Pati didžiausia alga

Motinos dieną būtinai ją prisimenu. Ne, ji ne mano mama. Tačiau visada, kai prisimenu mamą, kažkur netoli būna ir ji. Jeigu per rugius tiesiai – tik penkios minutės kelio. Deja, negaliu sakyti jos pavardės – pažadėjau, kad niekam ir už jokius pinigus! Tai atsitiko vieną nepaprastai šiltą vasaros vakarą, kai parvariau į tvartą tetulės karves. Visą dieną ganiau, labai atsibodo,…

Pakeliaukime laiku!

Tęsiame kelionę laiku, kai po daugelio metų grįžti prisiminimais į savo miestą ir pamatai, koks jis pasikeitęs. O geriausiai pokyčiai įvertinami, pažvelgus į senąsias nuotraukas. Nemažai jų turi Šiluose gyvenantis Sigitas Pipiras. Šalia jų pateikiame ir naujų. „Medvėgalis“ buvo viršūnė Viršuje - „Medvėgalio“ restoranas ir valgykla, apačioje - maisto prekių parduotuvė, šilališkių va­dinta gastronomu. Senosios nuotraukos autorius S. Pipiras sako:…

Ar atgims Kalvarijų kryžiaus kelias Tūbinėse?

Prieš porą metų Tūbinėse dabar šiau­liš­kio, bet iš šio kaimo kilusio Benjamino Bendiko iniciatyva buvo atstatytas pamink­las Vytautui Didžiajam. Šią vasarą B. Ben­dikas savo tėviškėje norėtų padaryti dar vieną gerą darbą - atstatyti neišlikusias Tū­binių Kalvarijų koplyčias. Tūbinėse buvo 14 Kalvarijų koplyčių. Pasak B. Bendiko, išlikusios yra dvi didelės prie bažnyčios ir kapinėse bei keturios mažos, iš kurių dvi reikia…

Pirmieji, įkopę į visus rajono piliakalnius

Šiemet, sausio pabaigoje, ant Medvėgalio startavę Piliakalnių metai (2017-ieji dar yra paskelbti ir Tautinio kostiumo bei Lietuvių kalbos kul­tūros metais) įprasminami gražiais renginiais bei įvai­riais įššūkiais. Vienas iš jų – kvietimas visiems, neabejingiems savo krašto kultūrai ir istorijai, aplankyti kuo daugiau piliakalnių. Mūsų rajone tokių entuziastų taip pat atsirado. Tačiau patys pirmieji į visus 33 Ši­la­lės krašte esančius pi­liakalnius užkopė…

Pakeliaukime laiku!

Koks įdomus laiko pojūtis - kai po daugelio metų grįžti prisiminimais į savo miestą, jo nebegali pažinti. Ir Šilalė tikrai atrodo pasikeitusi: štai nuo seno miesto centre esantis ąžuolas. Atrodo, toks pat, bet lyg kažkoks kitoks. Eini pagrindine gatve, tačiau ir ji jau nebe tokia. Ir skveras tarytumei kitas. Ieškai senojo kultūrnamio, o jo nebėra... Senieji šilališkiai, kurie gyvena čia…

Mokytojas geras, kai mokinys jį pranoksta

Daug stiprių sportininkų kovos meno kyokushin karate mokęs tauragiškis treneris Gintaras Cemnalians­kis ne vienerius metus dirba su vaikais ir Šilalėje. Apie šio trenerio auklėtinių pasiekimus bei laimėjimus, iš varžybų parvežtus apdovanojimus jau esame ne kartą rašę. Šįkart kalbiname patį trenerį, kuris savo klubo įkūrimo link ėjo ilgus metus. Ir, nepaisant visokių trukdžių, šiandien gali pasidžiaugti ryžtą vainikuojančia sėkme. Kyokushin yra…

Skaudžioji Lietuvos istorija - iš liudininkės lūpų

Jadvyga Rimkienė, gyvenanti Iždonuose, skai­čiuoja pa­skutiniuosius savo devintojo de­šimt­mečio metus. Gi­mė, kai Lietuva šventė Ne­pri­klausomybės de­šimtmetį. Šiandien ji dar stebina puikia atmintimi, darbš­tumu. Net jaunos mezgėjos grožisi jos rankų vingriais mezginių raštais. Vartome Jadvygos šeimos nuot­raukas, ir nejučia atgimsta prisiminimai... Jadvyga gimė dabartiniame Kelmės rajone, netoli Pašilės. Šeimoje augo keturi vaikai. Jadvyga buvo vyriausia, todėl dar nesulaukusi keturiolikos, jau mokėjo…

Gyvenimo palydovai - išmintis ir gera nuotaika

Po ąžuolais žaliavo ir žydėjo pavasariai, išeidami ir vėl grįždami su daina. Kaip šiandien grįžtame į Reistrų kaimą, kur 1937 metais gimė Vaclovas Vaitiekus. Už­augęs gausioje šeimoje, iš mažens išmoko vertinti darbą, žmogų bei sunkiai uždirbamą duoną. Pirmuosius savo gyveni­mo žingsnius Vacys žengė Reist­ruose, žaliųjų ąžuolų paunksmėje. Neilgai teko džiaugtis lai­minga vaikyste, nes dar keturmetis neteko mamos. O čia –…

Bendrystė - neįkainojama dovana, kurią galime vienas kitam įteikti

Tie, kurie tvirtina, kad lietuviai valstybinių švenčių nešvenčia, o papildoma laisva diena reikalinga tik išsimiegoti ir namams sutvarkyti, tikrai nėra girdėję apie Tauragėje veikiančią Vasario 16-osios draugiją. Būrelis žmonių, kasmet sueinančių paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kartu važiuojančių pažiūrėti gražiausių mūsų šalies vietų ir iš užmaršties keliančių savo tėvų bei savo krašto istoriją, šventę įprasmina tapatybės paieškomis bei daug džiaugsmo…

Laisvės kaina dar ne visa sumokėta

Buvę emigrantai Asta ir Sigitas Petrikai, norėdami grįž­ti į Lietuvą ir čia pradėti orų laisvų žmonių gyvenimą, su­mokėjo beveik 200 tūkstančių litų. Bet tai, pasirodo, tik pradžia! Dabar Petrikų šeima jau namuose. Savo troboje, savo žemėje, savo krašte, kur visi tokie pat ir kalba tavo kalba. Vyresnioji duktė Laura jau didelė, eina į Obelyno mokyk­lą. Po kelių metų į ją…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą