Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje vyko 48-asis Lie­tuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas. Į baigiamąjį tu­rą pateko 101 moksleivis, tarp jų - ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos IV c klasės mokinė Kamilė Bliū­džiūtė.

Moksleivių kūrybiniai bei tiriamieji darbai aptarti ir įvertinti septyniose sekcijose: prozos, po­ezijos, literatūros kritikos, publicistikos bei eseistikos, kalbos, tautosakos ir literatūrinių vertimų. Kūrinius vertino rašytojai, mokslininkai, literatūros kritikai.

Kamilės darbai buvo pristatyti publicistikos sekcijoje. Šios srities jaunųjų kūrėjų darbus vertino rašytoja, eseistė Gintarė Adomaitytė bei „Naujosios Romuvos“ vy­riausias redaktorius And­rius Konickis. Už labai gerą pub­licistiką ir eseistiką K.Bliū­džiūtė apdovanota Švietimo ir mokslo ministerijos II laips­nio diplomu bei sidabro me­daliu.

Jolanta ŠMITIENĖ, lietuvių kalbos mokytoja

Kiekvieną pavasarį Lietuvos moksleiviai dalyvauja kon­kurse „Temidė“, kurio  tikslas - ugdyti jų teisinį są­moningumą, supratimą apie teisinę sistemą, vykdyti ankstyvąją teisės pažeidimų prevenciją. Šiemet „Temi­dė“ į protų kovas pakvietė jau 20-ąjį kartą. 

Nuo 1996 m. vykstantis konkursas įsigilinti ne tik į visai valstybei aktualius klausimus, bet ir į savo asmenines teises kviečia 8-12 klasių mokinius. Konkursas organizuojamas keliais etapais: iš pradžių moksleiviai rungiasi savo mokyklose, vėliau vyksta į rajoninį etapą, o sėkmingai jį įveikę – į apskrities. Galiausiai stipriausios visos šalies mokyklų komandos susitinka finaliniame etape ir varžosi ne tik dėl geriausiai teisę išmanančios mokyklos titulo, bet ir dėl šaunių prizų. 

Mūsų rajone šių metų II-asis „Temidės“ etapas balandžio 1 d. buvo surengtas Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje. Pernai konkurse sulaukta keturių mokyklų atstovų, o šiemet įrodyti, jog puikiai išmano svarbiausius teisės aktus, susirinko net šešios komandos: Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos „Prototipas“ (mokytoja Nomeda Kasmauskaitė), Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos „STAR“ (mokyt. Ra­sa Meškėnienė), Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazi­jos „Detektyvai“ (mokyt. Re­gina Kelpšienė), Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos „Be dėmių“ (mokyt. Lina Ivanauskaitė-Bertašienė), Pa­jūralio pagrindinės mokyk­los „Išmanūs ir teisingi“ (mo­kyt. Milda Galdikaitė-Mi­ka­­šauskie­nė) bei Žadeikių pag­­rin­di­nės mokyklos „Pat­rio­tai“ (mokyt. Lai­ma Bal­tu­tienė). 

Komandoms reikėjo įveikti tris užduotis: iš pradžių laukė originalus prisistatymas, vėliau – įtraukiantis protų mūšis ir atsisveikinimo rungtis, kurios metu komandos galėjo pademonstruoti savo sumanumą bei išskirtinumą. 

Protų mūšio dalyviai turėjo pasukti galvas ir atsakyti į klausimus apie Lietuvos Respublikos Konstituciją, vals­­tybės simbolius, LR Bau­džia­­­majame kodekse, Ad­mi­nist­­racinių teisių pažeidimų ko­­dekse numatytas atsakomybes, atskleisti Vaiko minima­lios priežiūros įstatymo, Ke­lių eismo taisyklių subtilybes. Be to, dalyviams buvo pateiktos iš anksto sumodeliuotos situacijos, kuriose jiems reikėjo nustatyti pažeidimus ir juos įvardinti. 

Moksleivius vertino kompetentinga komisija: Klaipėdos apygardos prokuratūros Tau­ragės rajono apylinkės pro­ku­ratūros prokuroras Min­dau­gas Stonkus, Tauragės aps­krities vyriausiojo polici­jos komisariato Šilalės rajo­no policijos komisariato Vie­šo­­sios policijos skyriaus Pre­vencijos poskyrio viršininkas Giedrius Vyštartas bei vy­resnioji specia­listė Vilma Mas­koliūnienė, Šilalės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Akvilina Žąsytienė. Komisijai pirmininkavo laikinai Šilalės rajono policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis Zigmantas Grabauskas. 

Pasak komisijos narės ir už konkurso rengimą atsakingos V.Maskoliūnienės, varžovai buvo vienas kito verti, tad įtampos netrūko. Po vertintojų išvadų paaiškėjo, kad ginti rajono garbę į apskrities etapą vyks 106 balus surinkę „Išmanūs ir teisingi“ iš Pajūralio pagrindinės mokyklos. Beje, jos atstovai puikiai pasirodo jau antrus metus iš eilės – pernai Šilalei Tauragėje taip pat atstovavo šios mokyklos auklėtiniai, tarp keturių komandų užėmę antrąją vietą.  

Vos vienu taškeliu nuo lyderių atsiliko žadeikiškių ko­manda (105 balai), o treti liko Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos mokiniai (99,5 balo).

Birutė PALIAKIENĖ

Kiek kainuoja gerumas? Dauguma atsakytų, kad nieko. Deja, yra dalis žmonių, manančių priešingai - jie paskaičiuoja, kiek tam atiduoda savo laiko, lėšų, pastangų bei emocijų... Tačiau privalome susimąstyti, jog kada nors patiems gali prireikti kitų gerumo ir pagalbos. Šilalės Simono Gaudėšiaus draugovės skautai, pasinaudoję velykiniu laikotarpiu, gerumo išdalijo su kaupu. 

Pirmiausia įsijungėme į akciją „Maisto bankas“. Šilalėje ji vyksta jau ne vienerius metus ir sulaukia didelio būrio savanorių. Akcijos metu įsitikinome, jog Šilalės gyventojai nėra abejingi nepasiturintiems ir sušelpia juos. 

Didįjį šeštadienį skautai budėjo prie Kristaus kapo Šilalės bažnyčioje. Taip pat marginome velykaičius, piešėme atvirukus, o vėliau juos išdalinome mažiausiems ir vyriausiems Šilalės ligoninės pacientams, kuriems kiekvienas lašelis nuoširdaus rūpesčio bei dėmesio atstoja saulės spindulius. 

Viliamės, kad gerumo kibirkštėlę uždegėme ir kitų žmonių širdyse. 

Giedrė GEDEIKYTĖ, Šilalės Simono Gaudėšiaus draugovės patyrusi skautė

Ši­la­lės kraš­to ne­įga­lių­jų są­jun­go­je ne­se­niai lan­kė­si ir pa­skai­tą apie svei­ka­tos stip­ri­ni­mą na­tū­ra­lio­mis prie­mo­nė­mis skai­tė gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas Ju­ri­jus Go­roš­ko.

Anot gy­dy­to­jo, Lie­tu­vo­je ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja ser­ga apie 49 proc. vy­rų ir 39 proc. mo­te­rų. Ne­si­gy­dant pa­di­dė­ja ri­zi­ka su­sirg­ti mio­kar­do in­fark­tu bei in­sul­tu. De­ja, tin­ka­mai gy­do­si tik treč­da­lis ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja ser­gan­čių žmo­nių. Me­di­ko tei­gi­mu, žmo­nės vis dar van­giai da­ly­vau­ja pre­ven­ci­nė­se svei­ka­tos pa­tik­ros pro­gra­mo­se. O bū­tent jos leidžia už­kir­sti ke­lią grės­min­goms li­goms (žar­ny­no, gim­dos kak­le­lio vė­žiui).

„Šal­tuo­ju metų laiku pa­tal­po­se pra­lei­džia­me didesnę dalį lai­ko. Sau­go­da­mi ši­lu­mą, per ma­žai vė­di­na­me kam­ba­rius, taip „duo­da­mi ke­lią“ li­gų su­kė­lė­jams. Dėl už­terš­tų pa­tal­pų oro ga­li pa­ū­mė­ti aler­gi­ja, at­si­ras­ti gal­vos skaus­mas, ast­mos simp­­to­mai, ko­su­lys, čiau­du­lys, akių su­dir­gi­mas bei dau­ge­lis ki­tų ne­ga­la­vi­mų. Oro tar­šai ypač jaut­rūs vai­kai, ser­gan­tieji ast­ma, aler­gi­ja, kvė­pa­vi­mo, šir­dies, krau­jo­ta­kos ir ki­to­mis li­go­mis. Bū­ti­na ži­no­ti, jog per­­ne­lyg san­da­riuo­se, ma­žai vė­di­na­muo­se būs­tuo­se kau­­pia­si įvai­rūs fi­zio­lo­gi­nės apy­kai­tos ir bui­ties apy­vo­kos pro­duk­tai“, - sa­kė gy­dy­to­jas.

Lek­to­rius pa­pa­sa­ko­jo, kaip stip­rin­ti svei­ka­tą na­tū­ra­lio­mis prie­mo­nė­mis. Vie­na iš to­kių – bu­vi­mas gryna­me ore. Kas­die­nis 20-30 mi­nu­čių pa­si­vaikš­čio­ji­mas lau­ke stip­ri­na šir­dies krau­ja­gys­lių sis­te­mą, rau­me­nis bei są­na­rius, ap­rū­­pi­na or­ga­niz­mą de­guo­ni­mi, ge­­ri­na nuo­tai­ką. Gy­dy­to­jas at­­krei­pė dė­me­sį į or­ga­niz­mo va­ly­mą: pa­tar­ti­na jį pe­ri­o­diš­kai va­ly­ti, tam ge­riau­siai tin­ka įvai­rios vais­ta­žo­lių ar­ba­tos, su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba. Tin­ka­mas dar­bo ir po­il­sio re­ži­mas – taip pat nie­ko ne­kai­nuo­jan­tis svei­ka­tą tausojan­tis veiks­nys. Tik ge­rai pail­sė­jęs žmo­gus bū­­na dar­bin­gas.

Lek­to­rius at­sa­kė į klau­sy­to­jų klau­si­mus, pa­ta­rė, kaip stip­rin­ti or­ga­niz­mą, ser­gant vie­na ar ki­ta lė­ti­ne li­ga.

Pa­skai­ta or­ga­ni­zuo­ta, vyk­dant So­cia­li­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gų ne­įga­lie­siems ben­d­ruo­me­nė­je pro­jek­tą.

Vio­le­ta KASNAUSKAITĖ, Ši­la­lės kraš­to ne­įga­lių­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kė

Daugeliui neįgaliais tapusių žmonių į visavertį gyve­nimą sugrįžti gali padėti profesinės reabilitacijos pas­laugos. Tauragės teritorinė darbo birža nuo 2015 m. įgyvendina Europos socialinio fondo lėšomis fi­nan­suo­­jamą projektą „Pagalba neįgaliesiems“. Jo dė­ka žmo­nėms su negalia sudarytos palankios sąlygos ir ap­lin­­ky­bės atkurti darbingumą, įgyti naujų profesinių ge­bėjimų, atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, įsidarbinti ar pradėti nuosavą verslą.

Iki šių metų kovo dalyvau­ti profesinėje reabilitacijo­je padėta apsispręsti daugiau kaip 30 bedarbių. At­sižvelgiant į asmenines individualias savybes, lūkesčius bei poreikius, neįgalieji nusprendė įgy­ti profesiją ar patobulinti jau turimus profe­sinius įgū­džius. Pasirinkti mokymo progra­mą jiems padeda Darbo bir­žos specia­listai, taip pat pro­fesinės rea­bilitacijos paslaugas teikiančios mokymo įstaigos. Projekto dalyviai mokosi ir įgis individualių drabužių siuvėjo-sukirpėjo, avalynės tai­sytojo, floristo, smulkaus verslo administratoriaus, py­nėjo iš vytelių, pagalbinio virtuvės darbuotojo, valytojo, slaugytojo padėjėjo kvalifikacijas. Reabilitacijos programą baigė ir profesi­ją įgijo 11 neįgaliųjų, iš jų 4 jau įsidarbino. Pa­dedant Dar­bo biržos specia­lis­tams, kiti ak­­ty­viai ieško veik­­­los ar planuoja indivi­dua­lią veik­lą.

Dalyvavimas profesinės reabilitacijos priemonėje reikalauja pasirengti pokyčiams. Ne visi neįgalieji yra vienodai pasiruošę keisti įprastą gyvenimo būdą, priimti naujus iššūkius. Vis tik projekto dalyvės Daivos istorija rodo, kad tinkamas profesijos pasirinkimas padeda įveikti visus gyvenimo išbandymus. Anksti netekusi mamos, Daiva bandė daryti gėlių puokštes bažnyčiai, dirbo su verslo liudijimu. Darbo biržos specialistės pasiūlymas išmokti šios specialybės VšĮ Klaipėdos pro­fesinio mokymo ir reabilitacijos centre merginą labai pradžiugino. Šiuo metu ji dar mokosi ir tiki, jog pavyks realizuoti savo pomėgį bei užsidirbti pragyvenimui.

Ne viena sėkmės istorija ats­pindi profesinės reabilita­cijos naudą bei įtaką neįgalaus žmogaus gyvenimo kokybei. Įgijus profesiją, neįgaliesiems lengviau įsi­dar­­­binti, jie tampa labiau pa­si­tikintys savimi, patobulėja, įgy­ja savarankiškumo. O praplėstas draugų ir bendraminčių ratas garantuoja geresnes emocijas bei nuotaiką. Štai Vilija ir Elena - iš to paties Šilalės rajono kaimo. Viena kitą padrąsindamos, jos nusprendė įgyti drabužių siuvėjo-sukirpėjo specialybę ir tuo pačiu pastiprinti sveikatą VšĮ Palangos reabilitacijos li­goninėje. Pro­jekto dalyvės sa­ko, kad mokytis niekada nė­ra vėlu, o siuvėjo įgūdžius jos galės pasiūlyti savo bendruomenės na­­riams.

Profesinės reabilitacijos sėk­­mę visų pirma lemia pačių neįgaliųjų motyvacija dirbti bei tinkamai pasirinkta profesi­nė kvalifikacija. Trejus metus tru­ksiančio projekto veiklo­se dalyvaus ne mažiau kaip 75 Jurbarko, Šilalės ir Tauragės skyriuose regist­ruoti nuo 0 iki 45 procentų darbingumo lygį turintys bedarbiai.

Tauragės teritorinė darbo birža kviečia asmenis, turinčius nuo 0 iki 45 proc. darbingumą, dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. Ati­­tinkančią gebėjimus ir dar­bo rinkos poreikius kvalifikaciją neįgalieji gali įgyti, pasirinkdami vieną iš 12 šiuo metu veikiančių mokymo įstaigų bei iš 300 siūlomų skirtingų mokymo prog­ramų.

Išsami informacija apie pro­fesinės reabilitacijos įgy­­­ven­dinimą teikiama Jur­bar­­­ko, Šilalės, Tauragės sky­­­riuose (šio skyriaus tel. (8-446) 7-26-73) arba www.ldb.lt/taurage, rub­rikoje „Pro­­fe­sinė reabili­ta­cija“.

Vytautas SIMONAVIČIUS, Tauragės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas

Ši­la­lės Da­riaus ir Gi­rė­no pro­gim­na­zi­jo­je vy­ko vai­kų, jau­ni­mo ir su­au­gu­sių­jų šo­kių fies­ta-kon­kur­sas „Gim­nas­ti­kos čem­pio­na­tas-2016“. Tai jau ant­ra­sis toks ren­gi­nys ne tik Ši­la­lės rajone, bet ir Tau­ra­gės regione, ku­rį or­ga­ni­za­vo Ši­la­lės spor­to klu­bo „Adi­jus“ šo­kio stu­di­jos „Sal­to“ va­do­vė Auš­ra Da­ni­se­vi­čie­nė.

Šokių konkurso tiks­las – ug­dy­ti jau­nų šo­kė­jų sa­vi­raiš­ką, kū­ry­biš­ku­mą, ele­gan­ci­ją, lanks­tu­mą bei ska­tin­ti di­des­nį do­mė­ji­mą­si gim­nas­ti­kos spor­to ša­ka. Šo­kio stu­di­jos „Sal­to“ va­do­vė džiau­giasi, jog gim­nas­ti­kos čem­pio­na­tas su­lau­kė di­de­lio Ši­la­lės, Tau­ra­gės ir Jur­bar­ko ra­jo­nų šo­kio mė­gė­jų su­si­do­mė­ji­mo. Iš vi­so į jį atvyko virš 200 da­ly­­vių, 98 varžėsi konkurse. Tarp jų – ir Ši­la­lės me­no mo­kyk­los auk­lė­ti­niai (vad. So­na­ta Zai­kaus­kie­nė), Ši­la­lės Si­mo­no Gau­dė­šiaus gim­na­zi­jos šo­kė­jai (vad. S.Zai­kaus­kie­nė),  Ši­la­lės šo­kių stu­di­jos „Sal­to“ na­riai (vad. A.Da­ni­se­vi­čie­nė), Ši­la­lės lop­še­lio-dar­že­lio  „Žio­ge­lis“ šo­kė­jai (vad. A.Da­ni­se­vi­čie­nė), Tau­ra­gės šo­kių klu­bas „Ama­deus Dan­ce“ (vad. Vi­li­ja Krū­ge­lie­nė ir Eve­li­na Krū­ge­ly­tė), Jur­bar­ko An­ta­no  Gied­riaus  Gied­rai­čio gim­na­zi­jos šo­kių stu­di­ja „Era“ (vad. Re­da Že­me­lie­nė), Pa­jū­rio Sta­nis­lo­vo Bir­žiš­kio gim­na­zi­jos šo­kių ko­lek­ty­vai „In­cog­ni­to“ ir „Step by step“ (vad. Gied­rė Fas­ci), Upy­nos kul­tū­ros na­mų ko­lek­ty­vas „Pol­ka-dot“ (vad. Ra­sa Ka­pu­čins­kie­nė).

Šo­kė­jai sie­kė in­di­vi­du­a­lių re­zul­ta­tų bei galė­jo pa­si­tik­rin­ti sa­vo ge­bė­ji­mus gim­nas­ti­kos sri­ty­je. Kon­kur­so da­ly­viams reikė­jo at­lik­ti 10 pa­grin­di­nių gim­nas­ti­kos ele­men­tų: špa­ga­tą, vir­vu­tę, sau­lu­tę, pus­sal­tį, til­te­lį, žie­dą, krep­še­lį, žva­kę, kūl­vers­tį at­gal ir at­si­sto­ti ant ran­kų.

Tai­syk­lin­gai ir tech­niš­kai at­li­kus 10 ar­ba 9 gim­nas­ti­­kos ele­men­tus, ko­mi­si­ja sky­rė pir­mo­jo laips­nio di­p­lo­mą ir me­da­lį, už 8–6 ele­men­­tus – ant­ro­jo laips­nio, o 5 ar ma­žiau pademonstravęs da­ly­vis ga­vo tre­čio­jo laips­nio di­plo­mą bei me­da­lį. Už pa­pil­do­mai at­lik­tą su­dė­tin­gą gim­nas­ti­kos ele­men­tą šo­kė­jai bu­vo ap­do­va­no­ti ska­ti­na­mai­siais pri­­­zais – tau­rė­mis.

Po kon­kur­so vi­sų lau­kė šo­kio fies­ta su įvai­raus sti­liaus pa­si­ro­dy­mais.

Augustė KRENCIŪTĖ, šokio studijos „Salto“ narė

Prieš porą savaičių Šilalėje atidarytos net dvi mokytojos Lai­mu­tės Rupšytės ugdytinių - Šilalės meno mokyklos dailės klasės mokinių - parodos, dvelkiančios atbundančia gamta.

Šilalės viešosios bib­liotekos Vaikų lite­ratūros skyriuje dar veikia pa­roda „Ver­bos“, kurioje eksponuojami Šilalės meno mokyklos bei Laukuvos filialo dailės klasių mokinių iš popieriaus atraižų ir karpinių sulipdytos verbos.

Parodos pristatyme Šilalės viešosios bibliotekos Vaikų li­­­teratūros skyriaus klu­­bo „Nykš­­tukas“ narės Min­ta­ra Ju­zaitytė ir Elžbieta Še­ma­tuls­kytė susirinkusiesiems papa­sakojo apie verbų ri­šimo tra­­dicijas bei jų puošimo būdus. Populiariausias verboms nau­dojamas augalas kadagys labiausiai yra mylimas žemaičių. O štai Vilniaus krašte verbos - kur kas įmantresnės, puošnesnės ir spalvingesnės, rišamos iš džiovintų gėlių, smilgų bei kitų augalų. Būtent tokias savo darbeliuose bandė atkartoti ir mažieji menininkai.

„Šios visus metus žydinčios verbos bus lyg pavasario šauk­liai“, - sakė mokytoja L.Rup­šytė.

Pavasarišką nuotaiką paro­dos aidaryme skleidė ir Ši­lalės meno mokyklos Lau­ku­vos skyriaus dainininkė Ugnė Daukantaitė, kanklėmis grojo Indrė Pocevičiūtė bei mokytoja Jolanta Bučnienė.

Dar viena pavasariška tų pačių mokinių paroda „Skam­ba padangė nuo paukščių gies­mių“ atidaryta Šilalės švie­ti­mo pagalbos tarnyboje. Pie­ši­niuose paukščius vaikai raitė tušu, dažais, karpė juos iš popieriaus.

L.Rup­šy­tės vadovaujamų Ši­­­la­lės meno mo­kyk­los Lau­ku­vos dailės skyriaus mo­ki­nių sukurtos verbos de­monstruo­ja­mos ir Laukuvos bib­lio­te­ko­je. Bib­­liotekininkė Jo­lanta Kairienė kviečia apsi­lankyti ir įvertinti E.Mont­ri­­mai­tės (6 m.), M.Ban­­kaus­kai­tės (7 m.), L.Jo­­novo (8 m.), G.Va­si­liausko (8 m.), O.Šim­­kaus (8 m.), K.Mont­ri­­mai­tės (9 m.), A.Bei­nariūtės (10 m.), S.Survilaitės (10 m.), T.Ra­­gelytės (10 m.), K.Va­si­liauskytės (10 m.), E.Kaspa­ravičiaus (10 m.) darbelius. Verbos pagamintos iš maisto medžiagų (kruopų, makaronų).

Devynioliktus metus meno mokykloje dirbanti L.Rup­šy­tė, paklausta, kelinta tai jos ir jos auklėtinių paroda, šypsodamasi atsakė, kad jų skaičių jau seniai yra pametusi. Ji dėkojo pasigrožėti savo vaikų darbais atvykusiems tėveliams bei pažadėjo, jog šios ekspozicijos – tik­rai ne pas­kutinės.

Birutė PALIAKIENĖ

Kuo anksčiau nustatoma anemija (mažakraujystė), tuo greičiau jos galima atsikratyti. Jeigu anemija negydoma, didėja sunkių komplikacijų rizika.

Dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos silpstantis kraujas vis mažiau perneša deguonies, kuris gyvybiškai reikalingas visam organizmui. Anemija lyg kilpa iš lėto veržia žmogų: jis greičiau pavargsta, tampa dirglesnis, blyškesnis.

Vėliau ligonį iš pusiausvy­ros išveda fizinis krūvis, su­trinka širdies ritmas, endo­krininių liaukų veikla, virškinimas, nervų sistema. Negy­doma mažakraujystė gali lem­ti daugybę lėtinių ligų bei privesti iki mirties.

Štai kenčiantiems dėl anemijos vyresnio amžiaus žmonėms rizika susirgti senatvine demencija (silpnaprotyste) padidėja apie 40 proc. Tai nustatė amerikiečių mokslininkai, 11 metų tyrę didelę grupę 70-79 m. amžiaus žmonių. Tyrėjų nuomone, šį ryšį galima paaiškinti tuo, jog anemija neigiamai veikia visą organizmą. Kita vertus, smegenys yra labai jautrios deguonies stygiui, o tai gali tapti tiesiogine silpnaprotystės priežastimi.

Anemija tiksliai nustatoma atlikus kraujo tyrimus. Dažniausiai susergama geležies stokos mažakraujyste. Norint laiku ją aptikti, neužtenka atlikti vien bendrąjį kraujo tyrimą. Slaptą geležies stoką padeda nustatyti tik feritino ištyrimas.

Jeigu bendrasis kraujo, geležies kiekio ir feritino rodikliai yra geri, bet savijauta blogėja, verta išsitirti homocisteiną. Jo padaugėja, kai trūksta vitamino B12 ir folio rūgšties. Tai irgi sukelia anemiją.

AKCIJA! Iki balandžio pabaigos bendrąjį kraujo, ge­ležies kiekio, feritino ir ho­mocisteino tyrimus su di­de­le nuolaida Jums atliks „Medicina practica“ labora­torijoje Šilalės ligoninėje (Vy­tauto Didžiojo g. 19, tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57). Iš anksto regist­ruotis nereikia. Interneto svetainė: www.medicina­prac­tica.lt.

Vis dažniau tvirtinama apie šio saulės vitamino svarbą įvairių ligų profilaktikai. Ar netrūksta vitamino D, galima lengvai pasitikrinti, atlikus reikiamus kraujo tyrimus. 

Ką tik nuskambėjo dar viena naujiena apie vitamino D svarbą. Amerikiečių mokslininkai vėl patvirtino jo trūkumo bei agresyvaus prostatos vėžio ryšį. Todėl vyrams patartina išsitirti vitamino D kiekį.

Šis hormonu vadinamas vitaminas yra ir kitų ligų agresyvumo biožymuo. Tvir­tinama, kad vitamino D deficitas gali didinti riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, išsėtine skleroze, demencija, peršalimo ligoms bei tuberkulioze, kai kuriomis onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis ir kt. Seniai žinoma jo reikšmė rachito, osteoporozės bei kitų kaulų ligų profilaktikai. 

Kai sumažėja atsparumas infekcijoms, trūksta jėgų, pra­sideda depresija, skauda rau­menis ar sąnarius, galima įtarti, jog saulės vitamino atsargos senka. Todėl geriau jas išsitirti, kol neprasidėjo negalavimai. 

Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulė, kurioje atidengus bent ketvirtadalį kūno pa­viršiaus reikėtų pabūti 10-15 minučių per dieną. Kai stinga jos spindulių, patariama daugiau valgyti riebios žuvies, kepenėlių, kiaušinio trynių bei kitų produktų, turinčių vitamino D. Galima gerti ir maisto papildų. 

Labiausiai išsitirti vitamino D (25 OH) atsargas reikėtų mažai gaunantiems saulės, nėščiosioms, nutukusiems, ser­gantiems navikinėmis, šir­dies ir kraujagyslių, inkstų, lėtinėmis au­to­imuninėmis ligomis, cukriniu diabetu, tu­rintiems aukštą arterinį krau­jospūdį, kūdikiams bei paaugliams, vy­resniems nei 65 me­tų žmonėms. 

AKCIJA! Vitamino D tyrimą su didele nuolaida Jums atliks „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57). Reikia būti nevalgius. Iš anksto regist­ruotis nebūtina. Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Nuo 1991 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos iniciatyva kovo 24-oji laikoma Pasauline tuberkuliozės diena. Ši data susijusi su tuo, kad 1882 m. kovo 24 d. vokiečių mokslininkas Robertas Kochas pranešė atradęs tuberkuliozės sukėlėją-bacilą, kuri ir buvo pavadinta Kocho bacila. Pagrindinė tuberkuliozės dienos paskelbimo priežastis yra ta, jog susirgimų šia liga grėsmingai daugėja, didėja ir mirtingumas nuo jos. Ši liga dar vadinama baltuoju maru. Per metus pasaulyje nuo jos miršta virš 3 milijonų žmonių.

Auga sergamumas ir mū­sų rajone. Praėjusiais metais buvo nustatyti 28 tuberkulioze sergantys asmenys, iš kurių 25-iems diagnozuota atvira forma (kelia grėsmę užsikrėsti aplinkiniams). Ka­dangi kiekvienas atvira tu­ber­kulioze sergantis ligonis užkrečia 20-25 žmones, tai galima suprasti, kad sergamu­mas yra daug didesnis. Norint to išvengti, labai svarbu laiku šią ligą diagnozuoti. Be to, pasitikrinti privalėtų namiškiai, kiti žmonės, turėję kontaktų su sergančiuoju. 

Liga plinta oro-lašeliniu bū­du. Ja užsikrečiama, tuberkulioze sergančiam žmogui kosint, čiaudint, kalbant. No­riu atkreipti dėmesį į ligos simptomus. Tai – svorio kritimas, nuovargis, nedidelis karš­čia­vimas, daugiau nei tris savaites trunkantis kosulys, naktinis prakaitavimas. Be plaučių, ši liga gali pažeisti ir kaulus, sąnarius, inkstus, centrinę nervų bei limfos sistemas, kaulų čiulpus. Praktika rodo, jog tuberkulioze dažniau serga vyrai negu moterys. Iš praėjusiais metais nustatytų 28 ligonių trys mirė, visi vyrai. Jie kreipėsi į gydymo įstaigą, kai liga jau buvo labai užleista. Jeigu nebūtų delsę, šių mirčių bū­tų pavykę išvengti. Per mano 45 metų darbo praktiką Šilalės ligoninėje yra pasitaikę keletas atvejų, kai nuo tuberkuliozės mirė ištisos šei­mos. 

Siekiant laiku nustatyti tuberkuliozę, tęsiamas savivaldybės tarybos 2013 04 25 priimtas sprendimas, pagal kurį didelis dėmesys skiriamas socialinės rizikos šeimoms, nes jų nariai dažniausiai nėra drausti. Vykdant šią prog­ramą, 2013 m. nustatyti 6, 2014 m. – 5 asmenys, sergantys tuberkulioze. Pernai ši programa nebuvo taip aktyviai vykdoma, tačiau šiemet ji vėl suaktyvėjo. Per pastaruosius tris mėnesius dėl šios ligos buvo patikrinta 90 žmonių, diagnozuoti 2 tuberkuliozės atvejai. Vykdant programą, šeimos gydytojai kartu su seniūnais, seniūnijos darbuotojais nukreipia šiuos asmenis į Šilalės ligoninę patikrinimui bei ištyrimui. Be to, kiekvienas tikslinės grupės narys, atvykęs pasitikrinti dėl tuberkuliozės, gauna maisto ir būtiniausių asmens higienos priemonių paketą. 

Šiuo metu labai svarbi problema yra tuberkuliozės bakterijų atsparumas vaistams. Atsparumas atsiranda, kai žmogus gydosi per trumpai, netinkamai vartoja vaistus. Tokių ligonių yra ir mūsų rajone: kurį laiką pasigydę ligoninėse, jie grįžta namo ir nustoja vartoti vaistus, manydami jau esantys sveiki. Blogiausia, kad nuo jų užsikrėtusius asmenis gy­dyti yra dar sunkiau, nes liga tampa atspari prieštuberkulioziniams vaistams, gydymas yra labai sudėtingas, ilgas ir brangiai kainuoja. Be to, būna, jog sergantieji slepia savo ligą nuo aplinkinių, kartais net ir nuo namiškių. 

Reikia pasakyti, kad tuberkuliozei išplisti padeda ir emig­racija. Rajone yra gyventojų, kurie užsikrėtė Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje. Visi jie gydytis grįžo į Lietuvą, nes minėtose šalyse tai yra labai brangu. 

Kovojant su šia liga, svarbu organizmo atsparumas. Deja, jį silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, stresas, nesaikingas alkoholio vartojimas, prasta aplinkos bei asmens higiena. 

Noriu paprašyti visų rajono gyventojų, ypač medicinos bei socialinių darbuotojų, įtariant tuberkuliozę, siųsti žmones pasitikrinti į Šilalės ligoninę, kur juos ištirs pulmonologai (plaučių ligų specialistai) Jakaterina Tamošaitienė ir An­tanas Levickis. Tam reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą. Siūlau visiems pasinaudoti vi­somis galimybėmis, jog bend­romis pastangomis būtų pasiektas mažesnis sergamumas tuberkulioze bei mirtingumas nuo jos.

Antanas LEVICKIS, gydytojas pulmonologas