Internetu socialiniame tinkle su paaugle susipažinęs Šilalės rajono gyventojas ne tik apsigyveno jos tėvų namuose kaip pagalbinis darbininkas, bet ir įsirangė į nepilnametės lovą. Teismui vyras teisinosi, jog viskas esą vyko pačios mergaitės noru. Vis dėlto Šilalės rajono apy­linkės teismas nuteisė jį už lytinės aistros tenkinimą, pa­žeidžiant nepilnamečio asmens seksua­linio apsispren­dimo laisvę ir neliečiamumą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu asmeniu pradėtas gretimo rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų iniciatyva, jiems įtarus apie neleistinus santykius. Galiausiai byla pasiekė Šilalės rajono apylinkės teismą, kur kaltinamajam iškelta baudžiamoji byla.

Šilalės rajone gyvenantis pil­nametis A. J. internete susipažino su vos 14-os sulaukusia paaugle iš gretimo rajono. Įsisiūbavus bendravimui, kaltinamasis 2015-ųjų pavasarį įsidarbino pas mergai­tės tėvus pagalbiniu darbinin­ku.

Išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad dieną vyras su paauglės tėvu dirbdavo įvairius ūkio darbus, o naktimis įsirangydavo į jaunos merginos lo­vą, kur tenkindavo savo aist­ras.

Vyras nei pareigūnams, nei teismui kaltinimų neneigė. Tačiau atkakliai tvirtino, jog viskas vyko pačios nepilnametės sutikimu ir noru, jos pačios lovoje. Teismui jis paaiškino, kad vasarą įsidarbino pas merginos tėvą ir kartu su juo dirbdavo miške. Kaltinamojo teigimu, merginos tėvai jų santykiams neprieštaravo. Nors patys tėvai neigė žinoję, kas vyksta už dukters kambario sienų. Be to, tė­vas teismą netgi tikino, jog atseit darbininkas miegojęs virtuvėje. O paauglės motinos teigimu, darbininkas vos po mėnesio buvo išvytas, nes namuose jį užtiko neblaivų.

Šilalės rajono apylinkės teis­mas pripažino A. J. kaltu dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamete ir baudžiamuoju įsakymu skyrė jam metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Taip pat per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos kaltinamasis turės neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalėje apsilankiusi stilistė Agnė Gilytė pilnutėlėje Viešosios bibliotekos salėje dailiosios lyties atstovėms dalijo praktiškus patarimus, akcentuodama, jog ne ki­lo­gramai ir centimetrai yra svarbu, o tinkamai pa­rink­ti rūbai. Ir vos prasidėjus seminarui, iš jos lūpų nu­skam­bėjo bene svarbiausias patarimas: nelaukite „tos“ die­nos, dėvėkite gražius rūbus dabar. Jei norite, dažykite lūpas raudonai dabar. Nelaukite rytojaus!

Mada - laikina

Stilistė A. Gilytė besidominčiosioms mada turbūt geriausiai yra žinoma dėl savo populiarios knygos „Spintologija“. Lankydamasi Šilalėje, Agnė moterims pasakojo ne tik apie stilių, bet ir patarė, kaip neapsirikti, parduotuvėje renkantis aprangą.

„Kiekvienas drabužis kuria skirtingą istoriją. Yra tokių, kuriuos apsivilkus, nenori nu­sivilkti. Tačiau kartais drabužį velkiesi nedrąsiai, bet, sulaukęs komplimento, vėl jį rengiesi. Rūbas mūsų spintoje ima gyventi tik tada, kai mes jį padarome savo dalimi, imame jį nešioti įvairiuose deriniuose. O mada yra labai laikinas dalykas: tarkime, jei po ilgų svarstymų sugalvojote įsigyti kliošinius džinsus, paaiškėja, kad jie jau išėjo iš mados ir vėl yra madingi siauri“, – tikino stilistė.

Anot seminarą vedusios spe­­cialistės, stilius yra tai, ką mes darome su madingais rūbais. Greitosios mados tinklai naujas kolekcijas pristato kone kas dvi savaites, tad koja kojon suspėti beveik neįmanoma. Tačiau visada galima pritaikyti sau kokią nors tendenciją. Reikia tik mokėti ją išskaityti.

„Tarkime, paltukas. Stebėkite detales: jis turi dvi eiles sagų, ant pečių yra kilpelės, akcentuoti atlapai. Paltas dvispalvis, su tamsiu diržu. Ilgis – šiuo atveju iki kelių. Jūs galite įsigyti ir kitokį paltuką, tačiau turintį vieną ar daugiau tokių detalių. Lygiai taip pat ir madingos suknelės ar kiti rūbai – atkreipkite dėmesį į jų detales ir taip išskaitysite tuo metu vyraujančias tendencijas“, – aklai nesivaikyti madų siūlė A. Gilytė.

Emocinis pirkimas - ne išeitis

Ne visada stiliaus pojūtis yra duotybė. Žinoma, yra moterų, kurios atrodo nuostabiai be didelių pastangų, lyg netyčia. Bet yra ir tokių, kurios atrodo puikiai, nors niekas neįtaria, jog rytą prieš veidrodį jos persirengė mažiausiai penkis kartus. Abiejų rezultatas tas pats – nepriekaištinga išvaizda. Tik pastangų kiekis kitoks, nes vienai stiliaus jausmas savaime suprantamas, o kita jį turėjo išsiugdyti, atidžiai žiūrėdama į veidrodį ir stebėdama, kas tinka, o kas ne.

„Ne vienos moters spintoje rasime daiktų su etikete. Ką jie ten veikia ir kodėl? Taip nutinka dėl spontaniško pirkimo. Atleido iš darbo? Reikia „paguodos“ prizo. O gal atvirkščiai - pakėlė pa­reigose? Irgi nusipirksiu „prizą“. Moterys apsipirkinėjimui randa daugybę pasiteisinimų. Ir tik vėliau susizgrimba: avansas išleistas, teks vyrui sakyti, kad mokėjau kelis eurus...

Nederėtų taip elgtis. Nes emocinio pirkimo rezultatas – spinta, pilna rūbų, kurie tarpusavyje neturi nieko bend­ro. Štai tada tikrai nėra kuo apsirengti. Juk spintoje galioja „20/80“ dėsnis, kai vos 20 proc. turimų drabužių vilkime 80 proc. savo laiko. Nors galėtų būti ir atvirkščiai. Dažniausiai dėvime tai, kas traukia komplimentus, kas nereikalauja daug priežiūros – lyginimo ir pan. Kiti daiktai lieka laukti. Kartais taip nutinka, nes jie neturi sudėliotų derinių“, – apie rytus, kai tenka sukti galvą, ką apsirengti, kalbėjo A. Gilytė.

Ragino mylėti save

„Jūs turite kūną, kurį pažįstate. Tik neretai jo nematote ar nenorite matyti. Pavyzdžiui, matuojatės palaidinę, ji neužsisega, bet vis tiek perkate, nes viliatės, jog gal savaitę nevalgysite ir... užsisegs. Arba imate kelnes, nes ketinate sulieknėti. Noriu pakviesti moteris matyti, mylėti ir jausti tai, ką turite čia ir dabar. Pabrėžiu – ne kilogramai ir centimetrai svarbu, o tai, kokie yra mūsų pečiai, krūtinė, koks pečių santykis su talija ir klubais. Svarbiausia yra matyti savo figūrą bei jos proporcijas. Ir pritaikyti drabužį. Išsirinkite sau gražiausią kūno dalį. Pagalvokite, kurią vietą norėtumėte paslėpti. Tai labai padeda renkantis aprangą – arba maskuojame, kas nepatinka, arba pabrėžiame patinkančią vietą“, – stilingos aprangos pradmenis dėstė A. Gilytė.

Rūbai ir aksesuarai - pagal figūrą

Pagrindinius figūros tipus žinome visi. „Obuolys“ – stambesnė viršutinė kūno dalis, siauresni klubai. Priešingas tipas „kriaušė“ – liekna tali­ja, siauri pečiai ir platesni klubai. Kai visos trys apimtys (pečiai, talija, klubai) panašios, reiškia, figūra yra „berniukiško“ tipo. Ketvirtasis tipas – „smėlio laikrodis“, kuomet aiškiai išreikšta talija.

Pasak stilistės, kiekvieno figūros tipo moteris turi atidžiai galvoti, kur deda akcentus. Pavyzdžiui, aksesuarais apkrautos rankos ir ryškiai lakuoti nagai natūraliai atkreipia dėmesį. Kadangi rankos baigiasi ties klubais, didelė tikimybė, jog aplinkinių žvilgsniai būtent ten ir nukryps. Turinčiosios pilnesnę apatinę kūno dalį, anot A. Gi­lytės, turėtų rinktis švarką, kurio siūlė baigiasi kiek aukščiau klubų, o ne per plačiausią jų vietą. Verta atsiminti, kad smulkūs ir margi raštai, kurie lyg mirguliuoja akyse, optiškai didina objektus.

„Avalynė iki pusės blauzdų yra labai sudėtingas dalykas. Pagalvokite: sijonas, pėdkelnės, batai. Visa tai padalina kojas ir jos tarsi sutrumpėja. To reikėtų vengti. V formos iškirptė labai universali: ji gali būti gili ar kiek uždaresnė. Laivelio tipo apykaklė padės atsverti stambesnę apa­tinę kūno dalį. Kas užda­ra – optiškai pasididina. Todėl uždaros apykaklės labiau tinka „kriaušės“ tipui, nes padidinama viršutinė kūno dalis“, – dalijo patarimus stilistė.

Pasak jos, „obuolio“ tipo mo­terims rekomenduojama veng­ti ypač aptemptų palaidinių. Bet nereikia ir kraštutinu­mų – maišo tipo aprangos. Atviras kaklas, V formos iškirptė, šiek tiek ilgesnis pakabutis viršutinę kūno dalį gerokai palengvintų. Šio figūros tipo moterims tinka rūbų  sluoksniavimas – palaidinė, lengvai krentantis megztinis ir šalikėlis.

„Berniukišką“ figūrą turinčios moterys turėtų neakcentuoti talijos. Kadangi šio tipo figūrai trūksta moteriškų linkių, reikėtų vengti geometrinių raštų. Geriau gėlės, vingiai ir pan. Kūno proporciją sukurti galima, renkantis platesnę viršutinę dalį arba apatinę: platesnė palaidinė ir siauresnis sijonas ar kelnės. Arba atvirkščiai. Siaurėjantis „pieštuko“ sijonas taip pat sukurs moteriškų linkių efektą, o tiesus sijonas tik pabrėš kampuotumą. Beje, pelerinos, prisiūtos prie suknelės talijos, taip pat sukuria moteriškų linkių įspūdį.

„Yra bendri dėsniai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Jei neaukšta moteris rankinuką nešioja palei kelius, ji optiškai save dar labiau sumažina. Derėtų išbandyti mažesnę delninukę, sagę švarko atlape taip pat kilstelti aukščiau. Ryškūs bateliai „kviečia“ žiūrėti į kojas. Sijono ilgis ties keliais atkreipia dėmesį būtent į kelius. Todėl idealiausias sijono ilgis – prieš pat ploniausią kojos vietą. Tai gali būti ir vos aukščiau kelių, ir žemiau jų. Geriausiai tą vietą nustatyti, atsistojus prieš veidrodį ir sijoną pakilnojus aukštyn-žemyn. Stambių rankų savininkės turėtų vengti rankovių, kurios baigiasi ties stambiausia rankų vieta“, – aiškino A. Gilytė.

Kur verta taupyti?

„Parduotuvėse dažnai kyla klausimas, kiek daiktas turėtų kainuoti. Paskaičiuoti paprasta: tarkime, jei suknelė, kurią gal užsivilksite tris kartus, kainuoja 300, tai jos vienas dėvėjimas atsieis 100. Tai yra brangu. Labai klaidinga už išeiginius batelius mokėti daug – juk juos apsiausite porą kartų. Geriau investuoti į tuos daiktus, kuriuos nešiosite dažnai“, – tikino stilistė.

A. Gilytės teigimu, taupyti galima, perkant rūbus „žemiau bambos“, nes apatinės dalies rūbai yra kur kas mažiau pastebimi ir kur kas greičiau susidėvi. Tačiau, pavyzdžiui, švarką derėtų turėti gerą ir kokybišką. Sutaupyti taip pat padės klasikiniai ir kokybiški rūbai, kurie nepavaldūs laikui.

„Jei ieškote kokybiškai pasiūto drabužio, reikėtų atkreipti dėmesį į detales: kuo jų daugiau, tuo labiau slepiami daikto trūkumai. Tokiomis detalėmis dažnai tampa įvairiose vietose įsiūti užtrauktukai, paraukimai, sagos ar panašūs dalykai. Kokybiško daikto nereikia visaip maskuoti“, – kaip atpažinti kokybę aiškino A. Gilytė.

Nors seminaras užtruko, susirinkusioms moterims jis tikrai neprailgo. O jam pasibaigus, daugelis dar laukė savo eilės, kad galėtų užduoti bent vieną asmeninį klausimą. Vienai rūpėjo išsiaiškinti savo figūros tipą, kitai patarimo, ką apsirengti konkrečia proga,  trečia norėjo sužinoti, ar teisingai pasirinko batus...

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Pavojaus širdžiai padidėjęs cholesterolio kiekis gali nekelti, jeigu kraujagyslės yra tvirtos ir sveikos – ne­pra­sidėjo jų uždegimas. O tai patikrinti padeda pažan­gūs kraujo tyrimai.

Be cholesterolio žmogaus gyvenimas, matyt, užgestų. Ši į riebalus panaši medžiaga dalyvauja ląstelių statyboje, lytinių hormonų gamyboje, tulžies rūgščių sintezėje, vitamino D apykaitoje ir kt.

Vis tik cholesterolio dažnai atsiranda per daug arba sutrinka jo santykis. Tai skatina klastingąją atero­sklerozę. Kontroliuoti cholesterolį padeda li­pidograma. Šis kraujo tyrimas atsklei­džia bendrojo, „gero­jo“, „blogojo“ cho­lesterolio bei trigliceridų kiekį.

Aterosklerozei prog­­resuojant, „blogasis“ cho­les­terolis bei tri­gli­ce­ri­dai skverbia­si į krauja­gyslių sieneles. For­­muo­jasi aterosklerozinės plokš­telės, krau­jagyslių spindis siau­rėja – au­ga širdies rit­­mo sutrikimo, infarkto, insulto ir kitų sunkių ligų pavojus.

Tačiau ne visuomet reikia išsigąsti „išprotėjusio“ cho­lesterolio. Šis sutrikimas dažniausiai nebaisus, jei žmogaus kraujagyslės yra sveikos, nėra kai kurių rizikos veiksnių. Praktika rodo, jog daug aterosklerozės komplikacijų įvyksta, esant normaliam cholesteroliui. Mano­ma, kad šios ligos pagrindas – lėtinis kraujagyslių uždegimas.
Todėl kontroliuojant širdies ir kraujagyslių susirgimus, dabar itin svarbų vaidmenį užima didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas (hs-CRB). Jis daug anksčiau įspėja apie aterosklerozės pavojų, nes leidžia nustatyti kraujagyslių mikrouždegimą.

Aterosklerozė sukelia ir ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą. Šią mirtinai pavojingą ligą galima iškart nustatyti, atlikus NT-pro BNP tyrimą. Jis taip pat padeda įvertinti, ar tinkamai skirtas gydymas.

AKCIJA! Lipidogramą, didelio jautrumo CRB ir NT-pro BNP tyrimus jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Pas mus - aukščiausi kokybės standartai. Akcija vyksta iki birželio pabaigos. Nemokamas kraujo paėmimas iš venos. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt 

Didėjantį sergamumą šia liga stebintys specialistai kvie­čia gyventojus nemokamai iš­sitirti. Pernai pagal sto­ro­sios žarnos prevencinę vėžio programą pasitikrino vos ketvirtadalis joje numatyto amžiaus šalies gyventojų.

Lietuvos vyrai ir moterys minėtoje programoje dalyvau­ja panašiai kaip kitų Europos Są­jun­gos šalių gyventojai.

„Tikimės, jog pasitikrinu­siųjų kasmet daugės, tokiu bū­du bus pasiekta gerų rezultatų. Todėl 50-74 metų žmonės, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, kviečiami nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačes­lavas Zaksas.

Siekdama dar labiau paskatinti žmones prevenciškai tirtis dėl storosios žarnos vėžio, taip pat ir pagal kitas prevencijos programas, VLK bei Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija inicijavo projektą „Kylame į kovą su vėžiu“. Viena iš jo priemo­nių – trumposios SMS žinutės, kuriomis žmonės raginami nemokamai pasitikrinti pagal keturias vėžio prevencijos programas: pros­tatos, gimdos kaklelio, krū­ties, bei storosios žarnos.

„Tiesa, teisės aktuose yra numatyta, kad ir pačios gydymo įstaigos žmones pasitikrin­ti gali kviesti jai patogiomis prie­monėmis: te­le­fonu, elekt­ro­niniais bei paštu siunčiamais laiškais“, – primena V. Zak­sas.

Storosios žarnos vėžys yra viena klastingiausių onkologinių ligų. Kadangi žmonės ilgą laiką nejaučia jokių požymių, pasak medikų, praeina ne vieni metai, kol liga pažengia.

Jaunųjų gydytojų asociacijos narys, abdominalinės chirurgijos rezidentas Justas Žilins­kas teigia, jog, reguliariai tikrinantis, ligos galima išvengti ar greičiau pasveikti.

„Patikros programa iš tiesų yra labai aktuali. Pirminis tyrimas – slapto kraujavimo išmatose testas – lengvai atliekamas, yra neskausmingas ir greitas. Jei testo atsakymas – neigiamas, tai tebūna vienintelis tyrimas, kurį kas 2 metus reikia atlikti 50–74 m. žmonėms“, – sako J. Žilinskas.

Visi reikalingi tyrimai pagal šią prevencinę programą atliekami nemokamai – už juos sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, mūsų šalies gyventojų sergamumas storosios žarnos vėžiu nuo 2010 m. auga. Pavyzdžiui, jei tuomet 100 tūkst. gyventojų teko 29,8 naujų susirgimų, tai 2015 m. – jau 43,5.

Rimantas ZAGREBAJEV

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas 

Klausos nusilpimas yra natūralus, su am­žiu­mi susijęs procesas. Vieniems jis ga­li pra­si­dėti nuo trisdešimties, ki­tiems - nuo ke­tu­rias­dešimties metų. Klausa silps­ta palaipsniui, ir daugiau nei pusei aštuoniasdešimtmečių nustatomas vi­du­tinio ar net sunkaus laipsnio nepri­gir­dėjimas. Toks klausos nusilpimas sukelia daug so­cia­­linių, psi­chologinių bei fizinių problemų. Deja, ne kiek­­vienas supranta, su kokiais sunkumais susiduria klau­sos sutrikimų turintys žmonės.

„Dalis silpniau girdinčiųjų vengia kreiptis į gy­dyto­jus, nes apsilankymas po­­lik­­linikoje tampa tikru iš­­šū­kiu. Jie negirdi, ką sako re­­­­gist­ra­tūros darbuotojos, kon­­­sul­ta­cijos me­tu nedrįsta pa­­­pra­šyti pakartoti, ko klausė gy­dytojas, ir iš kabine­to iš­eina ne viską supratę. Tokie žmo­nės nenori jaustis našta, atsi­sako šeimos narių pagalbos, skeptiškai ver­tina jų norą padėti, todėl dažniausiai tampa uždari, vengia susibūrimų, švenčių ar kitų situacijų, kur jiems reikės bendrauti. Tad, jei pas­te­bė­jote, kad vis dažniau ne­išgirstate, ką sako kiti, jei a­t­rodo, jog aplinkiniai kalba ne­aiš­kiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klau­sotės te­levizijos ar radijo, jeigu sun­ku bendrauti, kai kalba daugiau žmo­nių, negirdite arba nesuprantate, kai jus kalbina iš už nugaros, rekomenduoju kreiptis į gydytoją“, - sa­ko gy­dytoja otorinolaringologė Re­da Le­sutytė.

Kaip nustatomas klausos nusilpimas?

Pasak medikės, vienas iš populiariausių ir dažniausiai at­liekamų suaugusiųjų klausos tyrimų yra audiometrija. Tyrimo metu nustatomi klausos slenksčiai ir užrašoma audiograma, kurioje atsispindi klausos nusilpimo laipsnis bei tipas. Audiologinio ištyrimo išvadą gydytojas otorinolaringologas vertina kartu su bend­rais ir ausies būgnelio apžiūros duomenimis. Su amžiumi susijusį klausos nusilpimą padeda kompensuoti šiuolaikinės klausos protezavimo priemonės, klausos apa­ratai.

Kokios yra klausos nusilpimo priežastys?

„Klausos nusilpimas gali bū­ti įgimtas ir įgytas. Įgimtas yra paveldimas arba atsira­dęs dėl nėštumo metu persirgtų infekcinių, metabolinių ar kitų ligų, vartotų vaistų. Įgytas klausos sutrikimas gali būti dėl gimdymo traumos, jis dažnesnis neišnešiotiems naujagimiams. Kūdikių klausa gali nusilpti, persirgus bakteriniu meningitu, tymais ar vėjaraupiais, dėl ototoksinių vaistų vartojimo ar galvos traumų. Vaikų klausa sutrin­ka dėl ausų uždegimų, adenoidų, dažno ausinukų naudojimo, kai klausomasi muzikos dideliu garsu. Suaugusiųjų klausa gali nusilpti po akustinės traumos, ilgai dirbant ar  būnant triukšme be klausos apsaugos priemonių, dėl išorinės ir vidurinės ausies ūminių ar lėtinių ligų. Tačiau 9 iš 10 vyresnio amžiaus silp­niau girdinčių žmonių diag­nozuojamas su amžiumi susijęs klausos nervo nusilpimas“, - aiškina gyd. R. Le­sutytė.

Kur galima išsitirti klausą?

Medikė pripažįsta jog daugelis klausos problemų turinčių žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios turi klausos tyrimui naudojamą įrangą, tyrimus atlieka gydytojai otorinolaringologai. Išsitirti galima klausos centruose ar specializuotuose klausos kabinetuose.

„Gegužė daugelyje pasaulio šalių yra minima kaip geros klausos mėnuo. Tad rūpinkitės savo sveikata ir pasitikrinkite klausą“, - šilališkius ragina gyd. R. Lesutytė.

Klausos kabinete „Otome­dika“ Tauragėje konsul­tuo­­ja­mi klausos problemų turintys žmonės ir jų ar­timieji. Gydytoja atlieka tyrimus, konsultuoja dėl klausos reabilitacijos klausos aparatais bei kitomis girdėti padedančiomis priemonė­mis.

Adresas: Bažnyčių g. 7-2, Tau­ragė, tel. (8-652) 4-34-55.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ 

Autoįvykio datą suklastojęs ir 970 eurų draudimo iš­mokos siekęs vairuotojas gavo skaudžią pamoką – įgijo teistumą dėl sukčiavimo ir turėjo sumokėti teismo skirtą baudą. Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ per praėjusius metus užfiksavo apie pusantro šimto atvejų, kai žmonės klastojo autoįvykio aplinkybes ir taip bandė gauti jiems ne­priklausančią draudimo kompensaciją.

„2016 m. „Lietuvos draudimas“ nustatė daugiau kaip 80 atvejų, kai automobilį bandyta apdrausti jau įvykus avarijai, atgaline data. Taip vairuotojai siekia gauti išmoką, kuri vidutiniškai sudaro apie 600 Eur. Išsiaiškinę sukčiavimą, atsisakome mokėti draudimo išmoką ir apie tai pranešame teisėsaugos institucijoms“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.

Per praėjusius metus „Lietuvos draudimas“ iš viso identifikavo daugiau kaip 300 sukčiavimo atvejų, susijusių su transporto žalomis, šiemet per pirmą ketvirtį – jau apie 80. Nesąžiningi vairuotojai išmoką siekia gauti ne tik bandydami apsidrausti po įvykio, bet ir inscenizuodami avariją ar automobilio vagystę, siekdami pranešti apie gerokai didesnę negu tikroji patirtą žalą.

Bendrovė skaičiuoja, jog, su­­klas­tojus autoįvykio aplin­ky­bes, pernai iš „Lietuvos drau­dimo“ bandyta gauti draudimo išmokų už trečdalį milijono eurų. Pasak V. Katilienės, vairuotojai, klastodami avarijos aplinkybes, rizikuoja ne tik negauti draudimo išmokos, bet ir užsitraukti baudžiamąją atsakomybę bei piniginę baudą. Įstatymai numato, kad už tokius sukčiavimo nusikaltimus ji gali siekti net iki 19 tūkst. Eur.

Nors sukčiavimo atvejų šiais metais nežymiai mažėja, tačiau jų pasitaiko ir gana kuriozinių. Štai gyventojas, paskambinęs į „Lie­tuvos draudimą“ bei pasiteiravęs apie galimybę sudaryti „kasko“ automobilio draudimo sutartį vakarykšte data, nė nebandė slėpti fakto, kad jo transporto priemonė yra patekusi į autoįvykį, ir jam reikalinga draudimo išmoka, o tokią išeitį jam esą pasiūlęs vienas pažįstamas...

Nepavykus sudaryti draudimo sutarties atgaline data, šis asmuo pasirinko kitą būdą apsidrausti ir vis tiek deklaravo vėlesnę datą. „Lietuvos draudimo“ specialistams išsiaiškinus, jog draudimo išmoką bandoma gauti sukčiaujant,  apie tai pranešta teisėsaugos institucijoms. Žmogus gavo, ko nusipelnė - teismas skyrė apie 400 Eur baudą.

Reikia įsidėmėti, kad susidurti su teisiniais nemalonumais tokiais atvejais rizikuoja tiek sukčiavimo schemų iniciatoriai, tiek jose sutinkantys dalyvauti asmenys. Pavyzdžiui, nustačius, jog eismo įvykio deklaracija neatitinka tikrovės, ne tik jos kaltininkas, bet ir visi ją pasirašę žmonės gali būti įtraukti į teismo procesą. Nustačius sąmoningo klastojimo faktų, gali būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.

Rita ŠIMKUTĖ

AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, įžvalgų ir komunikacijos skyriaus vadovė

Pakeitimas patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu 2017 05 12, Nr. 323. Esminiai taisyklių pakeitimai yra šie:

1. Patikslinta, kad pareiškėjas, deklaruodamas plotus, patenkančius į valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį (VŽ sluoksnis), nebeprivalės deklaravimo metu pateikti šių plotų valdymą įrodančių dokumentų. Tačiau, juos dek­laruodamas, pareiškėjas įsi­pareigos šių plotų valdymą ar naudojimą pateisinančius dokumentus pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bet kuriuo metu iki jos nustatyto termino. Kitų plotų valdymą įrodančių dokumentų teikimo tvarka išlieka nepakitusi.

2. Dėl žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos vykdymo) įrodymų taisyklių nuostatos patikslintos nurodant, kad:

w žemės dirbimas gali būti įrodomas per valdoje regist­ruotus šeimos narius (pavyzdžiui, jei tėvas yra valdos valdytojas ir deklaruoja plotus, o jo sūnus yra įregistruotas toje pačioje valdoje kaip valdos valdytojo šeimos narys ir turi savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų (ne mažiau 0,1 SG/ha),  jiems tarpusavyje nereikia sudaryti jokių papildomų dokumentų ar sutarčių dėl žemės dirbimo fakto įrodymo, nes sūnaus laikomi ūkiniai gyvūnai užsiskaito valdai);

w traktorius (ar kita nurodyta žemės ūkio technika) privalo būti registruotas ne vėliau kaip iki š. m. liepos 1 d. Tai reiškia, jog traktorius, įregistruotas po š. m. sausio 1 d. (net ir gegužės ar birželio mėn.), taip pat bus tinkamas žemės dirbimo faktui įrodyti (jokių papildomų dokumentų pareiškėjui teikti nereikia – viskas matysis regist­re). Taip pat svarbu, kad pareiškėjų įregistruota žemės ūkio technika, nuo įregistravimo momento, einamaisiais metais nebūtų išregistruojama, kitaip pareiškėjai rizikuos nebeatitikti šio kriterijaus žemės ūkio veiklos vykdymo faktui įrodyti.

Raginame pareiškėjus nelaukti paskutinės dienos dek­laruoti naudmenas. Šiuo me­tu, palyginus su praėjusiais metais, paraiškų surinkimas labai atsilieka. Primename, kad nespėjus pateikti paraiškos iki birželio 6 d., gresia sankcijos už vėlavimą. Deklaruojant paskutinėmis dienomis, tikėtinas itin didelis sistemos apkrovimas, tad pareiškėjus prašome deklaruoti naudmenas kuo skubiau.

Svarbu tai, jog pareiškėjas tikslinti paraišką (keisti dek­laruojamų augalų kodą) gali iki pat liepos 1 d. be jokių sankcijų už vėlavimą. Svarbiausia, kad ji būtų pateikta ir įbraižyti visi pareiškėjo dirbami bei valdomi žemės plotai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Atrodo, į Šilalės rajoną grįžta „komunistinio darbo“ tal­kos. Štai praėjusį antradienį susivienijo trijų savi­val­dy­bės bendrovių - Autobusų parko, Šilumos tinklų ir Šilalės vandenų - darbininkai, iš viso apie 20 žmonių, kurie visi vieningai, tarsi pagal vieną komandą, išvyko tvarkyti Paršežerio prieigų. O prieš mėnesį tą pačią pri­vačią poilsiavietę kuopė savivaldybės darbuotojai. Apie tai rašo ir savivaldybės tinklalapis: „tvarkytas Parš­eže­rio pažintinis pėsčiųjų takas, rinktos šiukšlės ežero pakrantėse“...

Antradienį savivaldybės bend­rovių darbuotojai vėl su nepaprastu darbo entuziazmu plušėjo prie Paršežerio, vėl tvarkė pėsčiųjų taką, senas lentas keisdami naujomis. Kartu su visais atsakingą vadovaujantį darbą tądien dirbo vicemeras Valdemaras Jasevičius ir Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, savo asmeniniu pavyzdžiu keldami nepaprastą dar­bo entuziazmą ir teikdami vil­tį, kad pagaliau grįžta laikai, kai niekas nieko nedirbo, bet visi viršijo planą. Juk tada, kai niekur nieko nebuvo, visi vis­ko turėjo.

Tačiau kai ku­rie darbo žmo­nės nesuprato šitos talkos išskirtinės reikšmės. Į Aukš­tuo­menės kro­niką ėmė skam­­binti atsilikę elementai ir klausė:

- Kiek gali būti to prakeikto Lenino gimtadienių ir kiek bus jo garbei talkų? Ir kodėl mes, Šilumos tinklų, Vandenų ar Autobusų parko darbininkai, turime tvarkyti privataus asmens išsinuomotą pakrantę? Jeigu gerbiamas Petrauskas valdo poilsiavietę, jeigu jis už įvažiavimą ima pinigus, tai gal pats ir tegul susitvarko, - po talkos burbėjo priešiški elementai. - Ar negana, kad balandžio 22-ąją, per patį Lenino gimtadienį, valdininkai jau gražino poilsiavietę?

Vikipedijos rašo, jog Leni­nas yra gimęs balandžio 22 d. Šiemet kaip tik su šita diena sutapo „Darom“, kurioje savivaldybės valdininkai surengė nemokamo darbo šventę privataus asmens išsinuomotoje Paršežerio poilsiavietėje. Darbo pergalės ir rąsto (lentų) nešiojimas užfiksuotos sa­vival­dy­bės tinklalapio nuot­rau­ko­se.

Kitas Lenino gimtadienis galėjo būti ir praėjusį antradienį, gegužės 16 d. Galimas daiktas, Leninas gali būti gimęs ir žiemos pradžioje, tarkime, gruodžio mėnesį. Juk Paršežerio valdytojas dar yra išsinuomojęs jo valdose savivaldybės įrengtą slidinėjimo trasą. Ir jeigu, neduok Dieve, ateinančią žiemą sniego bus per mažai, gali tekti organizuoti dar vieną talką: nuo laukų šluoti sniegą ir kepurėmis nešti jį į Aukštagirę.

Taigi svarbu ne formali diena, bet pati dvasia, kai dirbi visai ne dėl to, kad uždirbtumei. Svarbu, jog uždirbtų kiti!

Alius ŠAKINIS

Savivaldybės tinklalapio nuotr.

Liaudies patarlė byloja, jog artimas kaimynas geriau už tolimą giminę. Tačiau viename iš Šilalės priemiesčio kaimų tarp artimiausių kaimynų jau ne pirmi metai ne santarvė ir draugystė klesti, o mojuojama karo kirviu. Ir, deja, nei viena, nei kita pusė greičiausiai nebeprisimena, nuo ko tie nesutarimai prasidėjo. O jei ir prisimena, tai vertina tikrai skirtingai. 

Bičiuliavosi, bet vieną dieną susipyko

Į redakciją ne pirmą kartą užsukęs R. B. atsinešė didžiulį pluoštą dokumentų bei nuotraukų, įrodančių, kokį darbą jam tenka nudirbti, kad įvairios institucijos susipažintų, kaip elgiasi jo kaimynas I. M. Visas veiksmas sukasi R. B. žmonai priklausančioje, bet tik visai neseniai įregistruotoje nuosavybėje.

Gal ne tokį storą, tačiau gana įspūdingą segtuvą dokumentų turi sukaupęs ir I. M., kuris kartu su žmona valdo nedidelę įmonėlę.

„Žemės nuosavybės dokumentus susitvarkėme apie 1996-uosius. Žemę suskirstėme į 3 sklypus, iš trijų bankų paėmėme paskolas verslui plėtoti, pasistatėme gyvenamąjį namą“, - pasakoja I. M.

Jis neneigia, jog su R. B. kone du dešimtmečius sutarė – kadangi įsikūrė greta, tai kartu ir šašlykų išsikepdavę, ir pavakarodavę. O ypač gerus santykius jų šeima palaikiusi su kaimynystėje gyvenusiais R. B. uošviais, kuriuos gyrė už darbštumą bei draugiškumą.

„Tačiau kuomet kaimynas palei sklypų ribą pradėjo krau­ti mėšlus, mus ėmė spausti Maisto ir veterinarijos tarnyba. Bandėme su juo tartis, prašiau kaimyno taip nedaryti. Tuo labiau, kad už jo fermos yra dar kolūkio laikais statyta mėšlidė. Bet jis užsispyrusiai laikosi savo. Tada neapsikentęs parašiau skundą rajono savivaldybei bei pasistačiau tvorą. Nė centimetro neįžengiau į svetimą teritoriją, tvorą nutiesiau pagal matininkų pažymėtas ribas. Jeigu kaimynas būtų draugiškas, kelių tūkstančių eurų tvorai būtų nereikėję išleisti. Pagaliau pasakykite, kas mėšlus krauna palei kaimyno sklypo ribą, nekalbant jau apie tai, jog tam vietos yra kitur“, - stebisi I. M.

Gi jo žmona atskleidžia, kodėl „juoda katė“ tarp kaimynų perbėgo dar anksčiau: pasak moters, jos vyras kažkada kaimyno „verslui“ nešęs savotišką pelną, mat buvo įklimpęs į nepavydėtiną gyvenimo liūną.

„Tačiau prieš penkerius metus tariau tam „ne“. Nes jei nebūčiau pasikeitęs, būčiau netekęs ir šeimos, ir, ko gero, būtų reikėję atsisveikinti su namais bei verslu“, - prisipažįsta ir pats I. M.

Žada „eiti iki galo“ 

Kiek kitaip įsiplieskusį konf­liktą apibūdina R. B.  Bet neneigia, jog būtent dėl to, kad kaimynas dėl suverstos mėšlo krūvos jį apskundė savivaldybei, jis supyko baisiausiai. Skundo tirti pas R. B. kelis kartus važiavo seniūnė, savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė (sanitarijos inspektorė), kuri nurodė Aplinkos apsaugos agentūros Šilalės skyriui įvertinti situaciją. Iš Agentūros R. B. gavo nurodymą viską sutvarkyti, įrengti pylimą, jog srutos netekėtų į gruntą ir aplinką. Kadangi Agentūra apsiribojo tik tokiu įpareigojimu, savivaldybė Šilalės aplinkosaugininkų veiksmus apskundė aukštesnei organizacijai. Tačiau ir pastaroji nieko daugiau nesiėmė, tik dar esą pakomentavo, kad savivaldybės specialistė vadovavosi seniai negaliojančiais įstatymais.

Negana to, dėl I. M. tvoros R. B. turėjo reikalų ir su policija: pamatęs, jog kaimynas ją tveria, neiškentęs ir tyčia automobiliu užstatęs įvažiavimą. I. M. iškvietė policiją. Nors pareigūnai mašinos savininko nebaudė, automobilį jam teko patraukti.

Teisybės policijoje R. B. ieš­kojo ir dėl neteisingai užtvertos tvoros. Mat tik rajono vicemero dėka gavęs kelio padalijimo projektą, pamatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriuje esančiame dokumente daryti taisymai. Tuomet jis kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo už dokumento klastojimą. Bet policija, neradusi nusikaltimo sudėties, tyrimą nutraukė. Projektą taisęs žemėtvarkininkas esą neprisiminė, kodėl reikėję jį taisyti...

Šiemet jau R. B. dėl netvarkingai sukrautos mėšlų krūvos apskundė I. M. Aplinkos apsaugos agentūrai. Ar nu­bau­dė, ar ne - jam neatsakyta, tačiau sako žinąs, kad I. M. mėšlą atidavė pažįstamam ūkininkui, o ant buvusios vietos užpylė žemės ir užsėjo žolę.

Dar viena istorija R. B. nutiko su kitos kaimynės žeme. Turėdamas jos įgaliojimą sutvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus, jis bu­vo žodžiu sutaręs naudotis šia, šalia sodybos esančia kaimynės žeme. Tačiau, pasirodo, I. M. užbėgo už akių ir sudarė su ja oficialią nuomos sutartį. R. B. įtaria, jog moterį verslininkai prigąsdino. Tuo labiau,  kad I. M. gyvulių ten taip ir neganė, o kadangi plotą deklaravo, baigiantis žalienų nušienavimo terminui, nutarė žolę nupjauti. Tai iš­vydęs, R. B. traktorininko į pievą neįleido. Tad ir vėl bu­vo apskųstas. Skundą svarsčiusi savivaldybės administracinė komisija skyrė R. B. įspėjimą.

Kreipėsi jis į atitinkamas institucijas ir dėl to, jog esą verslininkas nuo sugriuvusio pastato nuimtą šiferį bei kitas kenksmingas atliekas supylęs į pakelės griovį, dalį nuvežęs į nuosavą mišką, tuo pačiu sugadindamas melioracijos įrenginius. Skundą tyrę pareigūnai atliekų, R. B. teigimu, „kaip įprasta“, nerado.

R. B. jaučiasi nepelnytai nuolat baudžiamas, nes esą verslininko žmona esanti mero giminaitė.

„Jei mane I. M. apskundžia, nedelsiant sulekia įvairios komisijos. Kai aš jį - dėmesio niekas nekreipia. Tad tenka skundus rašyti ne Šilalės įstaigoms, o aukštesnėms instancijoms“, - guodžiasi R. B. ir sako „eisiąs iki galo“.

Skundais apipiltos institucijos neturi kada atsikvėpti

Seniūnijos, kurioje gyvena konfliktuojantys kaimynai, se­niūnė teigia nepalaikanti nė vienos pusės. Anot jos, šioje situacijoje labiausiai trūksta abipusio noro susitaikyti.

„Kuo toliau, tuo giliau abi pusės „kasasi“ į praeitį. Ir baisiausia, jog nė viena nenori nusileisti. Važiavau ir kalbėjausi su jais ne sykį. Daug įvairių institucijų turi darbo dėl šitų žmonių ambicijų. Aš kelio padalijimo dokumentų nemačiau, bet žinau, kad žemėtvarkininkai kažkaip sprendė šią situaciją,“ – sako seniūnė.

„Ištirti I. M. skundą man pavedė savivaldybės administracija. Nustačiau, jog R. B. netinkamai tvarko mėšlą, tuomet savivaldybė apie tai informavo Šilalės aplinkos apsaugos agentūrą. R. B. rietuvę sutvarkė“, - informuoja savivaldybės sanitarijos inspektorė Vita Monkevičienė.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vedėjas Antanas Leščauskas teigia nagrinėjęs abiejų pusių skundus ir abi buvo nubaustos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas Romualdas Bukauskas aiškina, kad I. M. pagal 1999 m. planus paveldėjimo teisę atstatė ir nuosavybę įteisino į 11,67 hektaro. Į šią dalį įėjo ir 275 kv. metrai kelio. Kai tarp kaimynų kilo nesutarimai, matininkas I. M. atstatė ribas pagal koordinates ir pažymėjo riboženkliais, o savininkas pasistatė tvorą. Pagal šiuos planus, 274 kv. m kelio liko valstybės nuosavybe, į kurią, atstatydami paveldimą tėvų žemę, nuosavybės teise pretendavo R.B. žmona ir 3 jos broliai. Prieš kurį laiką ¼ žemės bei pastatų iš vieno R. B. svainio I. M. nupirko ir parašė prašymą leisti įteisinti tą dalį kaip atskirą nuosavybę. Tačiau to padaryti negali, nes visai žemei ir pastatui yra uždėtas areštas.

Nesantaikos užuomazga – giliau

Redakcija - ne teismas, ne laikraščiui spręsti, kas yra teisus, o kas - ne. Mūsų pa­reiga - tik aprašyti situaciją, jei žmonės to pageidauja. Tačiau greičiausiai šis konfliktas  yra susijęs su nuosavybės atkūrimu ir po to sekusiais veiksmais. O mėšlo krūva ir aukšta tvora ant kaimynus skiriančios ribos - tik įrankiai vienas kitam „atsilyginti?...

Kaip ten bebūtų, visas problemas buvo (ir tebėra) įmanoma išspręsti civilizuotai. Deja, kol abi puses valdo ambicijos „kuris kurį“, krūva mėšlo, skirianti kaimynus, darosi vis didesnė...

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.