Kiekvieną posėdį savivaldybės taryba priima vidutiniškai po 40-50 sprendimų. Nemažą dalį sudaro sprendimai dėl priimtųjų anksčiau pakeitimų, todėl gyventojams gali atrodyti, kad savivaldybės politikai šaudo tuščiais šoviniais. O jeigu tektų nurodyti dažniausiai keičiamą tarybos dokumentą, juo, be abejonės, būtų galima vadinti rajono biudžetą.
Reikia pinigų - ir jų yra
Vasarį patvirtintas 2016 metų savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų planas „išsilaikė“ lygiai pusantro mėnesio - balandį jį jau prireikė keisti. Poreikis lyg ir natūralus: iš valstybės investicijų programos 546 tūkst. eurų savivaldybė gavo keliams tiesti bei tvarkyti, beveik 30 tūkst. Eur pervesta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 2052 Eur Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rajono biudžetui kompensavo už užsienyje mirusio šilališkio palaikų pervežimą. Taigi rajono biudžetas praturtėjo 577,8 tūkst. Eur.
Tačiau biudžeto planuose padaryta ir daugiau pakeitimų. Mokinio krepšelyje atsirado papildomi 72 tūkst. Eur - tie patys, kurie buvo skirti neformaliam mokinių ugdymui. Švietimo ir mokslo ministerijai nutarus neformalaus ugdymo programą finansuoti ES lėšomis, šie pinigai turėtų būti skirti mokytojų atlyginimams didinti. Bet kiek ir kam jie padidės, greičiausiai bus aišku tik rudenį, prasidėjus naujiems mokslo metams.
Nemažai pakeitimų rajono biudžete padaryta ir įstaigų prašymu. Kompiuterinės antivirusinės programos netikėtai prireikė savivaldybės Socialinės paramos skyriui, Bijotų, Kaltinėnų, Kvėdarnos seniūnijoms. Žadeikių seniūnija pritrūko 1520 Eur laidojimo pašalpoms - prašyme teigiama, jog mirusiųjų buvo daugiau nei planuota.
Ir jei mirčių suplanuoti tikrai neįmanoma, tai pirkinius, bent jau pusmečiui į priekį, numatyti lyg ir galima. Deja, net ir tai anaiptol ne visiems pavyksta. Pavyzdžiui, Kaltinėnų seniūnija paprašė už miesto bei gyvenviečių tvarkymui skirtus 800 Eur leisti įsigyti ilgalaikio turto. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija panoro iš vienos biudžeto eilutės į kitą permesti 3500 Eur, o Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijai prireikė 7500 Eur sumokėti už pastatų rekonstrukcijos techninio projekto koregavimą.
Net du raštus savivaldybei pateikė Socialinių paslaugų namai. Baigdami įgyvendinti kone ketvirtį milijono eurų kainuojantį projektą „Šilalės socialinių paslaugų namų VDC plėtra“, socialinės rizikos šeimų vaikais besirūpinantys darbuotojai priminė savivaldybei, jog ji buvo įsipareigojusi skirti 10 proc. projekto finansavimo - 24,4 tūkst. Eur.
Dar bene 6 tūkst. Eur Socialinių paslaugų namų administracija prašo dviejų naujų darbuotojų įsikūrimui. Mat, savivaldybės tarybai nusprendus, šioje įstaigoje įdarbinti globos ir įvaikinimo specialistus, būtina įruošti jiems kabinetą, nupirkti stalų, kėdžių, kompiuterių, jų programų, mobiliųjų telefonų. Be to, reikės ir papildomų lėšų degalams, kanceliarinėms išlaidoms bei kitiems dalykams. Savivaldybės Finansų skyrius pasiūlė Socialinių paslaugų namams iš viso skirti 27,6 tūkst. Eur - manoma, kad šių pinigų turėtų užtekti.
Pažadas Upynai ar savivalė?
Net keletą įdomių prašymų savivaldybės tarybos nariams pateikė Upynos Stasio Girėno mokyklos direktorius Rimantas Užumeckas. Jis prašė skirti 1200 Eur mokyklos jubiliejaus organizacinėms išlaidoms, o Finansų, investicijų ir verslo komitetas bandė išsiaiškinti, kieno iniciatyva mokykla įsirengė 2550 Eur kainavusią vaikų žaidimo aikštelę, kadangi R.Užumeckui prireikė garantinio rašto iš savivaldybės administracijos, jog vaikų žaidimo aikštelės statybų darbai bus apmokėti iš savivaldybės biudžeto.
Įrengti vaikų žaidimo aikštelę Upynoje numatyta, kartu su Tauragės savivaldybe įgyvendinant bendrą infrastruktūros plėtros projektą. Tačiau ar jam bus skirtas finansavimas, paaiškės tik rudenį. Savivaldybės administracijos vadovai ir siūlė jo palaukti, bet rajono meras Jonas Gudauskas bandė užstoti, atrodo, savavališkai vaikų žaidimo aikštelę įrengusius Upynos mokyklos vadovus.
„Mokykla nusprendė, kad jubiliejui paminėti reikia tokios aikštelės. Sakiau, kreipkitės į tarybą“, - puse lūpų, lyg ką nutylėdamas, aiškino tarybos nariams meras J.Gudauskas. Jis priminė, jog „mokykla ant ribos“, todėl „vasarą vaikams reikia žaidimų aikštelės“, o „suma ne tokia didelė“.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė priminė merui, kad Upynai ir taip skiriama daug lėšų.
„Kapinėse nėra vandens, žmonės vargsta. Reikia žiūrėti į galimybes“, - aiškino V.Macienė, nemananti, jog vaikų žaidimo aikštelė išgelbės mokyklą nuo sunykimo.
Diskusiją paaštrino žinia, kad Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti Vytogaloje rengiamai šventei iš savivaldybės norima 2000 Eur. Meras siūlė skirti bent pusę, tačiau tarybos nariai buvo linkę duoti ne daugiau kaip 800 Eur.
„Tuščias“ - pagal planą
Gauta ir daugiau prašymų, dėl kurių finansavimo teko apsispręsti Finansų, investicijų ir verslo komitetui. Šilalės kultūros centro administracija pareikalavo 3400 Eur investiciniam projektui atnaujinti. Paaiškėjo, jog 2007 m. parengtas dokumentas nebeatitinka Kultūros ministerijos keliamų reikalavimų, o be investicinio projekto negalima tikėtis ir lėšų pastato remontui.
R.Vaitiekus sutiko, kad poreikis būtinas, todėl anksčiau ar vėliau tam pinigų būtinai teks ieškoti. Kodėl nemažai kainavęs investicinis projektas prieš dešimtmetį buvo padėtas į stalčių, dabar, atrodo, jau niekam neįdomu.
Ironišką Finansų, investicijų ir verslo komiteto narių šypseną sukėlė Kaimo bendruomenių koordinacinio centro, kuriam dabar vadovauja Indrė Jankauskaitė, prašymas skirti 918 Eur krosniai Amatų centre statyti.
„Ar jau keps?“ - klausė politikai R.Vaitiekaus.
„Greičiausiai dar ne“, - atsakė administracijos direktorius, šiais keliais žodžiais suformavęs tvirtą komiteto narių nuomonę.
Naujausio Kaimo bendruomenių koordinacinio centro sumanymo sąmata - beveik 3 tūkst. Eur. Pernai savivaldybė šiai organizacijai skyrė 1000 Eur, dabar vėl tiesiama ranka į mokesčių mokėtojų pinigus, nors, pasak R.Vaitiekaus, Bijotų amatų centrui užbaigti kaimo plėtros strategijoje vėl numatyta net keli šimtai tūkstančių eurų.
Pinigų, atrodo, negali tikėtis ir Pajūrio turgelio projektuotojai, planuojantys perkelti jį į tuščią vietą prie daugiabučių. Norint šį planą įgyvendinti, reikėtų nustumdyti žemes, aptverti teritoriją, įrengti pastogę prekiautojams. Darbai kainuotų apie 17 tūkst. Eur.
Administracijos direktorius sutiko, kad yra blogai, kai prekybininkai užstoja privažiavimą prie bažnyčios, tačiau tokius projektus, R.Vaitiekaus nuomone, geriausia būtų finansuoti ES fondų lėšomis.
„Biudžetas renkamas pagal planą, bet nieko nesutaupome. Nepamirškite, jog biudžete numatytas tik 11 mėnesių darbo užmokesčio bei 10 mėnesių socialinio draudimo finansavimas“, - norinčiuosius išlaidauti įspėjo administracijos direktorius.
Neverta nė abejoti, kad, artėjant Seimo rinkimams, norų pasigerinti rinkėjams rajono biudžeto sąskaita bus vis daugiau. Tačiau aklai tikintieji visais valdžios žarstomais pažadais turėtų suprasti, jog nemokamai šiais laikais politikai nieko nedaro. O dėliojant pinigus iš vienos kišenės į kitą, kuri nors vis tiek liks tuščia.
Daiva BARTKIENĖ