Rugsėjo 9 d. Šilalės rajono apylinkės teisme nuos­­pren­dį išgirdo mūsų rajone už nusikalstamą veiką su­čiuptas kaišiadoriškis. Rugpjūčio mėnesį muitinin­kams vyriš­kis įkliuvo, svetimu automobiliu vež­da­mas kontraban­dines cigaretes „Minsk capital“. Balta­rusiškomis bande­rolė­mis pažymėtų rūkalų pakelių šio keliau­ninko mašinoje rasta net 60 tūkstančių.

Kaišiadoriškis Žilvinas K. įkliuvo Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams. Rugpjūčio 18 d., apie 16.40 val., kelio Laukuva-Šilalė 9-ajame kilometre automobilį „Škoda Superb“ sustabdę muitininkai jo bagažinėje aptiko 6 dėžes cigarečių „Minsk capital“ su baltarusiškomis banderolėmis. Šių prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų vyras pareigūnams nepateikė, tačiau neslėpė, jog rūkalus pirko iš nepažįstamo ruso vilkiko vairuotojo, už dėžę mokėjo po 450 eurų. Sulaikyto krovinio vertė rinkoje –  8640 eurų.

Beje, kontrabandininkas pa­kankamai solidų „lobį“ vežėsi ne savo, o svetima mašina. „Škodą“ Žilvinui paskolino draugas, paprašęs automobi­liui atlikti techninę apžiūrą. Kadangi tikrasis savininkas įrodinėjo, jog apie bičiulio darbelius nieko nežinojęs ir apie tai nė neįtaręs, teismas automobilio nusprendė nekonfiskuoti.

Kaišiadoriškiui iškelta ad­ministracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1634 straipsnio 4 da­lį. Šilalės rajono apylinkės teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažinta lengvinančia aplinkybe. Teisėjas Osvaldas Briedis skyrė jam 2896 Eur baudą. Pinigai per 40 dienų turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skun­džiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skun­du per Šilalės rajono apy­lin­kės teismą.

Birutė PALIAKIENĖ

Rugsėjo 9 d. „Šilalės artojuje“ išspausdinus repliką „Vieni stato, kiti griauna“ apie sulaužytus suoliukus prie Lokystos upės, redakcijoje netilo telefonai. Žmonės piktinosi vandalų išpuoliu ir sakė, kad tokiems metas skelbti karą: negi keletas nebrendylų turi teisę visiems doriems piliečiams diktuoti savo sąlygas? „Ši­lalės artojas“ sulaukė ir Gintarės B. laiško, kuriame mer­gina išsako savo nuomonę.

„Gerbiama „Šilalės artojo“ redakcija, norėčiau pareikšti keletą minčių dėl publikacijos apie suniokotą suolelį poilsio zonoje prie Lokystos. Šiame gražiame Šilalės miesto kampelyje, šlaitais palei upę malonu pasivaikščioti visais metų laikais. Pavasarį džiugina atbundanti gamta, vasarą galima pasimėgauti saulės voniomis, rudenį - paskutiniais jos spinduliais. Na, o žiemą tuos kalnelius slidėmis bei rog­utėmis išbando daugybė vaikų. Upės čiurlenimas, gam­tos tykuma padeda atsipalaiduoti nuo kasdienių darbų rutinos, leidžia pakvėpuoti grynu oru.

Tačiau ten apsilankius (ypač gražesniu laiku), nuo­tai­ką daž­nai sugadina pakrūmė­se gulinėjantys girtuok­liai, triukš­maujantys, besikeikian­tys ap­svaigę paaugliai. Pastarieji po ulionių palieka krūvas šiukšlių bei stik­lo duženų. Tokie lankytojai savo įtūžį galėjo išlieti ir sulaužydami neseniai „Ecoservice“ įmonės įrengtus suolelius.

Manyčiau, kad į šią šilališkių poilsio zoną daugiau dėmesio turėtų atkreipti teisėtvarkos pareigūnai. Dažnesnis jų apsilankymas sudrausmintų chuliganiškai besielgian­čius žmones.

Žinoma, atsakomybę už savo nepilnamečius vaikus turėtų prisiimti ir tėvai. Pirmiausia jiems privalu žinoti, kur, su kuo būna bei ką veikia jų atžalos“, - rašo mergina.

Nepakantumas tokioms mū­sų gyvenimo piktžaizdėms rodo piliečių sąmoningu­mą. Tad jeigu visi dažniau nepraeitume abejingai pro pyp­lį, laužantį šakas, mėtantį saldainių popierėlius, spjaudan­tį kur papuola saulėgrąžų lukštus ar kojomis trypiantį poilsiui kiemuose pastatytus suoliukus, gal padėtume jo sąmonėje išsiugdyti pagarbą aplinkiniams žmonėms, atsakomybę už visų bendrą turtą, aplinkos švarą.

Kviečiame „Šilalės artojo“ skaitytojus nelikti abejingiems visokioms negerovėms bei išsakyti savo pilietinę poziciją laik­raštyje.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vasara – švenčių bei renginių metas. O patirtos ge­ros akimirkos dar ilgai kelia malonius prisiminimus. 

Šią vasarą kaip niekada daug pagarbos ir lankytojų sulaukė mūsų Medvėgalis: Pasaulio žemaičių die­noms skirti renginiai šurmuliavo būtent jo papėdėje. Liepą vyko pėsčiųjų žygis „Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis“, sulaukęs ne tik kone 400 dalyvių, bet ir žmogaus-legendos, garsaus nuo Viduklės kilusio alpi­nisto Vlado Vitkausko. Jis - pirmasis bei vienintelis lie­tuvis, užkopęs į aukščiausią pasaulio viršukalnę Eve­restą. Daugiau nei prieš 20 metų V. Vitkausko dėka 8848 metrų aukštyje suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Alpinis­to pasiekimai įvertinti I laipsnio Didžiojo Lietuvos ku­nigaikščio Gedimino ordino medaliu, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde, Santarvės ordi­nu ir kitais apdovanojimais.

„Manęs dažnai klausia, ku­rio­je viršūnėje jaučiausi ge­riau­siai. Atrodo, turėčiau sa­­ky­ti, jog Everesto, bet ten - nie­ko ypatingo. Todėl visada sa­kau, kad niekur nesijausi ge­riau nei savajame kraš­te“, - pa­kalbintas „Šilalės artojo“ ak­centavo V. Vitkauskas.

Pakilti į aukščiausio Že­mai­tijos piliakalnio viršūnę bei užnešti į ją Žemaitijos vėliavą, tą pačią, kuri buvo iškelta Andų kalnuose, jis grįžo lygiai po 20 metų.

„Kažkada, ruošiantis kopti į vieną iš aukščiausių Pie­tų Amerikos kalvų, Jūratė Gra­­by­tė, kuri vesdavo žemaitiškas laideles per LRT radiją, mane labai išbarė, jog, būdamas žemaitis, į kalnų viršūnes vis nešu Lietuvos vėliavą, o žemaičių vėliavos nepaimu. Be­je, tik taip ir sužinojau, kad Žemaitija turi tokią gražią vėliavą. Tad per keletą dienų ji buvo pasiūta, o tuomet ją man įteikęs Žemaičių kultūros drau­gijos pirmininkas Stasys Kas­paravičius prisakė iškelti ją ten, kur tik būsiu. Todėl aš dabar siūlau Žemaičių paso neišduoti nė vienam, kuris neįveiks Medvėgalio“, - juokavo V. Vitkauskas.

„Kada prasidėjo Jūsų kelionės?“ - paklausėme alpinisto.

„Domėjausi tuo nuo vaikystės, nors vaikui net kelionė nuo Viduklės iki Vilniaus jau buvo didžiulis įvykis, o apie kažkokį Everestą tada nė minties neturėjau. Pirmoji mano didesnė kelionė buvo Dainų šventė sostinėje“, - vaikystę prisiminęs, šypsosi aukščiausias pasaulio viršukalnes įveikęs žmogus.

Pasak alpinisto, pirmi jo pamatyti kalnai - 1973 m. išvystas Tian Šanis.

„Tada šitokia kelionė man prilygo kone kelionei į Marsą ir buvo kažkas neįtikėtino. Bet jaučiausi gerai, kaip sakoma, buvau arčiau dangaus, arčiau Dievo. Turbūt tomis akimirkomis ir supratau, kad aš galiu“, - prisipažįsta alpinistas.

Vėliau sekė Kaukazas, Alta­jus, Pamyras. O atkūrus Lie­tuvoje Nepriklausomybę, atsivėrė galimybės pamatyti ir daugiau pasaulio. Tada ir gimė mintis šturmuoti Eve­res­­tą.

„Žinoma, reikėjo laiko bei pasiruošimo kelionėms. So­vietmetis - sunkūs laikai. Pri­simenu, gavau šaukimą į kariuomenę, reikėjo pereiti gy­­dytojų komisiją, mano svei­ka­­ta neatitiko tuometinių rei­ka­lavimų. Gydytojai parašė: ka­ro tarnybai tinkamas tik karo metu...

Po to praėjus 15 metų, man pavyko pasiekti Everestą. Vie­­nam, be pinigų ir ne kažin kokios sveikatos. Tačiau visada žinojau, ką galiu daryti, o kas man kenkia“, - sako V. Vit­kauskas.

Į klausimą, ar nebuvo baisu vienam, tuo labiau - esant silp­nos sveikatos, leistis į tokią sudėtingą bei pavojų kupiną kelio­nę, jis atsako paprastai: „Ži­noma, bu­vo, todėl labai norėjosi turėti ką nors šalia. Kopti į Eve­resto viršūnę mes ruošėmės dviese, tačiau, likus mėnesiui iki išvykos į Nepalą, mano bičiulis latvis Aivaras Boiras žuvo. Tai nutiko Elbruse – aukščiausiame Kaukazo kalne.

Mane tikslo link vedė tikėjimas, kad aš galiu ir turiu įveikti tai, ką užsibrėžiau. Žinojau, jog privalau daryti ir jeigu darysiu, man pavyks. Atsimenu, tais laikais net pa­sirodė straipsnis „Mirtis Eve­reste kainuoja 65 tūkstančius dolerių“... Aš prie jo nuvykau su 500 kišenėje ir 2000 skolos. Bet man pavyko.

Todėl visada sakau, jog svarbu pajusti, kas tau skirta, ir tai daryti. Dar – išnaudoti duotas galimybes“.

V. Vitkausko teigimu, jį į priekį visada vedė pagrindinės gyvenimo vertybės bei noras sugrįžti. Nes, anot alpinisto, tik pabuvęs kalnuose supranti, kad svarbiau yra ne į juos įkopti, o iš jų sugrįžti.

„Mūsų pasirinkimai ir tai, kokie mes esame, priklauso nuo mūsų vertybių. Kas yra tikra, galioja ir aukštai, ir žemai“, - „Šilalės artojui“ sakė alpinistas.

„Klausiate, kam man viso to reikia? Svarbiausia, manau, žmonių įvertinimas. Žinau, jog esu reikalingas, mane kvie­čia, esu aplankęs daugumą Lietuvos mokyklų, teko pabuvoti ir Kauno kunigų seminarijoje, kalbėjome apie gyvenimiškus dalykus kalėjime. Kai žmonės mato bei girdi tai, kas yra tikra, kas iš tiesų išgyventa, jie ir patys daug ką pradeda vertinti kitaip.

Aš savo gyvenimą skaičiuoju ne skaičiais, bet kokybe. O jei dar gali ir kitiems pagražinti gyvenimą... Kai darai tai, kas tau skirta, tada lyg savaime ateina viskas, kas tau priklauso.

Pavyzdžiui, buvo labai malonu, kad mane pastebėjo per deimantinį Everesto jubiliejų - 2013-aisiais oficialiai pakvietė surengti fotografijos darbų parodą. Jie išrinko lietuvaitį, nors pasaulyje yra daug geriau aprūpintų alpinistų, tarkime, iš Amerikos. O aš net neturėjau geros įrangos. Tačiau buvo surengta būtent mano fotografijų paroda. Tai garsina mūsų šalį“, - džiaugėsi V. Vitkauskas.

„Ar tiesa, jog kalnuose žmogus gali save pažinti iš naujo?“ - paklausėme.

„Visur, kur reikia pastangų, save pažįsti iš naujo. Mano kalnai buvo realūs, tačiau kiekvieno žmogaus laukia gyvenimiški kalnai ir kiekvienam jie yra patys didžiausi, aukščiausi, gražiausi bei žiauriausi. Tik vienas skirtumas: gyvenime, jeigu tau kas nors nepatinka, visada gali apsisukti ir išeiti kitur, o tikruose kalnuose, kada panorėjęs, neapsisuksi, o ir apsisukęs dar nežinai, ar grįši.

Manau, gyvenime yra trys svarbiausi dalykai: norėti, tikėti, daryti. Kai prieš 20 me­tų lipome į Medvėgalį, atsimenu, prie manęs pribėgo berniukas, įsikibo į ranką ir, džiaugsmingai šokinėdamas, pareiškė, jog įkops į Everestą. Ir aš tikiu - kažkada jis tikrai įkops. Galbūt ne į tikrąjį Everestą, bet savo gyvenimišką viršūnę tikrai pasieks.

Todėl linkiu visiems laik­raščio skaitytojams perlipti savąjį Everestą, nes tik nuo mūsų priklauso, kokia bus mūsų kalno viršūnė ir kaip mes ten jausimės. Aišku, dar reikalingos vertybės. Bet jei jos - tik televizinės, internetinės, jeigu esame nuo to priklausomi, vargsime patys, o kartu - ir esantieji šalia mūsų“, - kiekvienam surasti savo gyvenimo kelią linki al­pi­nistas V. Vitkauskas.

Laura GIRČYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Praėjusį šeštadienį Šilalėje nušurmuliavo tradicinė Derliaus šventė. Ką išaugino, atsivežė parodyti ūkininkai, išmonę demonstravo šeimininkės, keletas ūkininkų atgabeno pasigrožėti ir savo augintinių. Išradingai savuosius kiemelius puošė seniūnijos, bendruomenės.

Geras oras bei noras pasižmonėti, pasižiūrėti, ką sugeba mūsų žmonės, pasidžiaugti šiais nelengvais ūkininkams metais išaugintu derliumi sugužėjo ypač daug žiūrovų. Vaikams buvo surengta edukacinė programa. Pasirodė mūsų rajono saviveiklininkai bei savivaldybės partneriai - svečiai iš Rusijos. Šventėje dalyvavo ir gausus būrys politikų.

Rajono vadovai padėkos raštais apdovanojo visą būrį darbštuolių, gražiomis sodybomis puošiančių kraštą, geriausių rezultatų pasiekusius ūkininkus. Nugalėtojams dosnūs buvo ir seniūnai, bendruomenių pirmininkai, kaimų aktyvas.

Skelbiame visų apdovanotųjų sąrašą.

Gražiausios sodybos: Jolanta ir Raimondas Baubliai, Irena ir Jonas Juozapaičiai (Šilalė), Sandra ir Antanas Drukteiniai (Struikai).

Gražiausios ūkininkų sodybos: Dalė ir Albinas Beržiniai (Žadeikių sen.), Kristina ir Audrius Kelpšai (Iždonai).

Gražiausiai tvarkomi daugiabučiai: Kvėdarnos Žaliosios g. 1 A namas, Tūbinių ­I k. Garduvos g. 12 namas.

Gražiausiai tvarkoma gat­vė: Šaukliškės g. Žadeikiuose.

Gražiausiai tvarkomos įmo­nės teritorija: VĮ „Tauragės regiono keliai“ Šilalės kelių tarnyba. Beje, 2015 m. ji pripažinta analogiško konkurso nugalėtoja Lietuvoje.

Gražiausiai mokyklos aplinka tvarkoma prie Pajūralio pagrindinės.

Metų ūkis – 2016: Romualda ir Vaidotas Kiniuliai (Šilalės kaimiškoji sen.), Eugenija Misevičienė (Kaltinėnų sen.), Vilma ir Liudvikas Audiniai (Traksėdžio sen.).

Netradicinio ūkininkavimo nominacija skirta šilališkiams bitininkams Onai ir Jonui Žiliams.

Už geriausius darbo rezultatus, nepriekaištingą pasėlių deklaravimą apdovanota Bijotų seniūnijos žemės ūkio specialistė Reda Petkuvienė.

Super sūris – 2016 nominacijos skirtos: Jucaičių ir Vingininkų bendruomenėms bei Žadeikių seniūnijai.

Rungtyje galiūnų trikovė (traktoriaus tempimas, grūdų maišo nešimas, kardo išlaikymas) prizus pelnė Džiugas Jucius, Vytautas Gudauskas ir Gediminas Matevičius.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Ūkininkams, siekiantiems sumažinti parduodamo pie­no kiekį, bus skiriama parama. Rugsėjo 14 d. žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintos paramos teikimo taisyklės.

Ši priemonė Lietuvoje įgyvendinama iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų ir skirta mažinti pieno perteklių rinkoje. Taip pat tikimasi, kad sumažėjusi perdirbamo pieno pasiūla padės pakelti kritusias supirkimo kainas.

Pieno gamintojų paraiškos priimamos savivaldybėje ar seniūnijoje pagal jų valdos registracijos vietą tiesiogiai arba per įgaliotą asmenį.

Apsisprendusieji dalyvauti šioje paramos schemoje įsi­pa­­reigoja mažinimo laikotarpiu, kuris trunka tris mėnesius, parduoti mažiau pieno, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Paraiškų rinkimo terminai: dėl pirmojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2016 m. spalio–gruodžio mėn., paraiš­kos renkamos iki 2016 m. rugsėjo 21 d., 13 val.; dėl ant­rojo mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. lapkričio-2017 m. sausio mėn., paraiškos renkamos iki 2016 m. spalio 12 d., 13 val.; dėl trečiojo mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. gruodžio-2017 m. vasario mėn., paraiškos renkamos iki 2016 m. lapkričio 9 d., 13 val.; dėl ket­virtojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2017 m. sausio-kovo mėn., paraiškos renkamos iki š. m. gruodžio 7 d., 13 val.

Atkreiptinas dėmesys, kad pieno gamintojas paraišką ga­li teikti tik vienam sumažinimo laikotarpiui. Tačiau jei paraiška teikiama pirmajam laikotarpiui, pieno gamintojas dar kartą ją galės teikti ketvirtajam.

Paramos dydis – 140 eurų už nepatiektą į rinką pieno toną. Parama bus skiriama už ne daugiau kaip 50 proc. parduoto perdirbti pieno kiekio sumažinimą, palyginus su ankstesniais metais atitinkamu laikotarpiu pristatytu kiekiu. Minimalus pieno kiekio sumažinimas yra 1500 kilogramų.

Pieno gamintojas, norintis pateikti paraišką, turi būti įsiregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre valdos valdytoju ar partneriu bei ataskaitiniu laikotarpiu ir 2016 m. liepos mėn. pardavęs žalią pieną supirkėjams.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Kaip ir dauguma valstybių, taip ir Lietuva gana skau­džiai pajuto pasaulinės krizės padarinius. Kartu su ma­žėjančiomis įplaukomis į valstybės bei „Sodros“ biu­­džetus labiausiai „diržus veržtis“ teko sociali­nes iš­mo­­kas gaunantiems žmonėms: pensininkams, neįga­liems asmenims, taip pat nedaug uždirbantiems sta­­tu­ti­­­­niams pareigūnams. Atlyginimus su­maži­nus tei­sė­jams, pastarieji pasiekė, kad solidžios sumos jiems būtų grąžintos. O šiek tiek atsigavus valstybei, pra­dė­ta atsiskaityti ir su „smulkiaisiais“. Visgi kai ku­rie jau iškeliavo Anapilin, tačiau liko jų šeimų nariai, pa­vel­dėtojai. Jau antri metai, kai dalimis imta grąžinti su­ma­žintoji pensijos dalis gyviesiems pensininkams. Ži­no­ma, tų pinigų jiems ypač reikėjo anksčiau, kuomet kainos staigiai kilo. Tačiau, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Bet nesusipratimų dėl prarastų pajamų atsta­tymo neišvengta - buvo nuliūdinti tie senjorai, kurių sutuoktiniai mirė tebeveikusio Vyriausybės nutarimo metu.

Konstitucinio teismo sprendimas šiek tiek pakoregavo neapgalvotą Vyriausybės žingsnį, ir sumažintoji pensijos dalis bus grąžinama ir mirusių pensininkų paveldėtojams. Kokia tvarka bei nuo kada tai bus da­roma, pa­pra­šėme pakomentuoti Valstybinio socialinio draudimo fon­do valdybos Šilalės skyriaus direktorės pavaduotojos Linos SAKAVIČIŪTĖS.

„Valstybinio socialinio drau­dimo senatvės ir vals­tybi­nių pensijų gavėjams apskaičiuotos pensijų, kurios krizės metu buvo sumažintos dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kom­pensuojamosios sumos mi­rusių asmenų turto paveldė­tojams bus mokamos. „Sodros“ teritoriniai skyriai šias kompensuojamąsias sumas jau yra apskaičiavę, todėl asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusiojo asmens turtas, su prašymu dėl mirusiojo negautų pensijų kompensuojamųjų sumų išmokėjimo turi kreiptis ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Jei prašymą jie užpildys iki 2018 m. spalio 31 d., kompensuojamosios sumos jiems bus išmokamos 2018 m. ket­virto ketvirčio paskutinį mėnesį. Jeigu prašymas bus pateiktas vėliau (tačiau ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.), kompensuojamosios sumos bus išmokamos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Kartu su prašymu būtina pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Primename, jog dėl pažymų notarams apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas paveldėtojai  turi kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir giminystės ryšį su mirusiuoju patvirtinantį dokumentą arba notaro liudijimą, įrodantį, kad asmuo yra mirusio pensininko įpėdinis“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.

Skaitytojai taip pat teiraujasi, kaip yra mokamos šiuo metu ir kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. bus mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dėl profesinės ligos. 

„Vadovaujantis Lietuvos Res­publikos nelai­min­gų atsitiki­mų darbe ir pro­fesinių ligų socialinio drau­dimo įstatymu, nu­kentėjusiajam dėl drau­džia­mojo įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo, yra mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ji skiriama ir tuo atveju, jei asmuo gauna netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją.

Nuo kitų metų sausio 1 d. kompensacijų skyrimas šiek tiek keičiasi: netekto darbingumo periodinė kompensacija bus mokama, jeigu bus nustatyta, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga) neteko nuo 30 iki 45 proc. darbingumo. Nukentėjusiajam, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau proc. darbingumo, mokama netekto darbingumo  periodinė kompensacija jei:

gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio pat dydžio arba didesnę netekto darbingumo socia­linio draudimo pensiją;

gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui yra mokamas nurodytų išmokų skirtumas.

Šios nuostatos bus taiko­mos naujai skiriamoms so­cia­linio draudimo išmokoms, kai draudžiamasis įvykis įvyko po šio įstatymo įsigaliojimo dienos“, - teigia L. Sa­ka­vičiūtė.

Mūsų senjorai bei asmenys, dėl profesinių ligų iš dalies ar visai netekę darbingumo, ir po pensijų bei išmokų kompensavimo gauna tik „katino ašaras“, ir dar negreit, matyt, galės oriai leisti senat­vę ar už gaunamą pensiją įsigyti geresnių vaistų. Ir nors 5 eurais didėja mėnesinės išmokos, ką už tokią sumą galima įsigyti vaistinėje ar prekybos centre, suskaičiuoti nesunku.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vieno Grimzduose gyvenančio jaunuolio pastarųjų die­nų „nuotykiai“ primena nevykusį trilerio scenarijų. Per kelias dienas vaikinas pareigūnams įkliuvo net du kartus: pirmąjį - su kontrabandinių cigarečių „prifarširuotu“ automobiliu, o netrukus buvo įduotas ir dėl sodyboje auginamų kanapių.

Šiuo metu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekami du atskiri ikiteisminiai tyrimai šio jauno vyro atžvilgiu. Kaip informuoja apskrities policija, praėjusią savaitę, rugsėjo 6 d., apie 3.10 val. nakties, Grimzduose Šilalės policijos komisariato pareigūnai sustabdė 21-erių vaikino vairuojamą „Mazdą“. Policininkai pastebėjo ant galinės sėdynės esančias cigaretes „Winston blue“, kurios buvo be banderolių. Įtariant, jog automobilyje gali būti ir daugiau neteisėtai gabenamų rūkalų, buvo nuspręsta mašiną apžiūrėti išsamiau. Pro pareigūnų akis nepraslydo tai, jog galinis transporto priemonės buferis tik vos vos priveržtas. O kai policininkai jį atsuko, išvydo slėptuvę, kurioje buvo paslėpta dar daugiau cigarečių, pažymėtų baltarusiško pavyzdžio banderolėmis. Iš viso jaunuolis gabeno net 3771 pakelį rūkalų, kurių bendra vertė – beveik 11 tūkst. eurų.

Negana to, vos po kelių dienų tas pats vaikinas vėl įkliuvo pareigūnams. Gavę informacijos, kad jo namuose galimai yra auginamos narkotinės medžiagos - kanapės - jie nuvyko į grimzdiškio namus. Šiltnamyje ir aplinkui jį rasta kanapių lapų, o toliau nuo sodybos aptikti bei paimti 8 stiebai, kaip įtariama, kanapių  su lapais bei šaknimis. Dėl neteisėto jų auginimo jaunuolis buvo sulaikytas.

Už neteisėtą disponavimą­ akcizais apmokestintomis pre­kėmis jam gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Pasak Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistės Rūtos Janavičiūtės, ne ką mažesnė atsakomybė gali būti taikoma ir už neteisėtą kanapių auginimą. Vaikinui, kaip įta­riama, užsi­iminėjusiam šia draudžiama veika, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Policija ragina gyventojus nelikti abejingiems teisės pažeidimams ir apie panašius nusikaltimus pranešti policijos budėtojų telefonu (8-446) 2-02-70; anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8-446) 6-19-52 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Birutė PALIAKIENĖ

POLICIJOS nuotr.

Šilalės socialinių paslaugų namai intensyviai įgyvendina projekto „Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dienos centras“ veiklas, kurios vis labiau plečia vaikų bei paauglių akiratį, suteikia  Socialinių paslaugų namų globotiniams bei Dienos centro vaikams galimybę labiau bendrauti ir bendradarbiauti su kitais.

Viena iš paskutinių veiklų buvo diskusija „O tas mano gyvenimas“. Vaikai su darbuotojais kalbėjo apie tai, kas yra tikra vertybė.

Kas gali būti svarbiau už gyvenimą? – kėlė klausimą diskusijos dalyviai.

„Gyvename tik kartą, todėl, brangindami šią didelę vertybę, privalome siekti savo tikslų bei svajonių“,  – kalbėjo pavaduotoja socialiniams reikalams Loreta Bujienė.

Įstaigos vadovas Gediminas Raudonius džiaugėsi, jog diskusijos padeda išsiaiškinti vaikų rūpesčius bei lūkesčius ir juos įgyvendinti.

Loreta Gerybienė

Šilalės socialinių paslaugų namų socialinė darbuotoja,

projekto vadovė

AUTORĖS nuotr.