukštąjį išsilavinimą, turintys savo verslą“, – sako brigados generolo M. Pe­čiulionio artilerijos bataliono vadas. 

Plk. ltn. T. Naudužas džiaugiasi, kad dauguma paskutinės laidos karių buvo iš šio regiono. Pasibaigus šauktinio tarnybai, dalis jaunuolių pareiškė norą likti profesinėje karo tarnyboje. 

„Jaunam ir besikuriančiam batalionui svarbu ir naudinga, kai tarnybą pasirenka šiame regione gyvenantys kariai. Batalionui persikėlus iš lai­kinos dislokacijos vietos Rad­vi­liškyje, dalis profesinės tarnybos karių ieško tarnybos vietos arčiau namų ir anksčiau ar vėliau išeina iš bataliono, o jų vietas galėtų užimti kariai, gyvenantys Šilalės rajone. Be to, pareiškus norą tarnauti savo noru, kariams yra suteikiama privilegijų – didesnės piniginės išmokos, galimybė pasirinkti tarnybos vietą arčiau namų ar norimoje srityje“, – savanoriškos tarnybos privilegijas vardija karininkas. 

Paklaustas, ką kariuomenė duoda jaunam žmogui, bata­lio­no vadas atsako, jog labai daug:

„Visų pirma, jaunuolis tampa atsakingesnis, fiziškai sustip­rėja, pajunta, ką reiškia išgyventi esant įvairioms nepalankioms sąlygoms bei aplinky­bėms, išmoksta dirbti komandoje. Be to, tai yra puiki proga tiems, kurie dar nežino, kokia veikla užsiimti baigus mokyk­lą. Manau, devynių mėnesių tarnyba padeda geriau pažinti save ir apsispręsti, kuriuo keliu pasukti vėliau“. 

Plk. ltn. T. Nau­dužas primena, jog dėl to, kad Pa­jū­ryje veikia karinis batalionas, kad jis plečiasi, vietos gyven­to­jams nėra priežasčių nerimauti.

„Visos pratybos vyksta poligonuose, stengiamės kuo mažiau trikdyti vi­suomenės gyvenimą. Mano vertinimu, laikui bėgant, Pajūryje ir Ši­lalės rajone ka­riai kurs šeimas, aktyviai įsilies į bendruomenės gyvenimą, o tai padės pa­gyvinti ekonomiką bei kultūrinę veiklą. Manau, pajūriškiai jau spėjo tai pajusti ir į batalioną žvelgia ne kaip į trikdį, o kaip į naują galimybę“, – viliasi vadas.

Neseniai Krašto apsaugos mi­nisterija pranešė, kad jau yra baigtos procedūros ir atrinkti karinio miestelio vystytojai – UAB „Salvinta“. Sutarties pasirašymas planuojamas gruodžio pabaigoje. Įgyvendinant projektą, iki 2023 m. turėtų būti sukurta nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono vienetams Ši­la­lėje, Šiauliuose ir Vilniuje. Ka­riniuose miesteliuose bus pa­statytos kareivinės, štabas, val­gyklos, sporto bei laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės bei kiti objektai. Bendras numatomas pastatų plotas Pajūryje – apie 24 tūkst. kv. m. Valstybės turtiniai įsipareigojimai siekia apie 164 mln. Eur. Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 m. laikotarpiui, iki 2035 m.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

T. NAUDUŽO asmeminio archyvo nuotr.