Tokio skaudaus eismo įvykio, nutikusio gegužės 17-ąją Vilkaviškio rajone, turbūt seniai nebeatmena nei gyventojai, nei pareigūnai. Antradienio popietę ties Rūdos kaimu, kelių Gižai-Pilviškiai ir Marijampolė-Kybartai sank­ryžoje, automobilis „Peugeot“ su priekaba, vairuojamas laukuviškio Virgilijaus R. (g. 1968 m.), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio vilkiko „Mercedes Benz“, kurį vairavo 54-erių vyras, ir su juo susidūrė. Per avariją žuvo „Peugeot“ gale sėdėjusios keleivės, o vairuotojas bei priekyje buvęs jaunas vyras komos būsenos išvežti į ligoninę.

Kad stipriai suniokotame lengvajame automobilyje važiavo mūsų rajono gyventojai, gelbėtojai nustatė pagal priekabą – ji buvo pažymėta Šilalės priekabų nuomos rek­lama. Beveik visi šio ekipažo nariai – Laukuvos gyventojai, keturi iš vienos šeimos: tėvas, dvi dukterys, žentas ir dukterų draugė. Seserys Ir­ma R. (gim. 1990 m.) bei Simo­na R. (gim. 1991 m.) nuo smūgio žuvo iš karto, o judviejų draugės Reginos B. (gim. 1989 m.) gyvybė užgeso pakeliui į ligoninę. Našlaičiais liko trys vaikai, nes abi seserys augino po mažametį sūnų, Regina - duk­relę ir laukėsi ant­ro kūdikio.

Sunkiai sužeisti ir mašiną vairavęs Virgilijus R. bei Ir­mos gyvenimo draugas mari­jampolietis Alius M. (gim. 1989 m.). Dėl jų gyvybių ko­voja medikai, abiem atliktos operacijos, tačiau vyrų būk­­lė – itin sunki. Gyvybines funkcijas palaiko tik aparatai.

„Peugeot“ ekipažas ant­ra­dienį iš Laukuvos į Marijam­polę vyko parsivežti Irmos bei Aliaus daiktų, nes pora ketino iš Suvalkijos kraustytis gyventi į Laukuvą. Čia jau buvo nusižiūrėję butą, susitarę dėl jo nuomos, tvarkėsi aplinką.

Regina B. gyveno Laukuvoje kartu su tėvais.

Virgilijus R. su žmona Vio­le­ta turėjo tris dukteris. Po kraupios avarijos liko tik jau­niausioji, septynmetė Gab­rie­lė.

Po žinios apie dukterų žū­tį ir vyro bei žento būklę, Violetai stipriai sustreikavo sveikata. Dėl širdies smūgio ji atsidūrė Kauno klinikose.

„Tai didžiulė netektis tiek Laukuvai, tiek Gulbių kaimui, kuriame šeima gyveno ir prieš porą metų persikraustė į miestelį. Jie buvo visų gerbiami, darbštūs, tvarkingi žmonės. Padėsime, kuo tik ga­lėsime. Visi žuvusieji pašarvoti Laukuvos kultūros na­muose, laidotuvės - šiandien“, - „Šilalės artojui“ sakė Bilionių seniūnė Loreta Daukantienė.

Birutė PALIAKIENĖ

Kai ištinka nelaimė, belaukiant pagalbos, kiekviena sekundė tampa aukso vertės. Dažnai skundžiamės, kad medikai, ugniagesiai ar policininkai nespėja atvykti laiku, bei keiksnojame visus, pradedant gelbėtojais, baigiant pagalbos centro operatoriais ar aukščiausiais valdžios atstovais. Tačiau praėjusį antradienį rajone vykusi policijos akcija „Švyturėliai“ parodė, jog neretai patys ir „suvalgome“ tas kelias minutes, kelyje nepraleisdami „greitosios“ ar „gaisrinės“. Be to, paaiškėjo ir dar vienas šokiruojantis dalykas: kai kurie vairuotojai nė nežino, ką jie privalo daryti, kai kelyje pasirodo specialusis transportas su įjungtais garsiniais signalais.

Tą patvirtina ir Šilalės rajono policijos komisariato Vie­­šosios policijos skyriaus Vie­šosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyres­nio­ji spe­cialistė Lijana Būd­vytienė. Anot pareigūnės, tokios prevencinės akcijos yra būtinos, nes akivaizdu, kad nemažai vairuotojų vis dar trūksta są­moningumo. Reaguodami į kas­dienius iškvietimus, poli­cininkai pastebi, jog dar daug eismo dalyvių nėra linkę at­laisvinti kelio specialiajam trans­portui. Antradienį nuspręsta patikrinti, kiek tokių nedrausmingų vairuotojų važinėja mūsų keliuose.

Nuo 10 val. iki 12 val. Šilalės aplinkkeliuose patruliavę du policijos ekipažai nubaudė net 6 vairuotojus. Dauguma iš jų teisinosi nespėję reaguoti į signalus ar jų paprasčiausiai nepamatę ir neišgirdę.

Balsiuose policijos automo­bilio nepraleidęs „Opel Vect­ra“ vairuotojas Petras nuste­bino savo pasiaiškinimu. Ju­cai­tiškis sakė galvojęs, kad iš galo važiuoja ne policija, o... greitoji medicinos pagalba.Kuo jos skiriasi, taip ir liko neaišku: vyras, atrodo, nežino, jog privalo praleisti ir medikų automobilį, jei jis skuba su švyturėliais.

Vairuotojas prisipažino va­žiavęs į autoservisą, nes ruo­šia savo „Opelį“ techninei ap­žiūrai. Ir nors jis nuoširdžiai at­­gai­lavo dėl tokio savo poel­gio, nuo bau­dos iš­­si­sukti nepavyko - pa­žeidėjui surašytas ad­minist­ra­cinių teisės pažeidimų protokolas.

To paties sulaukė ir Šiluose sustabdytas Jo­nas. Taksi automobilį „Ford Galaxy“ vairavęs vyras ne tik nereagavo į pareigūnų ekipažo sig­nalus, bet dar ir bandė aplenkti prieš jį važiavusias mašinas, kurios tvarkingai pasuko į šalikelę.

Šilališkis atrodė labai nustebęs – esą jis jokio pažeidimo nepadarė, o taksi sėdėjusi klientė gerokai išsigando.

„Atleiskite šį sykiuką. Grei­čio niekada neviršiju, būkite geri, nerašykite to akto. Dėl tokio menkniekio rašote protokolus, o girti vairuotojai laksto didžiausiais greičiais. Aš net švyturėlių nemačiau“, - bandė išmelsti policijos malonę taksistas.

Nors Jonas dievagojosi nie­kada neviršijantis greičio, po­­licijos sistema parodė, jog praėjusių metų rugsėjį jam bauda skirta būtent už tokį pažeidimą. Šį kartą vyrui teks sumokėti 60 eurų baudą.

Nemažai pažeidėjų nustatyta kelyje Šilalė-Kvėdarna. Netoli Lingiškės sustabdyti du  „Renault“ vairuotojai, tačiau visus pranoko autobusiuką „Ford Transit“ vairavusi Jūratė. Kvėdarnos link riedėjusi Skerdynų kaimo gyventoja nė centimetro nesuktelėjo į šoną, išvydusi priešpriešiais dideliu greičiu atvažiuojantį policijos automobilį su visais privalomais signalais. Pa­reigūnams apsisukus bei pri­­sivijus nedrausmingą vairuotoją, ši vis tiek nekreipė dėmesio į sirenas ir toliau važiavo kaip važiavusi. Moterį pavyko sustabdyti tik racijos pagalba ir pusiau užblokavus jos „Fordą“. Jūratė atrodė gerokai sutrikusi.

„Norite pasakyti, kad aš turiu trauktis net tada, kai policija važiuoja ne iš galo, o kita eismo juosta? Galvojau, kažkur skubate savais reika­lais“, - sakė 20 metų vairuotojo pažymėjimą turinti moteris.

Pareigūnai primena, jog už su specialiais garsiniais bei šviesos signalais važiuojančio transporto nepraleidimą taikoma administracinė atsakomybė. Už šį pažeidimą gresia  bauda nuo 57 iki 115 Eur arba vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių. Praleisti specialųjį transportą bei stabtelėti dešinėje pusėje būtina ne tik važiuojant ta pačia, bet ir priešinga kryptimi.

Birutė PALIAKIENĖ

Jei reikėtų rinkti, kuri socialinė grupė Lietuvoje yra labiausiai neapginta, šį „prizą“ be konkurencijos laimėtų… mokesčių mokėtojai. Netikite? 

Džiaugiatės suremontuotu mokyklos stogu ar miesto aikš­­te? Dėkingumo nusipelnė ne meras ir ne Seimo narys, atvažiavęs perkirpti juostelės. Ačiū pasakykite Tomui, kuris turi kioskelį. Vai­dai, kuri parduotuvėje sveria dešrą. Ar vietiniam verslininkui, kuris gamina prekes. Tai jie sunešė lėšas mokyklos stogui ar miesto aikštės plytelėms. Jei jūs irgi – mokesčių mokėtojas, pasiplokite per petį ir sau. Tik mokesčių mokėtojų dėka įvyko šie gražūs dalykai.

Meras giriasi išasfaltuotomis gatvėmis? Seimo narys pri­ima padėkas už įrengtą žai­dimų aikštelę? Ministrė sako pensininkams padidinusi pensijas? Melagiai. Už šiuos dalykus sumokėjote jūs. Be jūsų nebūtų nei gatvių, nei aikštelių, nei pensijų. Be mokesčių mokėtojų politikai galėtų žarstyti tik neįgyvendinamus pažadus bei reklamines skrajutes. Norite dar daugiau ironijos? Už reklamines skrajutes ir nubalintas politikų šypsenas irgi sumokėjo mokesčių mokėtojai.

Kiekvienas, per mėnesį uždirbantis 500 „į rankas“ bei juos išleidžiantis, per metus sumoka daugiau kaip 5000 eurų mokesčių. Uždirbate 1000 eurų – sumokate apie 10 tūkst. 700 eurų. Uždirbate 300 – sumokate beveik 2600 eurų per metus (pasitikrinti galite mokumokescius.lt). Iš to finansuojamos pensijos, poliklinikos bei ligoninės, mokyklos, keliai, policija, gaisrinė ir t.t.

Mūsų valstybėje mėgs­­tama ginti visus, bet tik ne tuos, kurie ją išlaiko. Valdininkams per krizę reikėjo sumažinti atlyginimus, nes pritrūko pi­nigų. Dabar jiems atlyginimai bus kompensuoti. Iš kokio nors gausybės rago? Ne, iš mokesčių mokėtojų. O kas „kompensuos“ mokesčių mokėtojams už tai, jog per krizę jų atlyginimai irgi sumažėjo? Niekas.

Kas būna, kai mokesčių mokėtojas pavėluoja sumokėti mokesčius valstybei? Gra­si­nan­tys laiškai, sąskaitų areštai ir pan. Tačiau kas būna, kai mokesčių mokėtojui skolinga tampa valstybė, pavyzdžiui, val­diškos įstaigos neatsiskaito už prekes ar mokesčių inspekcija laiku negrąžina mokesčių permokos? Nieko.

Kas nutinka, jei kas nors pasiūlo sumažinti mokesčius, kad daugiau pinigų liktų mokesčių mokėtojų kišenėse? Valdžia puola rypuoti, jog nėra pinigų. Įsijungia pašaipus teisuolių choras, sakantis, kad „jei kažkur sumažiname, tai kažkur reikia padidinti“. O kas nutinka, kai mokesčiai yra padidinami, kai jų surenkama daugiau, nes mokesčių mokėtojai daugiau dirbo ir daugiau uždirbo? Nieko.

Beje, ar kada nors girdėjote, jog mokesčių mokėtojams kas nors būtų padėkojęs? Nors mažytį ačiū pasakęs? „Ačiū, kad pinigus, kuriuos sąžiningai uždirbote ir turite moralinę teisę skirti savo šeimai, skyrėte kitiems“. Ar gavote kada nors tokį atviruką iš Mokesčių inspekcijos? Negavote ir negausite. Turime gausybę atmintinų dienų – nuo teatro iki jūrų kiaulės dienos. Tačiau nė vienos mokesčių mokėtojo indėliui pagerbti. Todėl ačiū jums, mokesčių mokėtojai.

Žilvinas ŠILĖNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas 

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Drugelių“ grupės ugdytiniai lankėsi Lietuvos kariuomenės Motorizuotoje pėstininkų brigadoje.

Vyresnysis seržantas Egidijus Danisevičius pravedė įdomią pamokėlę apie tarnybą, papasakojo, kaip galima tapti kariu, pademonstravo tarnyboje naudojamas priemones. Vaikai matavosi šalmą, apžiūrėjo didžiules karių kuprines. Taip pat pademonstravo šaunamuosius ginklus, kuriuos vaikai net galėjo palaikyti rankose. Garažuose apžiūrėjome karinę techniką, susipažinome su karių buitimi.

Išvyka pas karius pasitarnaus pilietiškumo, tarpusavio supratimo bei tolerancijos ugdymui.

Vilma JUZAITIENĖ,

Inga KAZLAUSKIENĖ

Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Drugelių“ grupės auklėtojos

AUTORIŲ nuotr.

Laukuvos Norberto Vė­liaus gimnazijos priešmokyklinių grupių ugdytiniai aplankė Varnių regioninio parko direkcijoje įkurtą ekspoziciją, kopė į aukščiausią Žemaitijos kal­vą - Medvėgalį, klausėsi Par­še­žerio atsiradimo legendos.

Varnių regioninio parko vyriausiasis specialistas (kultūrologas) Linas Šedvilas pa­pasakojo apie parke stūksan­čius senovę menančius pi­lia­kalnius, upes, pelkes bei ežerus. Vaikai turėjo galimybę paklausyti paukščių balsų, apžiūrėti į Lūksto ežero pakrantę išmesto gintaro ekspoziciją, sustatyti Medvėgalio kalno nuotraukos dėlionę, pažaisti „Kūlgrindos“ žaidimą. Užkopę ant Medvėgalio kalno, grožėjosi nuostabiais apylinkių vaizdais.

Rima ŠALTMERIENĖ, Modesta GULBINAITĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos priešmokyklinių grupių pedagogės

AUTORIŲ nuotr.

Uostamiestyje vyko devintasis „Vilties bėgimas 2016“, skirtas solidarizuotis su sergančiaisiais onkologi­nėmis ligomis bei paremti Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklą. Jame dalyvavo ir gausus būrys Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinių bei tūkstančiai mėgėjų ir profesionalių bėgikų iš visos Lietuvos bei užsienio.

„Vilties bėgimas“ kiekvienais metais įgauna vis naujų spalvų, tampa patrauklesnis ir sulaukia didesnio dalyvių skaičiaus. Šių metų naujovė – pusės maratono, 21 km 98 m, trasa bėgikams profesionalams. Kiti, kaip ir kasmet, galėjo rinktis: bandyti įveikti 10 km nuo prekybos centro BIG, 5,6 km nuo „Akropolio“, 2,9 km nuo Atgimimo aikštės arba 600 m nuo „Studlendo“. Ko gero, gau­­siausias būrys bėgikų bei jų palaikytojų susirinko At­gi­­mimo aikštėje. Finišas visų lau­kė Vasaros estradoje. Ge­riau­­siems bėgikams įteikti spe­­cia­lūs apdovanojimai.

Jurgita RUMŠIENĖ, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė

AUTORĖS nuotr.

Gegužės pradžioje Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje visą savaitę vyko „Erasmus+“ projekto „Yes for Tradi­tio­nal Dishes – No More Obesity!” dalyvių susitikimas. Atvyko mokinių ir mokytojų delegacijos iš Lenkijos, Čekijos, Veng­rijos, Ispanijos bei Turkijos. Džiaugiamės galėję supažindinti svečius su mūsų gražiąja Lietuva ir, žinoma, patobulinti anglų kalbos žinias.

Apgyvendinę svečius mokinių šeimose, jau kitą dieną aprodėme savo gimnaziją, pakvietėme į nuostabų mokinių koncertą. Po pietų leidomės į fotomedžioklę po Pajūrio miestelį: naudodamiesi žemėlapiu bei atlikdami smagias užduotis, aplankėme žymiausias vietas.

Pailsėjus laukė susipažinimo vakaras. Žaidėme, atlikinėjome užduotis, kūrėme pasirodymus, šokome. 

Išaušus kitai dienai, laukė naujos užduotys. Sukūrę filmuką, skirtą šiam projektui, vykome į ekskursiją po Šilalės rajoną. Savivaldybėje susitikome su rajono vadovais, paskui aplankėme Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, Baublių muziejų, Medvėgalio kalną. 

Trečiadienį mūsų svečiai turėjo galimybę dalyvauti keliose pamokose. Ypač jiems patiko mokytojos D.Rupšienės lauko klasėje organizuota dailės pamoka. Po pietų visų šalių mokiniai vyko į Tauragės rajone esantį Taurų parką, paskui laukė barbekiu vakaras Pajūrio rekreacinėje zonoje. O mokytojai tą dieną aplankė Nidą bei Palangą. 

Kitą rytą važiavome į Šiaulius. Kryžių kalnas mūsų svečiams buvo įspūdingas atradimas. Taip pat aplankėme seniausią Lietuvoje „Rūtos“ saldainių fabriką, susipažinome su šokolado gamybos istorija, galėjome jo iki valiai pasmaguriauti. 

Grįžus vakare gimnazijoje buvo surengta tarptautinė liaudies šokių vakaronė „Naktišokiai”. Šokome ne tik lietuvių liaudies, bet ir mūsų svečių tradicinius šokius, ragavome puikių lietuviškų patiekalų. Tai buvo paskutinis va­karas, praleistas su draugais. 

Penktadienio rytą jie išvyko į Tra­kus, kur aplankė Trakų pilį bei, visą dieną praleidę Vil­niu­je, išvažiavo namo.

Gabija BRIEDYTĖ, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinė

Gabijos MOCKUTĖS nuotr.

Mūsų valdininkai nuolat giriasi įgyvendinamais projektais, kurie gražina gyvenamąją aplinką. Niekas nesiginčija, kad jų reikia. Deja, nereti atvejai, kai vieta, į kurią investuojama dešimtys ar net šimtai tūkstančių eurų, po metų ar pusmečio paliekama likimo valiai. Ir tada jau ima atrodyti, jog visas tas projektas buvo skirtas vien tam, kad būtų galima tik įsisavinti lėšas...

Būtent tokią nuomonę išsakė praėjusią savaitę į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi Žadeikių seniūnijos gyventoja. Ji kvietė atvažiuoti į Žadeikius ir pasižvalgyti po neseniai atnaujintą Šventų parką. Pasak žadeikiškės, visos investicijos dabar apžėlusios kiaulpienėmis, per kurias nesimato nei brangios estrados aikštelėje, nei suoliukų.

„Kodėl išgražintas parkas dabar taip apleistas, galima tik spėlioti. Bet labai apmaudu ir pikta, jog vos prieš metus valdžia, skyrusi nemažai lėšų jam sutvarkyti, šiemet jį jau pamiršo. Žinoma, nėra seniūno, nėra ir šeimininko, kuris tuo pasirūpintų. Tačiau jei ir nesiseka jo surasti, kažkas vis tiek turėtų būti atsakingas už tvarką, o šitaip apleisti kaimo negalima.

Be to, įvairių sričių specialistai nuolat primena, jog parkai, skverai, aikštelės turi būti sistemingai nušienaujami ir dėl pavojaus sveikatai – pasivaikščiojęs po tokius žolynus, gali grįžti nešinas erkėmis“, - įsitikinusi moteris.

Primename, kad Žadeikių k. Šventų parkas buvo gražinamas už paskolą, kurią pernai investiciniams projektams įgyvendinti ėmė Šilalės savivaldybė. Praėjusių metų liepos 30 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sutvarkyti parką taip, jog jis tiktų rekreacijai ir, anot valdininkų, „turiningo laisvalaikio praleidimui“, buvo numatyta 22 tūkst. 320 eurų. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

„Dažnai tenka laikraštyje skaityti apie Šilalės rajone atidaromus renovuotus stadionus, naujus sporto kompleksus. Viskas lyg ir būtų gerai, išskyrus vieną objektą - pagrindinę miesto krepšinio aikštelę „Time team“. Nejaugi sunku pasirūpinti ir ja, t.y. perbraižyti linijas, laiku užkabinti kokybiškus tinklelius, kurie atlaikytų daugiau negu porą savaičių? Krepšinio aikštelės matmenys pagal oficialias taisykles yra pasikeitę jau prieš šešerius metus, bet iki dabar niekas nesugebėjo šito perbraižyti. Nesitikime, jog bus paklota guminė danga, atsiras nauji krepšiai, tačiau pavydas, pažiūrėjus, kokias aikštes turi Pajūris, Kvėdarna, tik­rai ima. Būtų gerai šitą temą iškelti į viešumą“, - laiške redakcijai dėsto šilališkis sporto gerbėjas Mantas Z.

Už aikštelės priežiūrą atsakingas Šilalės miesto seniūnas Alfonsas PAULIKAS laiško autoriui turi neblogų naujienų. Seniūnas informuoja, kad šį bei tą atnaujinti šitoje vietoje tikrai žadama. Pasak A.Pauliko, šiemet standartų nebeatitinkančios ir išblukusios linijos bus perbraižytos bei atitiks dabar galiojančias taisykles. Be to, ketinama pakeisti ir krepšinio tinklelius - vietoje silpnų virvinių pakabinti gran­dininius, nes įprasti tekstiliniai greitai sudraskomi. Daugiau remonto darbų, A.Pauliko teigimu,  „Ti­me team“ aikštelėje nėra numatyta.

Tačiau, ko gero, jaunimas ir pats turėtų imtis iniciatyvos, kad sporto aikštė pagražėtų. Pirmiausia - bent jau nešiukšlinti ten, kur patys leidžia laisvalaikį, bei netep­lioti „meno šedevrais“ sienų. O tokia „tapyba“ užsiimančius bendraamžius sudrausminti. Jei norime gyventi gražesnėje aplinkoje, privalome pradėti nuo savęs.

Birutė PALIAKIENĖ