Prognozuodami atlyginimų augimą, ekonomistai kas­met tradiciškai įspėja, kad labiau nei algos turėtų di­dė­ti darbo našumas - tik tuomet nekils naujos krizės rizika. Tačiau, atrodo, Šilalės savivaldybėje galioja vi­siš­kai kitokie algų skaičiavimo dėsniai. Šiemet darbo užmokestis ūgtelėjo dviejų savivaldybės valdomų bend­rovių direktoriams, nors šių įmonių darbo rezulta­tai, galima manyti, abejotini.

Tiesa, trijų pagrindinių savivaldybės valdomų bendrovių vadovų algos kelinti metai nekinta. Didžiausią metinę apyvartą turinčios ir daugiausiai projektų įgyvendinančios UAB „Šilalės vandenys“ direk­toriui per mėnesį priskaičiuo­jamas vidutiniškai 1817 eurų darbo užmokestis. Nebe pirmi metai „ant popieriaus“ 1089 Eur gauna Šilalės šilumos tinklų vadovas, o Šilalės autobusų parko direktoriui ir pernai, ir šiemet per mėnesį priskaičiuojama 1014 Eur alga.

Kita vertus, tai ir suprantama, nes visos trys įmonės dirba nuostolingai, todėl kalbėti apie atlyginimų kėlimą, atrodo, nėra jokio preteksto. Bet tokia taisyklė galioja ne visiems. Štai UAB „Šilalės knygynas“ pernai nuostolius padidino dar 2,7 tūkst. Eur. Dabar jie jau perkopė 11 tūkst. Eur. Dėl to savivaldybės taryba pra­ėjusiais metais nusprendė privatizuoti bendrovę, aukcione parduodant akcijas. Ir še tau: belaukiant privatizavimo, abiem bendrovės darbuotojoms atlyginimai buvo pa­didinti trečdaliu. Tokį spren­dimą priėmė privatizuojamos įmonės valdyba.

UAB „Šilalės knygynas“ valdybai vadovaujanti savivaldy­bės administracijos direk­toriaus pavaduotoja Vera Ma­cie­­nė tikino, jog algas pa­kel­­ti reikėjo dėl to, kad jos bu­vo labai mažos - pačios ma­­­žiau­sios iš visų savivaldy­bės įmonių.

Knygyne dirba dvi darbuotojos - direktorė ir finansininkė, kurios turi ir grindis išsišluoti, ir dulkes nuo knygų nusivalyti, ir šiukšles susirinkti...

Per dieną į knygyną užeina penki ar šeši pirkėjai, kurie nuperka atvirukų už kelis eurus. Būtent tokius duomenis prieš metus savivaldybės politikams pateikė Šilalės knygyno direktorė. Tačiau šiemet jai atlyginimas pakeltas trečdaliu - nuo 463 Eur iki 602 Eur. Atitinkamai jis didėjo ir buhalterei - nuo 380 Eur iki 494 Eur.

Galima sutikti, jog 400 Eur alga „į rankas“ žmogui, vadinamam direktoriumi, yra juokinga. Bet kodėl ją susizgribta kelti tik dabar, kai ant nosies - privatizacija. Ar ne dėl to, jog darbuotojoms būtų išmokėtos solidesnės kompensacijos?

Toks atvejis prieš metus paaiškėjo UAB „Šilalės vandenys“, kai prieš išleidžiant į pensiją ilgametį darbuotoją, jam buvo paskirtas nemažas atlyginimo priedas.

Bendrovės „Šilalės kn­y­­gy­nas“, netrukus pereisiančios į privačias rankas, direktorė - ne vienintelė, kuriai šiemet padidėjo darbo už­mokestis. Apie tai, kad uždirbs daugiau nei pernai, pristatydamas atas­kaitą tarybos nariams, nepasigyrė ir UAB „Ged­mina“ va­dovas Donatas Gri­galis.

Beje, jis vienintelis iš visų savivaldybei priklausančių bendrovių direktorių savo atlyginimo neviešina - motyvuoja tuo, jog daugiau direktorių bendrovėje nėra (lyg kur nors kitur būtų po du).

Nuo sausio 1 d. padidinti D. Grigaliui mėnesinę algą iki 850 Eur nusprendė UAB „Gedmina“ valdyba, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vai­tiekus.

„Įmonės rezultatai gerėja kiekvienais metais. Jei direktoriui reikia už 500 ar 600 Eur dirbti, apie kokybę ir visa kita nėra reikalo kalbėti. Pažiūrėjome į galimybes, į tai, jog metus baigė su pelnu. O kad tie įsiskolinimai ir yra iš senų laikų, ką darysi“, - svarstė R. Vaitiekus.

Pats D. Grigalis, pristatydamas ataskaitą tarybos nariams, prieš mėnesį pripažino, jog jei dvi įmonės, kurioms „Gedmina“ yra skolinga 56 tūkst. Eur, pareikalautų grąžinti įsiskolinimus, bendrovė negalėtų išvengti bankroto. Per metus joms nebuvo atiduota nė vieno euro skolos.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Ketvirtadienį Šilalės rajono gimnazijų abiturientus iš paskutinės pamokos palydėjo Paskutinis skambutis. Gražios ir iškilmingos šventės metu palinkėta gerų egza­minų rezultatų bei sėkmingo stojimo į norimas studijų programas. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto sky­riaus pateiktais duomenimis, šiemet rajono mokyklas pa­lieka 328 dvyliktokai.

Daugiausiai abiturientų tra­di­ciškai yra Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje – 127. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija šiemet išleidžia 38. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje kiek daugiau dvyliktokų – 43. O Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje pirmokai išlydės 25 abiturientus, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje – 23. Šilalės suaugusiųjų mokykloje po egzaminų sesijos mokslus baigs ir vidurinį išsilavinimą įgis 72 moksleiviai.

Po smagios šventės visų laukia įtemptos egzaminų sesijos dienos. Ji šiais metais prasidėjo balandžio 10-ąją valstybiniu užsienio (anglų) kalbos egzamino kalbėjimo dalimi. Iškart po Paskutinio skambučio šventės, šeštadienį, bus laikomas valstybinis užsienio (rusų) kalbos egzaminas. Bene svarbiausiu vadinamas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas laukia birželio 5-ąją. O visą sesiją užbaigs birželio 20 d. laikomo muzikologijos egzamino II dalis.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pristatome dar keletą nuotraukų, kurios liudija, kaip laikas keičia ne tik mūsų gyvenimą, bet ir ap­linką. Stabtelkime prie sustabdytos akimirkos ir prisimin­kime.

Mieli skaitytojai, jeigu turite savo albumuose praėjusių laikų nuotraukų, pasidalinkite jomis - atsiųskite į „Šilalės artojo“ redakciją ir jos bus išspausdintos laikraštyje.

Vyresnio amžiaus šilališkiai dar prisimena medinį neišvaizdų pastatą prie pat Jono Basanavičiaus (anuomet Pergalės) gatvės važiuojamosios dalies, pro kurį ėjo siaurutis šaligatvis. Tai Šilalės spaustuvė. Du ar tris kartus per savaitę, vakarais, einant pro šalį, girdėdavosi spausdinimo mašinų dundesys - mašinistas spausdindavo rajono laikraštį „Artojas“. Gražvydo Jukniaus iš Vedrių redakcijai pristatytoje nuotraukoje (viršuje) - buvusi Šilalės spaustuvė apie 1983-1984 metus.

Dabar šioje vietoje - didelis trijų aukštų pastatas. (Algimanto Ambrozos nuotr.)

Taip atrodė gatvelė Šilalėje, netoli Lokystos upės. (G. Jukniaus nuotr.)

Dabar toje vietoje iškilęs ne vienas modernus gyvenamasis namas, o ir apie dulkančią kelio dangą žmonės seniai pamiršo.  (A. Ambrozos nuotr.)

Kaltinėnų bažnyčia 1975 m. ir jos vietoje kun. Petro Linkevičiaus pastatyta naujoji. (Petro Dargio nuotr.)

Šilalė turėjo ir savo kepyklą, gastronome buvo galima nusipirkti joje keptos duonos ir batonų. Kepyklos produkcija prekiavo visos rajono parduotuvės, į kaimus, kartu su kitomis maisto prekėmis, ją vežiodavo vadinamosios „autolavkės“. Pigiausių, 16 kapeikų kainuojančių duonos kepalėlių žmonės pirkdavo maišais. Gyvuliams. (G. Jukniaus nuotr.)

Kepyklos teritorija dabar (nuotr. apačioje). (A. Ambrozos nuotr.)

Pajūralio pagrindinėje mokykloje vyko pirmoji rajono mokinių teorinė-praktinė konferencija „Bebaimis knyg­nešys“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimt­mečiui paminėti. Jos tikslas – skatinti mokinius domėtis savo krašto istorija kaip istorinės atminties vertybe.

Konferencijoje dalyvavo Šiau­lių universiteto dėstytojas, do­centas, Lietuvos daili­nin­kų sąjungos narys, VšĮ  A. Ka­valiausko etnografinio Gvaldų muziejaus įkūrėjas Albinas Kavaliauskas, Šilalės savivaldybės, Kvėdarnos seniūnijos bei Pajūralio kaimo bendruomenės atstovai.

Konferencija prasidėjo mo­­kinių sveikinimu „Tau, knyg­­nešy“, kuris nukėlė mus į sunkiausius lietuvių kultūros istorijos laikus. Klau­­­­sėmės A. Ka­va­liausko, knyg­nešio P. Ka­va­liaus­ko pro­anūkio, pranešimo „Knyg­ne­­šys P. Ka­va­liaus­kas – istoriniai fragmentai gy­vai“. Su­žinojome apie lietuviškos spaudos platintojo gy­venimą ir veik­lą, kokių sunkumų jam teko patirti, platinant knygas. Pa­jū­ra­lio pag­rindinės mo­kyk­los mokinė Greta Za­karaitė pristatė pranešimą „Ne­­maty­damas šviesos – švietė kitus“, apie knyg­nešio Ka­­­zi­miero Kazlausko gy­venimo kelią papasakojo Ši­la­lės suaugusiųjų mokyklos mokiniai Mantas Butkus ir Sara Be­kai­tė. Knygnešių indėlį į Lie­tuvos tautinės savi­monės formavimą bei patriotišku­mo puoselėjimą nušvietė Pa­jūralio pag­rindinės mokyklos mokinės Karolina Jašins­kaitė ir Gintarė Dargytė. Pajūrališkės Emilija Pet­ro­kai­tė ir Jovita Guogaitė savo pranešime „Lietuviško žodžio puo­selėtojai“ ak­cen­tavo, jog gimtąjį žodį pri­va­lome  išsaugoti  ir  perduo­ti ateinančioms kartoms. Pa­čios at­lik­tą tyrimą, ar elekt­roninės knygos pakeis popie­rines, pristatė Deimantė Žvirb­­lytė.

Kol komisija vertino pranešimus, dalyviai apžiūrėjo Pajūralio pagrindinės mokyk­los dailės mokytojos Ra­mu­nės Igo­riu­tės darbų „Iš­min­ties talpyk­los“ ir mokinių kur­tų knygos skir­tukų parodas.

Geriausiu kon­ferencijos „Be­bai­mis knygnešys“ pranešimu pri­pažintas D. Žvirb­lytės prane­šimas „Ar elekt­roninės kny­gos pakeis po­pierines?“, o kū­rybiškiausiu kny­gos skirtuku – S. Bekaitės „Aš nie­ko nebijau“. Nugalėtojoms įteiktos at­­minimo dovanėlės bei padė­kos raštai. Nebuvo pamiršti ir kiti dalyviai.

Elena LINKIENĖ

Pajūralio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Gegužės 9-ąją Lietuvoje vyko žinių apie Europos Są­jungą patikrinimo konkursas „Europos egzami­nas“. Ruo­­šiantis jam, net 50 mokyklų bei įvairių organizacijų siūlė klausimus bei registravosi dalyvauti kon­kur­se. Mūsų gimnazijos mokinė Gabi­ja Aurylaitė, pa­tei­ku­si klausimą, laimėjo netradicinę pamoką „Lietuva ir Europa“, kurią vedė istorikas prof. Al­fre­das Bumblauskas.

40 moksleivių bei mokytojos Dalia Kubaitienė, Auš­­­re­lė Baub­­lienė ir Vida Rim­­kie­nė vykome į Eu­ro­pos na­­mus Vilniuje, kur dalyvavo­me ne­tradicinėje pa­moko­je. Po ren­gi­nio mūsų laukė ekskursija po Vil­niaus universitetą ir biblioteką, pa­­si­vaikš­čiojome Ge­­di­mino pros­­­pek­tu, kur galėjome paskanauti įvairių ES šalių patiekalų.

Dalia KUBAITIENĖ 

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos geografijos mokytoja, Europos klubo vadovė 

AUTORĖS nuotr.

Kiekvienais metais, prasidėjus gyvulių ganymo lauke sezonui, policija fiksuoja akumuliatorių bei elektros im­pulsų daviklių vagysčių protrūkį. Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, patariama gyventojams daiktus pažymėti. Siekiant kuo efektyvesnės akumuliatorių vagysčių prevencijos, pareigūnai kviečia rajono žmones kreiptis į policijos įstaigą ar į bendruomenės pareigūną ir susitarti dėl akumuliatorių žymėjimo.

Daiktų žymėjimas yra nemokamas ir, žmonių patogumui, pareigūnai patys gali atvykti į kaimo sodybą ar tiesiai į ganyklą.

Pažymėtas daiktas yra užregistruojamas policijoje, jam suteikiamas numeris, o užklijuotas lipdukas su užrašu „Pažymėta policijoje“ įspėja ilgapirščius ir galimai sumažina nusikalstamas veikas.

Neretai, atskleidus vagystę, pareigūnams pavyksta rasti pagrobtus daiktus, kurie grąžinami teisėtiems jų savininkams. Nors daiktų žymėjimas ir neužtikrina visiškos apsaugos nuo ilgapirščių, tačiau padidina tikimybę, jog pavogtas daiktas bus grąžintas jo šeimininkui.

Policijoje galima pažymėti bet kurį vertingą daiktą (nuo mobiliojo ryšio telefono iki dviračio). Smulkesni daiktai plastiko paviršiumi paprastai žymimi specia­liu žymekliu, o jų išvaizda niekuo nesiskiria nuo tokių pat nežymėtų. Tai yra toks žymėjimas, kurio neįmanoma panaikinti, o ant daikto jis matomas, tik jį apšvietus specialiu prietaisu. Didesni metaliniai daiktai (dviračiai, motoroleriai, įvairūs prietaisai bei pan.) žymimi specialia graviravimo įranga.

Dėl daiktų žymėjimo gali­ma kreiptis į Tauragės AVPK Šilalės rajono polici­jos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąją tyrėją (bend­ruo­me­nės pa­reigūnę) Ra­są Sa­­­daus­­ky­­tę, tel. (8-620) 3-83-90.

Tauragės AVPK inform.

Nors spaudoje nuolat rašoma, kokių problemų sukelia alkoholio vartojimas, pas­taruoju metu aršiai kritikuojamas dabartinio Seimo siekis įvesti daugybę ribojimų bei draudimų. Tačiau Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos sky­riaus Šilalės rajono savivaldybėje inspektorė Izoleta Ligeikienė draudimams prita­ria. Kartu važiuojant pas jos lankomus asmenis paaiškėja, kad, iš paskutinių pinigų įsigydami svaigalų, jie teisinasi tokiu būdu bėgantys nuo problemų. Deja, jų ima tik daugėti...

Šįkart į sa­vo „virtuvę“ „Šila­lės artoją“ įsileido su jautria visuomenės dali­mi dirbantis Klai­pė­­dos apygar­dos probacijos tar­nybos Probacijos skyrius Šilalės rajono savivaldybėje - inspektorė I. Li­­gei­kienė bei Ši­­la­­lės rajono po­­licijos komisariato tyrėjas Li­nas Ra­meikis vyk­­dė prevenci­nę priemonę. Jos metu pa­rei­gū­­nai ir inspektoriai tik­rino už įvairius nusikaltimus ar nusižengimus bausmes atliekančius asme­nis. Kaip paaiškino I. Li­gei­­­kienė, šiuo metu sąraše - nu­sižengusieji dėl smurto ar­ti­moje aplinkoje, yra ir keletas įkliuvusių neblaivių vairuotojų.

„Mūsų rajone alkoholio vartojimo problema yra labai opi. Ko­ne kiekvienas iš mano sąraše esančių žmo­nių prasikalto būdamas neblaivus. Vienas kitas buvo sučiuptas perkantis kanapes. Kaimuose nėra darbo, žmonės iš nevilties ir neturėjimo ką veikti geria, tada kyla muštynės, smurtas. Malšinti konfliktų kvie­čiami pareigūnai, prasi­de­da tyrimai ir galiausiai - teis­mas“, – sakė I. Ligeikienė.

Probacijos tarnybos inspek­torė aiškino, jog preven­cinės priemonės – apsilankymas pas bausmę atliekančius asmenis kar­tu su policijos pareigūnu – rengiamos visoje Lietuvoje. Jų teiraujamasi, ar vykdo teismo skirtus įpareigojimus, ar susirado darbą, jei ne, siūloma užsiregist­ruoti Dar­bo biržoje. Tiesa, daugelis pasižada tai padaryti, bet pamiršta. O gal nenori, nes jiems tai atrodo nereikalingas biurokratinis vargas.

Inspektorė pabendrauja ir su kartu gyvenančiais artimaisiais. Neretai jie yra ir nukentėjusieji – smurtautojo smūgius patyrusios moterys suteikia vyrams antrą (kartais trečią, ketvirtą ar n-tąjį) šansą, bando gyventi toliau. Neretai smurtą patiria ir broliai ar seserys, net tėvai.

„Kai moterys kreipiasi į policijos pareigūnus po pirmo rankos pakėlimo, tose šei­­­mose dažniausiai viskas klos­­tosi gerai, vyrai padaro išvadas. Tik psichologinę pagalbą gauti sunku, nors ji yra būtina abiems pusėms. Nukentėjusiesiems ji teikiama nemokamai, o smurtautojas tarsi paliekamas su savo problemomis tvarkytis pats. Jeigu teismas nuosprendžiu neįpa­reigoja nuteistojo dalyvauti elgesį keičiančiose prog­­ramose, siūlome tai daryti savanoriškai. Manome, jog tai padėtų: gal neišspręstų, bet bent sumažintų prob­lemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, smurtavimo, asmenybės elgesio sutrikimų. Programas vedame nemokamai, tačiau nuteistųjų aktyvumu pasidžiaugti negalime. Jie yra uždaro būdo, nelinkę dalintis mintimis su juos prižiūrinčiais pareigūnais. Kartais mums pavyksta išprašyti vieną kitą nemokamą konsultacijų valandą pas psichologą, esame sudarę bendradarbiavimo sutartis su Šilalės visuomenės sveikatos biuru bei Šilalės švietimo pagalbos tarnyba, bendradar­biaujame su Ši­la­lės psichikos sveikatos ir psi­cho­logi­nio konsultavimo cent­ro spe­­­cialistais. Mūsų tarnybos darbuotojai pirmiausia rūpinasi, kad stebimas asmuo atliktų teismo sprendimu nu­matytus įpareigojimus. O psichologai smurtautojui suteiktų kvalifikuotą pagalbą, padėtų ieškoti agresijos priežasties, kuri kartais slypi giliau, gal net vaikystėje, šalinti problemas, įtraukdami nuteistojo šeimos narius.

Toks žmogaus pataisos procesas turėtų užtrukti ilgai. Ne­įmanoma per pusmetį „perprogramuoti“ nu­teistojo mąs­tymo, pakeisti jo vertybių, kurios buvo formuojamos šeimoje, jo socialinėje aplinkoje metų metais“, – įvardijo trūkumus Probacijos tarnybos inspektorė I. Ligeikienė. Todėl, anot jos, į nuteistųjų resocializacijos procesą įtraukiama visuomenė, savanoriai.

Dėl savaime suprantamų priežasčių aplankytų as­me­­nų įvardyti negalime. Pa­var­džių paviešinimas, inspektorės nuomone, gali trukdyti jiems grįžti į stabilų gyvenimą. Tačiau kai kurias aplinkybes specialistė atskleidė.

„Vienas mano prižiūrimas asmuo daug ir nuolat gerdavo, visiškai nieko nedirbo. Bet po vieno kritinio atvejo jam atsidūrus Probacijos tarnybos priežiūroje, mums pavyko jį įkalbėti gydytis nuo alkoholizmo – tą padaryti žmogus gali tik savo noru. Dabar jis turi ir darbą, ir motyvacijos. Žinoma, yra ir visiškai priešingų atvejų. Būna, kad po gydymo nuo alkoholizmo žmonės pasigeria net namų nepasiekę...“ – pasakojo I. Ligeikienė.

Besikalbėdami sukome nuo vieno kiemo prie kito. Tur­­būt reikėtų pasidžiaugti, jog dauguma stebimųjų buvo darbuose. Jų moterys tikino, kad vyrai dirba, nakvoti visada grįžta namo, nes žino, kad inspektoriai bet kada gali patikrinti.

„Mūsų tarnybos direktorius leidžia mums dirbti lanksčiu grafiku, tad galime prižiūrimus asmenis tikrinti bet kuriuo paros metu, jiems to ma­žiausiai tikintis. Ir tai labai praverčia. O toks oficialus darbo laiko reglamentavimas yra svarbus – mane, kaip pareigūnę, darbo metu gina įstatymai“, – kalbėjo I. Li­geikienė.

Pasak inspektorės, savivaldybė nepasiturintiesiems, ku­­rie nori gydytis nuo alkoho­lizmo, skiria vienkartines iš­­­mo­kas, yra savanoris, nuvežantis į gydymo įstaigą. Deja, ne visiems pavyksta išlipti iš liū­no.

„Atvykę į patikrinimus, visada atkreipiame dėmesį, ar žmogus yra blaivus. Ypač, jei teismas yra nurodęs vengti psichiką veikiančių medžia­gų. Jeigu randame girtaujan­tį, imamės baisiausios tokiems asmenims priemonės – liepiame svaigalus iš­pil­ti patiems. Ne­retai butelis būna nupirktas už paskutinius pinigus, taigi šis veiksmas – itin skausmingas. Turime ir alkotesterį, kurį dažnai tenka panaudoti įtarimams išsklaidyti“, – darbo detales vardijo prasikaltusių asmenų priežiūrą vykdanti pareigūnė.

Apvažiavome nemažai kaimų, į vieną kitą butą užsukome ir Šilalėje. Vieno jaunuolio ma­ma dievagojosi, jog sūnus jos klauso ir eibių nekrečia. Nors pats vaikinas teigė, kad jam sunku susilaikyti, nesikišus į konfliktus. Kai kurie prižiūrimi asmenys, anot I. Ligeikienės, turi nemenkų psichologinių problemų,  jų tenka ir pasisaugoti, todėl pas tokius inspektoriai po vieną nevažiuoja. Kai kurie išgėrę skambina pareigūnams pagalbos telefonu 112, ieškodami užtarimo (o gal draugijos?). Po tokių skambučių kartais surašomi protokolai dėl nepagrįsto tarnybų iškvietimo.

Nors darbas neretai kelia pavojų, probacijos parei­gū­nai tikrina kiekvieną stebėti būtiną asmenį. Kartais nuo naujo nusikaltimo tokius sulaiko griežtas tonas. Ati­džiau pažiūrėjus, reiklią Probacijos tarnybos inspektorę I. Ligeikienę būtų galima pavadinti mama. Savo stebimuosius ji prižiūri kaip didelius vaikus: tikri­na, ar teismo nuosprendžiu uždraustu laiku neišeina iš na­mų, ar nustatytu terminu išdir­ba viešuosius darbus, ar vyk­do kitus teismo skirtus įpareigojimus, ar nesivelia į kon­fliktus, negurkšnoja už kam­po, ar bausmės laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažei­dimų ir pan.

Pamačius tokią realybę, kai kurių parlamentarų ketinimai apriboti alkoholio pardavimą nebeatrodo tokie drastiški.

Morta MIKUTYTĖ 

AUTORĖS nuotr.

„Mėlynasis banginis“ - naujas internetinis žaidimas, tikslingai nukreiptas į 11-16 metų paauglius, turint tikslą pavergti jų pasąmonę, manipuliuojant jais ir įperšant „mirties kultą“. Žmonės, kurie verbuoja vaikus, daro tai ypač išradingai, patraukdami jų dėmesį misti­niais ženklais, reiškiniais bei netradicine muzika. Jie sąmoningai įvilioja paauglius į pavojingą veiklą, vadi­na­mą „žaidimu“, kurio vienintelis tikslas - vaiko mirtis. Šis užsiėmimas itin sparčiai plinta, todėl tė­vai privalo žinoti, kaip nuo jo apsaugoti savo atžalas.

Ką reiškia šis žaidimas?

Socialiniuose tinkluose („Face­book“ ir pan.) yra sukurta grupė, prie kurios jungiasi nauji nariai. Vėliau bendravimas vyksta mobiliuoju telefonu per programas „Viber“, „Wats up“ bei kt. Šios veiklos esmė – paauglys per 50 dienų turi įvykdyti 50 užduočių, iš kurių paskutinė – savižudybė. „Mėlynasis banginis“ priklauso vienai iš grupių, dar vadinamų „mirties grupėmis“, kurios propaguoja suicidą (savižudybę). Jų veikla nukreipta į pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus. „Mirties grupėms“ priklauso daugybė žaidimų, tačiau vienos žino­miausių yra: „F51“, „F57 pradžia“, „F58“, „Sąmonės eskortas“, „Tylusis namas“, „Ban­ginių jūra“, „Pažadink ma­ne 4:20“, „Šviesos angelai“, „Vis­kas apie F57“. „Dabar tu ži­nai viską“, „Bėk arba mirk“, „Dink 24 valandoms“.

Vaikui užsiregistravus vienoje iš minėtų grupių, priskiriamas taip vadinamas „ku­ratorius“, kuris ir duoda už­duotis. Neretai „kuratoriai“ save vadina „banginiais“, kurie žaidimo eigoje gali keistis.

Pasitraukti iš žaidimo galima, tačiau padaryti tai yra labai sudėtinga. Jeigu žaidėjas informuoja, kad nebenori žaidimo tęsti, jam atsiunčiama nuoroda, teigiant, jog paaug­lys gali išsiregistruoti, ją paspaudęs (arba sugalvojama ki­­ta priežastis, svarbiausia, kad nuo­roda būtų paspausta). Ją nu­spau­dus, mo­nitoriuje ar ekrane atsiranda užrašas, jog puslapis nerastas (Error 404). Tačiau vos tik nuoroda paspaudžiama, „ban­ginis“ gauna vaiko kompiuterio IP, gyvenamosios vietos adresą, informaciją, kuri paviešin­ta socia­liniuose tink­luose bei kitus asmeninius duome­nis. Beje, juos patys vaikai ir atskleidžia internete. Kai ši in­formacija pakliūna „kuratoriui“, prasideda šantažas. Vaikui gra­sinama, kad jei jis ne­nusižu­dys, „banginiai“ nužu­dys jo tėvus, artimuosius, draugus ir jį patį. Teigiama, jog jis turi mirti arba dėl jo kaltės mirs kiti žmonės.

Iš pradžių paaugliai narystę „Mėlynajame banginyje“ suvokia kaip žaidimą: protestuodami prieš tėvus ir aplinką, didžiuojasi esantys „mirties grupės“ nariai. O „kuratorius“, betarpiškai su jais bendraudamas, sužino visą situaciją, guodžia, palaiko, tampa „artimu draugu“. Paaugliai, suklaidinti tokio „geranoriškumo“, paklūsta visiems jo nurody­mams bei vykdo užduotis. Ir kai maždaug ties 25-ąja užduoti­mi pradeda suvokti, jog čia jau nebe žaidimas, nebegali iš jo ištrūkti, nes būna įbauginti, šantažuojami, paveikti psichologiškai – įtikinti, kad tik mirtis gali išlaisvinti nuo skausmo, kad po mirties  patirs ramybę. 

Kokios yra žaidimo užduotys?

Iš pradžių užduotys nekelia įtarimų: pavyzdžiui, pasiūloma nupiešti banginį, prieiti prie lango ar pan. Bet vėliau jos tampa sudėtingesnės ir visas jas sieja žiaurus savęs žalojimas, įteigiant, jog fizinis skausmas palengvina dvasinius išgyvenimus. Neretai paaugliams liepiama susipjaustyti ranką sku­timosi peiliuku, išpjaustyti ant kūno užrašus (pavyzdžiui, „banginių jūra“, F57, F58 bei pan.), žalotis kak­lą, lūpą, badyti save adata ir t. t. Užduotys taip pat būna nukreiptos į siaubo filmų peržiūrą, filmų apie savižudybę propagavimą, keistos bei psichiką veikiančios muzikos klausymą. Vaikas yra verčiamas išgyventi pavojų (liepiama perbėgti kelią priešais atvažiuojantį automobilį ar po važiuojančio traukinio platforma, naktį užeiti į apleistą namą, kuriame neva yra vaiduoklių, ir pan.). Svarbiausia, jog kiekviena įvykdyta užduotis turi būti nufotografuota arba nufilmuota, o nuotraukos arba vaizdo medžiaga tuoj pat nusiųsta paaug­lio veiksmus kont­roliuojančiam „kuratoriui“.

Dažniausiai vaikai bijo vieni įgyvendinti minėtus išbandy­mus, todėl stengiasi į „žaidimą“ įtraukti savo draugus, ir žaidėjų ratas sparčiai plečiasi. Maždaug per pusant­ro mėnesio vaikai visiškai užsiveria savyje, juos kamuoja košmarai, atsiranda keistų haliucinacijų, pradedama neatskirti, kur yra tik­rovė, o kur iliuzija. Bet būtent šito ir siekiama - tokios būsenos žmogumi manipuliuoti yra leng­­viausia.

Kaip atpažinti, kad vaikas dalyvauja žaidime?

Pirmas požymis – vaikas stengiasi su niekuo nebend­rauti, tampa apatiškas aplinkai, daug laiko praleidžia prie kompiuterio, nuolat su kažkuo susirašinėja mobiliuoju telefonu, slepia jį. Iš telefono visada ištrinama susirašinėjimo istorija, uždedami slaptažodžiai, kad niekas negalėtų pamatyti informacijos. Be to, nebenori lankyti mokyk­los, jam niekas nebeįdomu, vis dažniau užsimena apie mirtį, kalba keistomis frazėmis, žiūri filmus, kuriuos iš karto išjungia, kai į kambarį kas nors įeina. Tačiau ryškiausias požymis – randai ir žaizdos ant kūno, pjaustymosi žymės.

Ką daryti, jei vaikas tapo žaidėju?

Vienintelis savižudybės prieš­­­nuodis – tai mūsų dėmesys, rū­pestis bei palaikymas. Pag­­rin­dinis ir teisingiausias ke­lias – tapti vaiko draugu, pa­siekti, kad jis jumis pasitikėtų, nebijotų pasipasakoti, o svarbiausia – nebijotų būti nubaustas už tai, ką padarė. Tėvai turi stengtis būti su savo vaiku ir suprasti, jog jis negali jaustis vienišas.

Taip pat visada galima kreiptis pagalbos į atitinkamas tarnybas.

Pagalbos telefonai:

Jaunimo linija - (8-800) 2-88-88, dirba kiekvieną dieną, visą parą;

Vaikų linija - 11-61-11, dirba kiekvieną dieną, 11-21 val;

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius - (8-5) 2-75-75-64, visą parą;

Bendrasis pagalbos telefonas - 112;

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai - (8-446) 2-02-70.

Kristina ESKIENĖ

Tauragės AVPK Valdymo organizavimo skyriaus specialistė