Vyčio paramos fondas pradeda rinkti lėšas generolo Prano Liatuko įamžinimui – Vilniaus savivaldybė ant Lukiškių kalėjimo pastato sienos leido įrengti atminimo lentą šiame kalėjime 1945 m. nužudytam Lietuvos kariuomenės vadui. 

Bermonto gaujų nugalėtojui P. Liatukui atminti ketinama įrengti metalinę atminimo lentą su nuotrauka ir užrašu. Tačiau finansavimo jos pagaminimui bei įrengimui prašoma iš visuomenės. Fondo vicepirmininko Viliaus Kavaliausko skaičiavimais, tai galėtų kainuoti kelis tūkstančius eurų.

„Pradžiugino Vilniaus savivaldybė – atsiuntė laišką, kad prie buvusio Lukiškių kalėjimo galime įrengti lentą ten nužudytam kariuomenės vadui gen. P. Liatukui. Svarstymas truko 3,5 mėnesio, bet svarbu rezultatas. Turime du variantus: jeigu sutiktume su patvirtintu tipiniu užrašu ir lentele be atvaizdo bei simbolių, viską apmokėtų miestas; jeigu norėsime lentos su tik generolui skirtu užrašu bei portretu, turime apsimokėti patys. Be didelių diskusijų pasirinkom antrąjį. Atminimo lenta bus iš metalo, 65 x 50 cm, kad tiktų prie Izraelio ambasados jau pakabintos lentelės kalėjime 1940 m. laikytam Izraelio premjerui Menachemui Beginui.

Reikės surinkti iki kelių tūkstančių eurų (tai bent dukart pigiau, nei kuk­lesnė lentelė kainuotų miestui). Rėmėjams tegalime pažadėti gražią rašytinę padėką ir gerą jausmą dalyvavus istorinės atminties projekte“, – skelbia VšĮ Vyčio paramos fondas.

Įrengti atminimo lentą generolui P. Liatukui Vyčio fondo įkūrėjai sako pažadėję neseniai mirusiai kariuomenės vado dukrai Vandai Černienei. Beje, fondas taip pat prisidėjo ir statant P. Liatukui paminklinį akmenį jo gimtojoje Kvėdarnoje. Tad norinčiuosius paaukoti paminklinei lentai pinigus prašoma pervesti į sąskaita Swedbanke Nr. LT80 7300 0101 4970 6864. Apie paramos rinkimą bei darbų eigą Vyčio fondas žada skelbti informaciją viešai (nebent rėmėjas to nenorėtų).

„Šilalės artojo“ inform.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje baigėsi Lietuvos veteranų krepšinio lygos organizuotos 2023–2024 m. krepšinio 3x3 pirmenybės. Jos vyko dviem turais: rudens, kuris buvo surengtas praėjusių metų lapkričio mėnesį Kar­pynės pramogų ir poilsio komplekso sporto salėje, Raseinių r., bei pavasario, vykusio Simono Daukanto gimnazijos sporto salėje, Vilniuje. 

Sėkmė šiame sezone lydėjo Tauragės „trijulių“ komandą, ku­ri, suvedus rudens bei pavasario turų rezultatus, užėmė ant­rąją vietą. Res­pub­li­kos čempionais tapo Vilniaus „Silicio bio­technologijų“ koman­da, trečioji vieta atiteko Vilniaus „Perlui“, ketvirti liko kauniečiai.

Tauragės komandos garbę gynė taura­giškiai Romas Mu­zi­ke­vičius, Povilas Ni­pa­ravičius ir Juo­zas Jankevičius, šila­liškis Arūnas Ra­da­vi­čius bei Alvydas Paš­ke­vi­čius iš Pakruojo.

Juozas JANKEVIČIUS

Tauragės krepšinio veteranų sporto klubo vadovas

AUTORIAUS nuotr.

Atvelykio šeštadienį Šilalės kultūros centre po kelerių metų pertraukos vėl vyko šventė-konkursas „Šilų aidai“, sukvietęs vokalinius kolektyvus iš visos Lietuvos. Tai vienas seniausių šio žanro renginių Lietuvoje, gyvuojantis nuo 1978-ųjų. Vokalinių ansamblių meistriškumą vertino komisija, kurią sudarė Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, Šimtmečio dainų šventės Vilniuje kūrybinės grupės narė Danguolė Bei­narytė, kompozitorė Vilija Mažintaitė, choro dirigentas, Šimtmečio dainų šventės vokalinių ansamblių koncerto „Žeme, kas tu esi?“ kūrybinės gru­pės meno vadovės pavaduotojas Kęstutis Jakeliūnas.

Šilalės rajonui atstovavo šeši vokaliniai ansambiai. Du iš jų pelnė pri­zines vietas.

Miestelių ir kaimų mažųjų vokalinių ansamblių kate­gorijoje pirmąją vietą užėmė Telšių rajono Luokės kultūros centro Upynos filialo due­tas (vadovė Margarita Vai­nu­tie­nė), antrąją – Kelmės rajono Užvenčio vokalinis duetas (vad. Arijus Ivaškevičius), trečiąją – Raseinių rajono kul­tū­ros centro Šiluvoje vokalinė grupė „Ingrida ir draugai“ (vad. Saulius Beniulis).

Tarp miestelių ir kaimų vokalinių ansamblių laimėtojais tapo Pakruojo rajono Lin­ku­vos kultūros centro vyrų vo­ka­linis ansamblis „Šiaurys“ (vad. Methardas Zubas), ant­rąją vie­tą pelnė Kėdainių rajono Jos­vainių moterų vokalinis an­samblis „Pilkos stygos“ (vad. Vytautas Greičius), tre­­čiąją – Kelmės rajono Kra­žių Mo­tie­jaus Kazimiero Sar­bievijaus kul­tūros centro moterų vokalinis ansamblis „Vi­vace“ (vad. Jurgita Gelum­bic­kienė).

Miestų mažųjų vokalinių ansamblių kategorijoje pirmoji vieta pripažinta Telšių rajono Varnių miesto duetui „InRe“ (vad. Ingrida Ručinskienė), ant­roji – Šilalės kultūros cent­ro moterų vokaliniam kvartetas „Aitra“ (vad. Laima Pet­ku­vienė), trečioji – Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam duetui „Duo“ (vad. Nidija Sankauskienė).

Miestų vokalinių ansamblių kategorijoje geriausiai pasirodė Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro vokalinė grupė „Melomanai“ (vad. Nerilė Ber­notienė). Antrąsias vietas pelnė Gargždų kultūros cent­ro „RiverVoces“ dainavimo stu­dijos ansamblis (vad. Erika Kri­pienė), Jonavos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Presto“ (vad. Solveiga Mas­lauskaitė) ir Klaipėdos mer­ginų vokalinis ansamb­lis „Vowel“ (vad. Aleksandra Cha­rina-Vasiljeva). Trečiosios vietos atiteko Šilalės kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Aušrinė“ (vad. L. Pet­kuvienė), Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Versmė“ (vad. N. San­kauskienė) ir Šakių kul­tū­ros centro vyrų vokaliniam an­samb­liui „Akor­das“ (vad. Asta Gri­gaitienė).

Specialus Ši­lalės rajono savivaldybės prizas „Už geriausią lietuvių liaudies dainos atlikimą“ įteiktas Kupiškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Versmė“.

Vertinimo komisijos spren­dimu, Lietuvos vokalinių ansamblių šventės-konkurso „Ši­lų aidai 2024“ nugalėtoju pripažintas Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bridų filialo Gegužių moterų vokalinis ansamblis „Gegužė“ (vad. Sta­nis­la­va Rusevičienė).

Renginį Šilalės kultūros cent­re vedė Orinta Mer­kelienė ir Algirdas Šau­lys, šventės režisierius – Antanas Kaz­laus­kas.

Tiesioginę transliaciją Šilalės kultūros centro YuoTube kanalu stebėjo per 1500 žiūrovų.

Šilalės kultūros centro inform.

Nuotr. „12 mėnesių“

Kurdami iliuziją, kaip daug ir sunkiai dirba, politikai kruopščiai kuriamą įvaizdį kartais susigadina tiesiog per neapdairumą. Regis, šįsyk lygioje vietoje bus paslydęs vicemeras Ignas Gužauskis, socialiniuo­se tinkluose ku­riantis filmukus, kokia įtempta esanti jo darbo diena, tik žmonės neva to nesupranta...

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Prieš pat Velykas Šilalės savivaldybės taryba patvirtino visų rajono švietimo ugdymo įstaigų vadovų ataskaitas. Nors politikai mokyklų direktoriams priekaištų neturėjo, rajono meras Tadas Bartkus tikina, kad esą ne visi jie dirbo vienodai gerai, o dėl to šiemet skirsis ir mokyklų vadovų atlyginimų kintamosios dalies dydis. Tuo tarpu dalis politikų ir švietimo srities darbuotojų užsimena, kad vertinimas nebuvo teisingas, ir neslepia nusivylimo meru. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Metaforos turi didžiulę ga­lią. Kaip mes patys sau įvar­dijame, kas yra gyvenimas? Psichologai ir kitų sri­čių eks­pertai atkreipia dėmesį, kad nuo XX a. iki da­bar ypatingai paveikūs iš spor­to perimti vaizdiniai – pavyzdžiui, kad gyvenimas yra varžybos ar lenktynės. Ga­lima nesun­kiai nuspėti, jog tokie vaiz­di­niai skirti mobilizuoti jėgas, rodyti daugiau ener­gijos. Tačiau jie tu­ri savo „kainą“.

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas, politikas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 26

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad beveik pusė gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą (IDV), jau pateikė savo pajamų mokesčio deklaracijas. VMI primena, kad liko daugiau nei 190 tūkst. smulkiųjų verslininkų, kuriems šią pareigą reikėtų atlikti neatidėliojant, nes iki termino pabaigos – gegužės 2 d. liko mažiau nei mėnuo.

„Dėkojame tiems, kurie nelaukia paskutinės minutės ir jau deklaravo pajamas. Atkreipiame dėmesį, kad pateikti pajamų mokesčio deklaracijas turi visi savarankiškai veiklą vykdę gyventojai, netgi tais atvejais, kai pajamų negavo. Tokiu atveju į pajamų eilutę įrašomas „0“. Deklaracijas savarankiškai dirbę gyventojai užpildo pagal apskaitos žurnalą, tačiau, jei gyventojas naudojasi VMI nemokamu virtualiu buhalteriu i.APS, tai visi įrašai sukeliami automatiškai į deklaravimo vedlį“, – primena VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis, pridurdamas, kad pernai individualią veiklą iš viso vykdė apie 350 tūkst. gyventojų.

Vaikų teisių gynėjai primena, kad praėjusių metų pabaigoje buvo atnaujintas įsimintinų dienų kalendorius – iš jo išbraukta sovietines šaknis turinti Vaikų gynimo diena, minėta birželio 1-ąją. Vietoje jos į kalendorių įrašytos dvi naujos dienos: Vaiko diena, švenčiama trečiąjį gegužės penktadienį, ir Pasaulinė vaiko teisių diena, minima lapkričio 20-ąją. Kviečiame visus vaikus, tėvelius, mokytojus jau šiais metais paminėti naująją vaikystės šventę.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kiekviena tauta, valstybė įprasmina svarbias sau datas, žmones ir įvykius. Labai svarbu kiekvienam žmogui ir visai tautai – prisiminti kas esame, kokios mūsų vertybės. Būtent todėl Lietuva ima kurti naujas, nepriklausomos valstybės tradicijas ir atsisakė sovietines šaknis turėjusios šventės.

„Mes savo laisvę iškovojome jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius, tačiau iki šiol turime nemažai sovietinių reliktų, kuriuos svarbu pakeisti. Matant Ukrainoje vykdomus nusikaltimus prieš taikius žmones, vaikus, tėvus, senelius, žinant, kad ten vaikai yra žudomi ir grobiami, būtų tiesiog netinkama kartu su Rusija minėti Vaikų gynimo dieną“, – sako I. Skuodienė.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pritarė vaiko teisių gynėjų siūlymui vietoje sovietinės birželio 1-osios švęsti vaikystę pavasarį, trečiąjį gegužės penktadienį. Šiais metais tai bus gegužės 17 d.

Gegužės mėnuo jau yra paskelbtas šeimos mėnesiu, pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiame Motinos dieną, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną. Tad tikrai simboliška tarp šių dviejų svarbių datų paminėti ir Vaiko dieną. Neatsitiktinai pasirinktas ir penktadienis, po diskusijų su socialiniais partneriais jis pasirinktas tam, kad galėtume šią dieną paminėti ne tik šeimoje, bet ir darželiuose ar mokyklose.

„Vaikai yra mūsų dabartis ir ateitis, valstybės pagrindas ir būsimieji jos kūrėjai. Tad dar kartą noriu pakviesti visas ugdymo įstaigas – mokyklas, darželius, vaikų būrelius – paminėkime šiais metais gegužės 17-ąją. Švęskime vaikystę kartu, ugdykime atsakingą ir laimingą jaunąją kartą“, – kviečia Tarnybos vadovė.

Taip pat į atmintinų dienų kalendorių buvo įtraukta ir Pasaulinė vaiko teisių diena, kurią pasaulio šalys mini lapkričio 20-ąją.

Birželio 1-osios atsiradimo istorija ir kodėl jos nereikėtų švęsti

Po I-ojo pasaulinio karo, 1925 m. Ženevoje įvyko Pasaulinė vaikų gerovės konferencija, kurios metu valstybės sutarė, kad reikia minėti vaiko dieną, tačiau nebuvo priimtas vieningas sprendimas, kurią dieną ši šventė bus minima ir palikta kiekvienai šaliai savarankiškai nuspręsti, kada švęsti vaikystę. Tad pasaulio valstybės vaiko dienai minėti pasirinko skirtingas datas, kai kur ši diena minima pavasarį, vasarą ar rudenį. Sovietų sąjungoje Vaikų gynimo diena birželio 1-ąją pirmą kartą paminėta 1950 m., o ją Maskvoje inicijavo Tarptautinė demokratinė moterų federacija, žinoma kaip prokomunistinės orientacijos organizacija. 1997 m. nepriklausomoje Lietuvoje patvirtinus Įsimintinų dienų įstatymą, į jį buvo įtrauktos 23 įsimintinos dienos, o Vaikų gynimo diena minėta tą pačią dieną, kaip ir Sovietų sąjungos laikais. Šiandien ši diena vis dar minima daugelyje Rytų Europos valstybių, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje dar kartą priminė, jog vis dar turime nemažai istorinių sąsajų su šia valstybe ir davė pagrindą pradėti diskusijas dėl naujų tradicijų kūrimo. 2023 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimui ir iš atmintinų dienų sąrašo išbraukė birželio 1-ąją.

Nepelnytai pamiršta lapkričio 20-oji

Kartu su naujai į atmintinų dienų sąrašą įtraukta Vaiko diena – trečiąjį gegužės penktadienį – įtraukta dar viena visiems vaikams ir jų gerovės srityje dirbantiems žmonėms labai svarbi data – lapkričio 20-oji. Būtent šią dieną 1959 m. buvo priimta Jungtinių tautų vaiko teisių deklaracija, o 1989 m. patvirtinta Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 m. Tai yra svarbiausias tarptautinis vaiko teisių srities dokumentas, apimantis visus vaiko gyvenimo aspektus, pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei atsakomybes, kurias turi visi pasaulio vaikai.

Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai šią dieną minėjo organizuotoje konferencijoje geriausių vaiko interesų tema bei kartu su socialiniais partneriais įteikdami Geriausio vaiko draugo apdovanojimus labiausiai vaikų gerovei nusipelniusiems žmonėms. Nuo šių metų lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių diena – yra oficialiai įtraukta į įsimintinų dienų kalendorių.

vaikoteises.lt inform.

Kad pajustų Velykų šventės prasmę, puoselėtų tradicijas, jau antrus metus iš eilės priešmokyklinio ugdymo grupės ir pradinio ugdymo 1-4 klasių mokiniams rengiama velykinė edukacinė diena „Mirgu margu“.

Kūrybinių užsiėmimų – paukštelio ar kiaušinio iš šieno bei paukščių iš vytelių, margučių iš siūlų ir vilnos dekoravimo, reketukų iš šiaudų vėrimo, velykinių simbolių dekoravimo bei juostos marginimo, velykinių žaidimų bei ratelių mokymosi – metu vaikai prisilietė prie dalelės mūsų krašto tradicijų, etninės kultūros išskirtinumo ir neišsenkančio jos kūrybiškumo. Edukatorės kantriai ir su meile aiškino, kaip susukti šieno gniūžtę ir apsukti siūlais, kaip įverti siūlą į adatą bei dekoruoti, kaip badyti vilną, kad adatos nelūžtų, kaip suverti pagrindinį šiaudinio sodo elementą „reketuką“, sukonstruoti paukštį iš vytelių, kokiomis spalvomis marginti velykinius simbolius, kuo ypatingos tautinės juostos, kaip šokti ratelį bei žaisti žaidimus, būdingus šiam nuostabiam laikotarpiui.    

Ačiū Šilalės kultūros centrui už bendradarbiavimą: Jolantai už smagius ratelius ir žaidimus, Linai – už paslaptis badant vilna dekoruotus kiaušinius. Dėkoju buvusiai mūsų gimnazijos mokytojai Juzefai už ypatingą patyrimą veriant reketuką bei konstruojant paukštį iš vytelių. Ačiū dailės ir technologijų mokytojai Daivai, mokytojo padėjėjoms Astai ir Romutei, kurios nuoširdžiai ir kūrybiškai praturtino šią dieną. Patys mažiausieji susipažino su velykiniais simboliais ir išmargino juos pačiomis gražiausiomis spalvomis. Įverti siūlą į adatą ir dekoruoti margutį taip pat buvo nepaprasta. O ką jau bekalbėti apie paukščio konstravimą iš šieno, kuris pareikalavo didelės fantazijos bei kūrybiškumo!

Reda EŽERSKIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos pradinių klasių mokytoja