Nenustebkite, jei netikėtai pajutote alergijos žieda­dulkėms požymius: varva nosis, peršti akis, pa­bur­ks­ta gerklė. Geriau paskubėkite išsiaiškinti, koks aler­genas tai sukėlė. Padėti gali kraujo tyrimas.

Pražydusių augalų žiedadulkės neleidžia džiaugtis pavasariu net apie 20–30 proc. gyventojų. Juos vargina alerginė liga – šienligė. Alerginę reakciją sukelia iškreiptas imuniteto atsakas į svetimas medžiagas – alergenus.

Šienligė gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Įkvėpęs aler­giją sukeliančių žiedadulkių, žmogus suserga per 5–15 minučių. Tačiau šienligė gali užklupti ne tik staiga. Ji vystosi ir palaipsniui. Pastebėta, kad alergijai yra jautresni žmonės, vaikystėje sirgę atopiniu dermatitu ar astma.

Dauguma alergiškų pa­cien­tų yra nepakantūs kelioms augalų rūšims. Kai kam šienligės sezonas gali tęstis ir iki rudens. Todėl susirūpinkite, jei kasmet, šiltojo sezono laiku, pasikartoja peršalimą primenantys požymiai.

Įtarus šienligę, reikia sku­bėti pas alergologą. Dabar nustatyti alergenus galima daug lengviau, atlie­kant krau­jo tyrimą. Lietu­vos specialistų sudarytose įkvepiamų alergenų paletėse daugiausiai dėmesio ski­riama medžių, žolių bei javų žiedadulkėms. Be to, į jas įtraukti ir kiti alergenai: chrizantemų, rožių, hiacintų ir tulpių žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai bei kt. Maisto alergenus irgi gali atskleisti kraujo tyrimai.

Sužinojus savo alergijos kaltininką, geriausia vengti su juo bet kokio kontakto. Antra išeitis – gerti vaistus, rinktis imunoterapiją, naudoti kitas terapines priemones. Negydoma šienligė gali paskatinti dar rimtesnius su­­sirgimus.

AKCIJA! Su didele nuolaida alergijos tyrimus Jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Iš anksto registruotis nereikia. Akcija vyksta iki gegužės pabaigos. Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja ūkininkus dėl pavasarį padidėjusios grėsmės kiaulėms užsikrėsti afrikiniu kiaulių maru (AKM). Biologinio saugumo reikalavimų būtina laikytis visus metus, tačiau tai ypač svarbu, atšilus orui bei prasidėjus ūkio darbams.

Šiltuoju metų laiku AKM viruso židiniai kiaulių laikymo vietose nustatomi kur kas dažniau nei žiemą. Tikimybė, kad AKM virusas pateks į ūkius itin padidėja, kiaules šeriant šviežiai nušienauta ir termiškai neapdorota žole. Ypatingai budrūs turi būti kiaulių augintojai, gyvenantys netoli miškų, nes šernai gali ištrypti žolę pamiškėse, palikdami AKM viruso sukėlėjų. Todėl draudžiama kiaules šerti šviežiai nupjauta žo­le. Visus pašarus būtina apdoroti termiškai. Taip pat negalima duoti ir maisto atliekų.

Kiaulių laikytojai privalo aptverti jų laikymo vietą, jog būtų išvengta kontaktų su laukiniais gyvūnais, bei riboti pašalinių asmenų įėjimą į tvartą, ypač jei jie lankėsi kitame ūkyje ar dalyvavo medžioklėje. Ūkininkai, eidami prie gyvulių, turi persirengti darbo drabužiais. Prie įėjimų į tvartus būtina įrengti dezinfekcinius barjerus, užpildytus dezinfekcinėmis priemonėmis, veikiančiomis AKM viruso sukėlėjus. Jų galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.

Kraikui naudojami pakratai (šienas) privalo būti 90 dienų išlaikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje. Negalima kiaulių laikyti lauke ar diendaržiuose. Svarbu nuolat prižiūrėti teritoriją, reguliariai pjauti žolę, genėti medžius, naikinti graužikus bei kitus kenkėjus, valyti tvartus, šalinti mėšlą. Be to, būtina užtikrinti, kad į ūkį nepatektų ligų simptomų turinčių kiaulių.

Įtarus, jog kiaulės serga užkrečiamąja liga ar joms pradėjus gaišti, reikia nedelsiant apie tai pranešti veterinarijos gydytojui ar veterinarijos tarnybai.

VMVT primena ūkininkams, jog kartą per ketvirtį reikia deklaruoti kiaules bei užregistruoti jų laikymo vietas. Pasikeitus gyvulių skaičiui, apie tai privaloma informuoti veterinarijos gydytoją, teritorinę VMVT ar savivaldybių administraciją, kad būtų atnaujinti duomenys apie laikomas kiaules.

Aptikus AKM židinį kiaulių laikymo vietoje, aplink ją nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Jose atskiru sprendimu gali būti nurodyta išskersti visas savo reikmėms laikomas kiaules, o tai atneša žmonėms nemažų nuostolių.

Jei nėra galimybių įrengti kiaulių laikymo vietų pagal visus reikalavimus, galima pereiti prie kitų ūkininkavimo rūšių.

Šilalės rajone 2015 m. iš­­tirta 151 gyva kiaulė, 2 kiaulių gaišenos ir 51 sumedžiotas šernas. Šiemet iš­tirta 40 gyvų kiaulių, 1 šer­­no gaišena bei 14 sume­džio­tų šernų. Visais atvejais AKM nenustatyta.

Antanas BLIŪDŽIUS

Šilalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius

Ateinančiais metais žemės mokesčiai mūsų rajono gyventojams gerokai sumažės - savivaldybės politikai nusprendė taip paremti sudėtingoje finansinėje padėtyje atsidūrusius ūkininkus. Tai - tikrai išskirtinis atvejis Šilalės savivaldybės istorijoje, kai dešiniųjų koalicijos nariai palaikė opozicijos pasiūlymą.

Surenka daugiau mokesčių

Valstybinės žemės nuomos bei žemės nuomos mokestis sudaro nemažą rajono biudžeto dalį - pernai į savivaldybės sąskaitą gyventojai sumokėjo 72,7 tūkst. eurų valstybinės žemės nuomos ir apie 227 tūkst. Eur žemės mokesčio. Ir vieno, ir kito - daugiau nei planuota.

Nors mokestis jau ketvirti metai brangsta penktadaliu, savivaldybės finansininkai tvirtina, jog daugiau mokesčių surenkama ne dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos. Pernai savivaldybė perdavė teismui mokesčių už valstybinę žemę ir žemės mokesčio nemokančius gyventojus bei įmones, todėl dalis užuomaršų skolas iš karto likvidavo.

Balandžio 28 d. savivaldybės tarybos posėdyje priimti trys valstybinės žemės nuomos bei žemės mokesčius reg­lamentuojantys sprendimai.

Biudžetą tuština lengvatos

Pirmuoju sprendimu savivaldybės taryba nustatė valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, žemės nuomos mokestį šiems metams. Jį gyventojai ir įmonės turi sumokėti iki lapkričio 15 d.

Politikai paliko tokius pat valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus kaip ir pernai - geros agrarinės būklės žemė apmokestinta 1,6 proc., apleista - 4 proc. žemės vertės tarifu. Namų valdos, kolektyvinių sodų ir garažų bendrijų nuomojamai valstybinei žemei taikomas 0,9 proc., visų kitų paskirčių valstybinei že­mei - 2 proc. žemės vertės tarifas.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio nereikės mokėti tiems, kuriems bus pri­skaičiuo­ta mažesnė nei 2 Eur su­ma.

Turto valdymo ir ekono­mikos skyriaus vedėja Rei­mun­da Kibelienė informavo, kad šiemet savivaldybė planuoja surinkti 58 tūkst. Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio - gerokai mažiau nei buvo planuota pernai. Pa­sak R.Kibelienės, savivaldybės pajamos iš šio mokesčio mažėja dėl objektyvių priežasčių. Pirmiausia dėl to, jog mažėja ir valstybinės žemės plotai - gyventojai ją išsiperka, įsiteisina sklypus ir moka ne nuomos, o žemės mokestį.

Antruoju sprendimu savivaldybės taryba nustatė neapmokestinamų sklypų dydį. Jis nesikeičia daugybę metų: kaimo vietovėse neapmokes­tinamas 1 hektaro, mieste - 15 arų sklypas. Lengvata galės nau­dotis asmenys, kuriems nu­statytas 0-40 proc. darbingumo lygis, senatvės pensininkai bei nepilnamečiai. Prie darbingų asmenų nepriskiriami moksleiviai ir studentai, jei jų šeimose nėra dar­bingų asmenų. Ši lengvata tai­koma mokantiems 2016 m. žemės mokestį.

Dėl lengvatos pernai rajono biudžetas neteko apie 30 tūkst. Eur (10-12 proc.) žemės mokesčio. Tokios pat tendencijos turėtų išlikti ir šiemet.

Baus neprižiūrinčius žemės

Daugiausiai diskusijų ir Kai­­mo reikalų komitete, ir sa­vivaldybės tarybos posėdy­je su­kėlė administracijos parengtas sprendimas dėl 2017 m. žemės mokesčio tarifų, ku­riuos savivaldybė turi nustatyti iki birželio 1 d. Šilalės rajono taryba šiemet juos svarstyti ėmėsi gerokai anksčiau, gal net pirmoji Lietuvoje.

Kaip ir ankstesniuose spren­dimuose, tarybai buvo pateikti įprasti įkainiai - siūlymas žemės ūkio paskirties žemę apmokestinti 1,6 proc., tik sodų - 1,2 proc. tarifu. Ne­sikeitė ir kiti tarifai: vandens ūkio, miškų ūkio žemę bei konservacinės paskirties žemei bus taikomas 1,5 proc., gyvenamųjų ir visuomeninės pa­skirties teritorijų - 0,9 proc., pramonės, sandėliavimo bei infrastruktūros teritorijų - 1,2 proc., rekreacinių teritorijų - 1,6 proc., o komercinių teritorijų žemę - 0,23 proc. tarifas. 

Apleistą žemės ūkio pas­kirties žemę buvo siūloma apmokestinti 3 proc. tarifu. Kaimo reikalų komiteto posėdyje tai sukėlė tarybos nario Tado Bartkaus nuostabą.

„Kodėl apleistai valstybinei žemei nustatome 4 proc., o nuosavai - 3 proc. tarifą? Jei jau baudžiame didesniais mokesčiais, tai bauskime visus vienodai - ir dirbančius valstybinę, ir nuosavą žemę. Skirstyti neteisinga“, - sakė T.Bartkus.

Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas įtikinėjo, jog panašiai elgiasi ir kitų rajonų politikai - vieni apleistas žemes apmokestina 4 proc., ki­ti - tik 2 proc. tarifu.

Administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus aiškino, kad apleistos žemės mūsų rajone yra mažai, todėl nėra reikalo kelti problemos. Tokie aiškinimai privertė T.Bartkų atsiimti pasiūlymą suvienodinti tarifą apleistai valstybinei bei privačiai žemei.

Tačiau apie vienodą neprižiūrimos že­­mės apmokestinimą kalbėjo ne vien jis - Fi­nan­sų, investicijų ir verslo komi­tete tokią pat mintį išsakė ir Albinas Ežerskis. Jo teigimu, apleidus valstybinę žemę, galima nutraukti sutartį, o nuosava nesirūpinantiems kitų sankcijų, kaip didesnis apmokestinimas, nėra, todėl galėtų būti ir 4 proc.

„Solidu būtų visą apleistą žemę apmokestinti vienodai. Taip paskatintume žmones geriau tvarkytis. Nors ir nedaug yra apleistų sklypų, vienas kitas vis dar pasitaiko“, - aiškino A.Ežerskis, kuriam prieštarauti neišdrįso nė vienas rajono vadovas.

Opozicijos pasiūlymas nustebino

Sunkią žemdirbių dalią Ši­la­lės savivaldybės politikai prisiminė tik tarybos posėdyje.

„Žemės ūkyje padėtis yra tragiška - ar negalėtume ištiesti žmonėms pagalbos ran­ką? Juolab, kad ateinantys me­­tai bus paskutiniai pereinamojo laikotarpio metai - paskui teks mokėti mokesčius nuo visos žemės rinkos vertės. Palikdami tą patį tarifą, žmonėms kasmet uždedame vis didesnę naštą“, - aiškino Vytautas Jucius.

Pasak „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovo, kitos savivaldybės padeda savo ūki­ninkams. Štai Klaipėdos savivaldybė nustatė tik 0,25-0,6 proc. žemės mokesčio tarifus.

Nustebintas pasiūlymo, me­ras J.Gu­dauskas puse lū­pų prasitarė, jog vienais metais tokią dovaną gyventojai jau buvo gavę. Į pagalbą merui šoko Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja R.Ki­belienė, užtikrinusi, kad sumažinti mo­kesčiai žemdir­bių neišgelbės, todėl nėra būtinumo to daryti. Pasak vedėjos, Klaipėdos savivaldybėje žemės vertė yra didesnė, todėl, nustačius mažesnius mokesčius, klaipėdiečiai nemoka mažiau nei šilališkiai. R.Kibelienei pritarė ir J.Gudauskas, tačiau V.Jucius nepasidavė: „Mano žemė ribojasi su Klaipėdos rajonu, tai kodėl turiu mokėti dešimt kartų daugiau nei kaimyninio sklypo savininkas? Mes siūlome taip sumažinti tarifą, kad žmonės pajustų - nustatyti vi­su procentu mažesnius“.

Jį palaikė ir T.Bartkus.

„Mėgstame problemas permesti Vyriausybei, rašome raš­tus. O juk patys galime padėti savo žmonėms“, - tikino politikas.

Virginijus Noreika pasiūly­mą šiek tiek pataisė - pastebėjo, jog nereikėtų iki 0,2 proc. sumažinti mokesčio tarifo sodininkams, nes sodai Šilalėje tampa nauju gyvenamųjų na­mų kvartalu. V.Noreika mano, kad juose gyvenantys žmonės turi mokėti tiek pat, kaip ir įsikūrę gyvenamosiose teritorijose - 0,9 proc. žemės vertės.

Nedrįso nepritarti

Balsavimas dėl 2017 m. žemės mokesčio tapo pagrindine balandžio 28-osios savivaldybės tarybos posėdžio intriga. Konservatoriai dairėsi vieni į kitus, šnibždėjosi ir rankas kėlė, tarsi ko bijodami.

Iš 23 posėdyje dalyvavusiųjų už V.Juciaus pasiūlymą išdrįso balsuoti 12 tarybos narių, tačiau jų balsų užteko sprendimui priimti. Užtat sprendimą elektroniniu balsavimu patvirtino jau visi vieningai.

Opozicijos dėka ateinančiais metais rajono gyventojai už žemės ūkio paskirties žemę mokės 0,6 proc. žemės mokestį, o vandens ūkio, miškų ūkio ir konservacinės paskirties žemė bus apmokestinta 0,5 proc. žemės vertės tarifu.

Nors didžioji dauguma savivaldybės tarybos narių turi nuosavos žemės bei moka mokesčius, šiemet apsisprendžiant dėl mokesčio dydžio, nė vienam neteko nusišalinti ir išeiti iš salės. Politikams prieš posėdį buvo išsiuntinėtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimas, kad nusišalinti privalo tik tie savivaldybių tarybų nariai, kurie per metus sumoka daugiau kaip po 3 tūkst. Eur žemės mokesčio. Tarp mūsų politikų tokių lyg ir nėra. Anksčiau nusišalinti nuo spren­dimo pri­­ėmimo būdavo reikalaujama, neatsižvelgiant į mokamą su­mą.

Daiva BARTKIENĖ

Prekybos tinklų boiko­tas - ne pirmoji pilietinė akcija prieš monopolį. Di­džiąsias pieno perdirbimo įmones kažkada bandė pagąsdinti ūkininkai. Jie net buvo traktoriais užblokavę automagistralę. Ir kuo tai baigėsi? Ogi tuo, kad juos suvaldyti padėjo pati valdžia - aktyviausiems akcijos organizatoriams buvo skirtos administracinės bau­dos. O kaip su pieno kaina? Dabar jis yra pigesnis net už vandenį...

Trijų dienų didžiųjų prekybos tinklų boikoto iniciatoriai ragino žmones protestuoti prieš labai pakilusias maisto produktų, o ypač daržovių kainas ir nepirkti jų didžiuosiuose prekybos tinkluose. Rei­kia pripažinti, kad gegužės 10-12 dienomis lankytojų juose Šilalėje buvo truputį mažiau. Darbo dienai baigiantis, automobilių stovėjimo aikš­telėse prie „Maximos“ maž­daug du trečdaliai vietų buvo laisvos, kai paprastai tekdavo gerokai pavargti, norint pasistatyti mašiną. Erdviau buvo ir prekybos salėje, o kasininkės dirbo tik dviejose kasose.

Pakalbinta viena iš pardavėjų (deja, kadangi joms kalbėtis šia tema neleidžiama, vardo neskelbiame) pripažino, jog pirkėjų tikrai sumažėjo, tačiau jokio „boikoto“ neskelbia tie, kurie nuolat ieško įvairių akcizinių prekių. O erdvesni praėjimai – galimybė pamatyti tai, ko kartais nepastebi...

Pora pašnekintų pirkėjų teigė apie šią akciją žinantys, bet esą įsitikinę, kad tokiais metodais nieko nepasieksi­me - efektas tebūsiąs trumpalaikis, ir viskas pasibaigs taip pat, kaip baigėsi ūkininkams. Anot pašnekovų, kainos pakilo neprotingai, tačiau į vietinių verslininkų parduotuves užsuka rečiau nei į prekybos centrus. Pagrindinė priežastis - mažas daržovių pasirinkimas, o kai kurių pramoninių prekių kainos yra didesnės ne tik mažesnėse parduotuvėse, bet ir turguje.

„Nusiperka iš tos pačios „Ma­ximos“ per akcijas, o turguje pardavinėja brangiau“, - teigė moteris, išsirinkusi patalynės komplektą.

Trečiadienio pavakarę, prieš darbo pabaigą, daug mažiau nei įprasta žmonių apsipirkinėjo ir „Norfoje“, o automobilių stovėjimo aikštelė buvo apytuštė. Mėsos ir žuvies produktų skyrelyje eilės nesimatė, tačiau pavieniai pirkėjai į vitrinas dairėsi. Pakalbinta moteris sakė, jog vyras jai pranešęs naujieną, kad rytoj (ketvirtadienį) jam netikėtai „išpuolęs“ laisvadienis, tad jis organizuoja talką malkoms pjauti.

„O kur tokiu laiku gausi faršo ir pigios karšto rūkymo lenkiškos dešros? Jei ne talka, tikrai nebūčiau nieko pirkusi, nes paprastai parduotuves „boikotuoju“ visą savaitę, o apsiperku šeštadieniais. Einu visur, susidariusi sąrašą. Ir į prekybos centrus, ir į turgelį, ir į mažesnes parduotuves. Žiūrint, ko reikia. Mėsą dažnai perku vienoje ūkininko parduotuvėje, pyragu lepinu iš konditerijos gaminiais prekiaujančios parduotuvės, jei reikia kokios smulkmenėlės – suku į privačią ar į prekyvietę. Tačiau, kaip sakoma, būkime biedni, bet teisingi: kai kas prekybos centruose yra pigiau, ir pasirinkimas - didesnis“, - sakė moteris.

Tą patį trečiadienio vakarą prie „Iki“ prekybos centro stovėjo tik vienas kitas automobilis, o salėje pirkėjų buvo beveik tiek pat, kiek ir parduotuvės darbuotojų.

Tačiau teigti, jog prekybos centrų boikotą šilališkiai itin palaikė, negalima, nors žmonės pritarė, kad tokios akcijos yra reikalingos, ir galbūt „vaisių“ - mažesnių kainų - sulauksime. Galbūt. Nes dažnas mūsų pritariame, jog reikia streikuoti, boikotuoti, nepirkti, neparduoti, neleisti bei pan. Tik tai turi daryti kažkas kitas, bet ne jis pats.

Viename iš prekybos tinklų lankstinukų informuojama, kad savaitgalį kai kurių prekių grupėms bus taikomos  net iki 40 proc. nuolaidos. Ar tai yra susiję su boikotu, sunku pasakyti, nes tokias akcijas šis prekybos tink­las skelbia organizuojantis kiek­vieną savaitę, tik prekių asortimentas gal šiek tiek kuklesnis.

Šį kartą prekybos centrų boikotui pritaria net politikai. Kurgi nepritars: artėja rinkimai į Seimą. Ir nors valgyti kiekvienam reikia,  jau nebenormalu, kai didžiąją dalį išlaidų mažas ar net vidutinio dydžio pajamas gaunančios šeimos išleidžia maistui. Tad visos priemonės, kokių tik būtų imamasi, siekiant valgyti pigiau, yra geros. Seime jau ne vienas mėnuo pasigirsta kalbų mažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams. Gal iki rudens ir priims PVM įstatymo pataisą, bet prekės tikrai nepigs tiek, kiek sumažės mo­kestis. Ir ne vien dėl verslininkų asmeninių interesų ar didesnio pelno siekimo. Visų pirma sumažės įplaukų į biudžetą, kuris jau seniai yra deficitinis, o išlaidų įvairiausioms reikmėms (rinkėjų nuomone, ne visada reikalingoms) vis daugėja. Tad jei kas nors pigs, tai kažkas brangs. O kas, jei ne stambieji, jei ne monopolininkai, yra didysis finansinis ir net psichologinis politikų ramstis rinkimuose. Ži­noma, vadinamojo vartojamojo krepšelio prekėms Lietuvos sąlygomis praverstų ir griežtas antkainių ribojimas. Tačiau ir vėl: yra įstatymas, yra ir apstatymas.

Taigi boikotas – gerai, bet kai jis nėra visuotinis, kai žmonės nusiteikę, jog tai daryti turi kažkas kitas, tol ir atlyginimus gausime minimalius, ir gyvensime už maksimalią kainą.

Aldona BIELICIENĖ

Jau šią vasarą Lietuvos ūkininkų laukuose išvysime naujovę – rožinės spalvos rulonus. Šios neįprastos spalvos plėvelės – projekto „Nedelsk“ simbolis. 

Ūkininkai kviečiami jungtis prie akcijos

Viena didžiausių žemės ūkio kompanijų Lietuvoje „Baltic Agro“ ir viena didžiausių polietileninių plėvelių gamintoja Europoje švedų kompanija „Trioplast“ tapo projekto „Nedelsk“, raginančio moteris reguliariai tikrintis dėl krūties vėžio, rėmėjomis. Bendrovės kviečia ir ūkininkus tapti šio socialinio projekto partneriais ir aktyviai jungtis prie iniciatyvos: pirkti būtent rožinę plėvelę „Trioplast“. Šios spalvos šienainio ritiniai laukuose moterims primins, jog reikia laiku tikrintis sveikatą.

„Jau šią vasarą šienainis bus supakuotas į rožinę plėvelę. Turiu prisipažinti, jog esu nustebinta tokia ūkininkų ir plėvelės gamintojų iniciatyva. Tai netikėtas ir labai malonus solidarumo su projektu „Nedelsk“ ženklas, tai Lietuvos ūkininkų atsakingas požiūris į moters sveikatą. Ačiū mus palaikantiems”, - džiaugiasi projekto „Nedelsk“ iniciatorė Agnė Zuokienė.

Tikimasi, kad, pardavus rožinės spalvos plėveles, už gautas lėšas jau birželio mėnesį po Lietuvos miestus ir miestelius galės važinėti „Rožinio kaspino” autobusėlis, kuriame moterys nemokamai galės išsitirti dėl krūties vėžio. Dažniausiai per vieną dieną „Nedelsk“ autobusėlis aplanko dvi gyvenvietes, kiekvienoje jų patikrinama vidutiniškai po 50 moterų. Tyrimai rodo, jog daugumai tai būna pirmoji profesionali konsultacija. Kas penktai moteriai randamos gėrybinės krūtų ligos, vienai iš 100 – krūties vėžio ženklai.

„Tikiuosi, kad ši akcija pavyks ir jos dėka bus išgelbėta ne vienos moters gyvybė“, – viliasi bendrovės „Baltic Agro“, kuri yra „Danish Agro“ grupės dalis, generalinis direktorius Arūnas Bielskis.

Idėja kilo Australijoje

Rožinės spalvos plėvelių gamintojos švedų kompanijos „Trioplast“ atstovas Irmantas Sukys pasakojo, kad idėja tokiu būdu atkreipti dėmesį į krūties vėžį kilo Australijoje.

„Ši idėja gimė Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Vieno iš mūsų partnerių šeima buvo susidūrusi su krūties vėžiu. Būdami socialiai aktyvūs, jie norėjo prisidėti prie vietinės organizacijos, dirbančios su krūties vėžio prevencija, veiklos. Kadangi įmonė pardavinėjo „Trioplast“ gaminamas agroplėveles šienainiui pakuoti, natūraliai gimė idėja: kodėl gi jų nepagaminus rožinės spalvos? Tokiu būdu inicijavome rožinės plėvelės gamybos projektą ir kartu su jais išplatinome pirmuosius kiekius Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Socialiai atsakingi ir solidarūs ūkininkai supakavo šienainį į rožinę plėvelę, taip ją parodydami tūkstančiams žmonių. Tai yra prasminga akcija, kuria siekiame paraginti moteris daugiau dėmesio skirti savo sveikatai“, - kalbėjo I.Sukys.

Bendrovės atstovas sako, kad šis projektas, kuomet ūkininkai naudoja rožinę plėvelę laukuose, jau įgyvendinamas daugelyje Europos šalių: Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.

Nuo vėžio miršta milijonai

Kiekvienais metais pasaulyje nustatoma apie 1 mln. naujų krūties vėžio atvejų. Lietuvoje – 1400. Mūsų šalyje ši klastinga liga kasmet pasiglemžia daugiau kaip 500 moterų gyvybių.

Anksti nustatyti krūties vėžį – ypač svarbu. Statistika skelbia, jog laiku diagnozavus I ar II stadijos krūties vėžį, išgyvena beveik 95 proc. moterų. Jeigu diagnozuojama IV stadija, tik 22 proc. moterų išgyvena ilgiau negu 5 metus.

„Kviečiame moteris būti atsakingas už save ir savo šeimas ir bent kartą per metus pasitikrinti dėl šios pavojingos ligos“, - ragina projekto „Nedelsk“ iniciatorė A.Zuokienė.

2003-2015 m. projektas „Nedelsk“ nemokamai dėl krūties vėžio patikrino beveik 100 tūkst. moterų, iš kurių 951 buvo diagnozuotas vėžinis susirgimas ir pradėtas gydymas.

Itin didelį dėmesį šis socialinis projektas skiria mažesnių miestelių moterims, kurioms daug sunkiau pasiekti onkologinius centrus bei pasitikrinti profilaktiškai. Projekto „Rožinio kaspino“ autobusėlis iš viso yra aplankęs 660 Lietuvos miestelių bei gyvenviečių.

„Šilalės artojo“ inform.

Kaltinėniškiai dar vis aptarinėja prieš savaitę vykusį renginį - daug kas žinojo, jog Stanislava Višinskienė rašo eilėraščius, ir štai ji kultūros namų salėje miestelio bendruomenei pristatė visą jų knygą, pavadintą „Poema apie Kaltinėnus“. Leidinys sulaukė dėmesio ir sukėlė gyvas diskusijas. Tai - knyga apie pačius miestelio gyventojus bei jų neseną istoriją, susijusią su dramatiško likimo kunigu Petru Linkevičiumi, pažadinusiu Kaltinėnus iš gilaus miego ir tarsi prikėlusiu antram gyvenimui.

Šiandien knygos autorė at­­skleidžia savo gyvenimo pas­laptį. Nors joje nėra įvardin­ta, bet nesunku suprasti, kad naujasis leidinys skirtas būtent šiam kunigui, kurį dalis kaltinėniškių vis dar laiko savu, nors jis jau 10 metų iškeltas kitur. Ir pati knyga, ir džiaugsmingas jos priėmimas rodo, jog kun. Petro vardas jau nebus ištrintas iš miestelio istorijos. Bibliotekos išplatintuose kvietimuose bei skelbimuose jo vardas nebuvo minimas, tačiau iš lūpų į lūpas pasklido kalba, kad tai knyga apie kun. P.Linkevičiaus darbus, o į pristatymą at­va­žiuos ir jis pats. Gal­būt tai ir lėmė, jog didžiulė kultūros na­mų salė prisirinko be­veik pilna.

Kodėl būtent tokia knyga? Viešame renginyje į tą klausimą atsakyta nebuvo, ir tik kitą dieną autorė ryžosi „Šilalės artojo“ skaitytojams at­s­kleisti, kodėl ji ėmėsi tokio darbo. Pasirodo, knygos gimimas susijęs su vienu skaudžiu jos pačios gyvenimo įvykiu.

- Kun. Petro pasirodymas Kaltinėnuose sutapo su visos Lie­tuvos atgimimu. At­­si­leido valstybės drau­­dimai, ir žmo­nės užplūdo bažny­čią, - prisimena S.Vi­­šins­kie­nė. - Nie­kas ne­be­žiūrėjo, ko­munis­tas ar ne, į bažny­čią ėjo beveik visi. Aš irgi bu­vau komunistė, profsąjungos pir­mininkė ir iki tol bijodavau joje pasirodyti. Patyliukais nuvažiuodavau į atlaidus Pašilėje, Varniuose ar Laukuvoje, bet į savo bažnyčią eiti bijojau. O be jos irgi negalėjau - religingos mamos buvau labai religingai auginta. Ir štai pagaliau nesibaimindama galiu su visais melstis miestelio bažnyčioje! Tačiau pasipylė kalbos, jog neva einu šnipinėti kunigo, rankinėje nešuosi tą, kaip jis ten vadinasi, diktofoną, įrašinėju kun. P.Linkevičiaus pamokslus bei pristatinėju val­džios organams.

Tai buvo stiprus smūgis. S.Vi­šins­kie­­­nė sako nežinanti, kas pa­leido šitas kalbas, bet ji ir šiandien prisimena, kad apkalbos pasidarė visuoti­nės. Vieni apkalbinėjo už akių, kiti nesikuk­lino smogti tiesiai.

- Sykį nueinu į paštą, kur dirbo tokia nuostabi, rūpestinga moteris. Ji buvo labai gera, jos akys net šviesdavo. Tačiau ji pradėjo manęs vengti. Kita bažnyčioje į mane žiūrėdavo su tokia baisia neapykanta, jog pradėjau bijoti ją susitikti. Ir štai pirmieji laisvi rinkimai, aš - tarp kitų komisijos narių. O tada prasidėjo! Iš pradžių - užuominos, galiausiai viena komisijos narė dėjo į akis: „Ko tau, šnipei, reikia bažnyčioje? Ar nevertėtų iškratyti tavo „tašės“? Ar ne diktofoną ten ras­tume“? Neištvėriau ir pravirkau. Nie­ko juk negalėjau, - pasakoja S.Višinskienė.

Visuotinė panieka pasidarė tokia baisi, kad tariamoji „šnipė“ vėl ėmė bijoti bažnyčios. O jei tikrai visi supuolę ją ims kratyti? Jeigu pats kunigas iš sakyklos pasmerks?..

- Apkalbos yra baisus dalykas, žmo­gus lieki bejėgis, ap­siginti pats negali. Imsi teisintis, mėginsi ką nors įrodinė­ti - tik padidinsi įtarimą. Mano situacija pasidarė tokia baisi, jog namuose neužmigdavau, o bažny­čioje sustingusi lauk­davau, kada kunigas per pamokslą mane demaskuos. Vieną sek­ma­dienį ne­beištvė­riau, nuėjau prie išpažinties langelio ir viską išsakiau. Kun. Petras ėmė raminti. „Neimkite į galvą, sakė jis, kunigų niekas nebešnipinėja, o į bažnyčią eikite drąsiai“. Ant širdies lengviau pasidarė. Ir kai po Mišių visi išėjome iš bažnyčios, tai buvo laikinoji bažnyčia, kur žmonės vos tilpdavo, kunigas pamatė mane minioje, priėjo ir prie visų paspaudė ranką. Žmonės sužiuro. Tai buvo nepaprastai svarbus ženk­las! Niekas daugiau manęs nebeplūdo, - prisimena apkalbų auka.

Po to - Joninių atlaidai, atvyko vyskupas vadinama­jai vaikų „dirmavonei“. Pil­nas šven­torius žmonių, tarp kurių - ir Sta­nis­la­va su dukrele Jovita. Vyskupas laiko mišias, kun. P.Linkevičius eina per žmones, renka aukas.

- Priėjo prie mūsų, sustojo, paspaudė ranką Jovitai, pakalbino, - pasakoja S.Višins­kienė. - Tai buvo antras viešas jo ženklas, kuris padėjo tašką mano istorijoje. Visas kalbas kaip ranka nuėmė, vėl tapau „normalus“ žmogus. Nie­kas daugiau nei užgauliojo, nei apkalbinėjo. Nuostabiausia, jog dabar kun. Petras tokio svarbaus savo darbo nebeatsimena. Atvykęs į knygos pristatymą, jis manęs neprisiminė, ėmė vadinti mokytoja Višinskiene, nors niekada nedirbau mokytoja, - šypsosi autorė. - Matyt, toks jo poelgis jam buvo kasdieniškas reikalas.

Ne man vienai jis šitaip padėjo. Juk visi, kas ėjo pas jį ir glaudėsi, visi iki vieno buvo paguosti bei nuraminti. Taip jis čia visiems save dalijo...

Tačiau ne iš karto ji ėmė rašyti poemą apie kun. P.Lin­kevičiaus darbus - tik tada, kai pačiam dvasininkui tapo sunku, kai jis buvo ištremtas iš Kaltinėnų. Sužinoję apie tokį vyskupo sprendimą, da­lis kaltinėniškių mėgino apginti savo kunigą, važiavo pi­ketuoti prie vyskupijos, ki­ti staiga nuo jo nusisuko. Prasidėjo keisti dalykai: uoliausi klebono garbintojai, kurie dar vakar viešai dėkojo „už šitokį kunigą“, staiga tapo aršiausiais kritikais.

- Labai liūdna, bet tada nemažai žmonių jį išdavė. Už ką? Už tai, kad pastatė naują bažnyčią, senelių namus, o apleistas žvyrduobes pavertė Dvasingumo parku? Tada supratau, jog dabar jam sunkiau negu tada buvo man. Todėl atėjo mano eilė padėti.

Pirmiausia gimė kun. P.Lin­kevi­čiui skirtas eilėraštis „Gy­­va legenda“, jį išspausdi­no „Šila­lės artojas“. Tuo eilė­raščiu sukėlusi nemažą ažio­tažą ir sulaukusi šiltų atsiliepimų, autorė ėmėsi didelio darbo - knygos, kurią rašė beveik dešimt metų. „Poema apie Kaltinėnus“ nėra tik apie kunigo darbus. Tai - eiliuota istorinė knyga, pirmoje dalyje paliečianti Antrojo pasaulinio karo bei pokario įvykius. Antroji jos dalis - gyvoji, dar nebaigtoji istorija. Galbūt dėl to ji ir sukėlė tokį pap­rastų kaltinėniškių susidomėjimą. 

S.Višinskienė iš profesijos yra agronomė, bet eilėraščius rašo nuo mažumės. Tačiau kuria juos ne prie stalo, o ravėdama daržą, virdama valgį ar darydama kitus kasdieniškus darbus. Ir tik tada, kai galvoje eilės sugula, ji sėda prie kompiuterio ir užrašo.

- Nė kiek nesigailiu, kad laiku negalėjau baigti vidurinės mokyklos, kad nestudijavau literatūros ir netapau profesio­nale literate, literatūros mokytoja ar žurnaliste. Juk suradau savo vietą gyvenime. Visą laiką dirbau su žmonėmis ir žmonėms, o jie mane mylėjo. Aš irgi myliu kaltinėniškius, džiaugiuosi, jog jie taip šiltai sutiko mano knygelę. Labai dėkoju bibliotekininkei Irenai Sugintienei už pavykusį renginį. Jau seniai nepykstu ant tų, kurie kažkada apkalbinėjo, užgauliojo. Jie gi tai darė nuoširdžiai. Juk visi norėjome būti laisvi, gyventi be priespaudos ir be šnipų. O kad pasitaikiau aš, tai buvo tiktai klaida. Bet kun. Petras viską užtaisė, užgydė, ir liko tiktai prisiminimas. Labai džiaugiuosi, jog miestelis gražėja. Vadinasi, kunigo pradėti darbai nežuvo! - „Šilalės artojui“ sakė poe­mos autorė.

Petras DARGIS

Dabar galite pigiau atlikti net tris labai svarbius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti širdies bei kraujagyslių būklę. Sveikatos profilaktikos akcija „Apsaugok stiprią širdį!“ iki birželio pabaigos vyksta „Medicina practica“ laboratorijoje.

Pažangūs kraujo tyrimai leidžia labai anksti pastebėti klastingosios aterosklerozės pradžią. Ji yra pagrindinė šir­dies ir kraujagyslių ligų priežastis. Aterosklerozė gali daug metų tyliai progresuoti. O nuo jos komplikacijų – infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir kt. – miršta daugiausiai žmonių.

Anksti diagnozuoti atero­sklerozę leidžia didelio jaut­rumo C reaktyvinio baltymo tyrimas  (hs-CRB), kuris atskleidžia širdies ligų pranašą – kraujagyslių uždegimą. Svarbu, kad kraujo tyrimo metu žmogus nesirgtų infekcine ar kita uždegimine liga.

Kitas svarbus tyrimas – lipidograma. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekį. Tai padeda sužinoti, kiek toli pažengė aterosklerozė. Jai progresuojant, blogieji kraujo riebalai skverbiasi į uždegimo pažeistas kraujagyslių sieneles.

Širdies nepakankamumą efek­tyviai parodo NT-pro BNP tyrimas. Pavojų susirgti šia sunkia liga didina išgyventas miokardo infarktas, aukštas kraujospūdis, širdies vožtuvų, jos raumens ligos, cukrinis diabetas ir kt.

Savo organizmo „variklio“ darbą rekomenduojama įvertinti profilaktiškai, kol neužsidega raudona lemputė. Anksti pastebėjus gresiančią ligą, ją daug lengviau gydyti. Tvirtinama, jog vien keičiant netinka­mus įpročius, įmanoma išvengti net 80 proc. infarkto atvejų.

AKCIJA! Lipidogramą, didelio jautrumo CRB ir NT-pro BNP tyrimus galima atlikti „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19), tel. (8-449) 4-67-63. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia. Ak­ci­ja vyksta iki birželio 30 d. Interneto svetainė: www.me­di­cinapractica.lt.

Kas per dieną gali 25 kartus skusti barzdą, bet vakare vis tiek liks barzdotas? Kokia sporto šaka vadinasi taip pat, kaip ir patiekalas iš virtų bulvių masės? O kokią privilegiją, lankydamos Popiežių, turi vos septynios pasaulio monarchės? Tai - tik keletas klausimų iš gegužės 6-ąją Šilalės rajono apylinkės teisme vykusio žaidimo „Protmūšis su humoru: kai susitinka teisininkai, žurnalistai ir bibliotekininkai“. Šitaip originaliai teismo darbuotojai pasveikino gimtojo žodžio skleidėjus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.

Protų mūšyje savo žinias, išmonę, loginį ir greitą mąstymą pasitikrino trys komandos: Šilalės rajono apylinkės teismo, Šilalės viešosios bib­liotekos bei „Šilalės artojo“ redakcijos kolektyvai. Dalyvių laukė trys žaidimo turai po 10 klausimų. Vieni iš jų reikalavo tikslaus žinių bagažo, antri – loginio išmąstymo, o treti – be viso to, dar ir gero humoro jausmo. Pavyzdžiui, į klausimą, kokia knyga XX amžiuje savo populiarumu sukėlė tikrą ažiotažą, bet XXI a. jos beveik niekas nebeskaito, atsakyti nesugebėjo niekas. Kėlę pačias įvairiausias versijas, dalyviai nė nesusimąstė, kad tas leidinys – paprasčiausia telefonų knyga.

Netrūko ir šmaikščių vaizdinių, muzikinių klausimų. Galvas pasukti išties reikėjo, o kai kurios užduotys kurstė ir draugiškus ginčus, ir azartą. Susumavus galutinius rezultatus, paaiškėjo, jog bib­liotekininkai bei žurnalistai surinko vienodą balų skaičių, o teisininkai liko su mažesniu jų bagažu. Tačiau tikrai ne balų skaičius ir ne žūtbūtinis pergalės siekimas protų mūšyje buvo svarbiausi. Visi džiaugėsi galimybe pasidalinti sukaupta patirtimi, įspūdžiais, pabendrauti tarpusavyje.

Dėkojame Šilalės apylinkės teismui už smagią pramogą.

Birutė PALIAKIENĖ

Šeštadienio pavakarę policija sulaukė gyventojų skundų, kad po Kaltinėnų apylinkes važinėja automobilis be valstybinių registracijos numerių, o jo ekipažas kabinėjasi prie žmonių. Kaip informuoja Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistė Rūta Janavičiūtė, į pranešimą reagavę pareigūnai nurodytoje vietoje mašinos jau nerado, tačiau netrukus, apie 16.50 val., liudytojų apibūdinimus atitinkantį automobilį jie pastebėjo Pagrybio kaime.

Deja, pareigūnų nurodymui sustoti mašinos vairuotojas nepakluso. Be valstybinių re­gistracijos numerių važiavęs sidabrinės spalvos „Ford Mon­deo“ padidino greitį ir nulėkė tolyn. Pareigūnai pradėjo pažeidėjų gaudynes. Veiksmo filmų scenarijų primenanti kelionė baigėsi už kelių kilometrų. Automobilis, pravažiavęs žvyrkelyje, dauboje, esantį tiltą, tapo nevaldomas, kelis kartus vertėsi bei trenkėsi į medžius. Vairuotojas (gim. 1992 m.) smūgio metu iš mašinos iškrito be sąmonės, keleivis liko sąmoningas. Kaip paaiškėjo, prie „Fordo“ vairo sėdėjęs jaunuolis neturėjo teisės vairuoti, o jo bičiulis (gim. 1994 m.) buvo stipriai apsvaigęs – alkoholio matuoklis parodė 2,6  promilės girtumą. Tačiau net ir po pražūtingu galėjusiu tapti skrydžio keleivis, policijos duomenimis, elgėsi labai įžūliai, agresyviai. Jis išgabentas į Šilalės rajono ligo­ninę. Tikriausiai ne be reikalo sakoma, jog dažniausiai girtų nė velnias neima. Vaikinas atsipirko smulkiais sumušimais ir po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis į namus.

Deja, daug blogiau baigėsi mašiną vairavusiam jo draugui. Neaišku, ar ir jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, mat dėl patirtos politraumos jaunuolis skubiai išgabentas į Klaipėdos ligoninę. Jo būklė labai sunki.

Apžiūrėję „Ford Mondeo“, pareigūnai jo salone rado nemažai tuščių alaus skardinių bei nusuktus automobilio vals­tybinius registracijos numerius. Policija dar aiškinasi, ar pažeidėjai turėjo mašinos dokumentus. 

Birutė PALIAKIENĖ

15 min. nuotr.