Pernai, artėjant rinkimams, Seimas mėgino demonst­ruoti „susirūpinimą“ ūkininkais ir net buvo priėmęs kai­nų reguliavimą numatančio įstatymo pataisas, pagal kurias pieno supirkėjai ir perdirbėjai privalėjo mo­kėti ne mažiau kaip 165 eurus (16,5 cen­to už litrą), o tarpininkai - ne mažiau kaip 130 Eur (13 centų) už toną bazinių rodiklių pieno. Kiek iš to buvo naudos - sunku pasakyti. Tačiau žmonės guodžiasi, jog ir šią vasarą pie­no supirkėjai kainų nesiruošia kelti. Ypač nerimauja smulkesnieji ūkininkai, su kuriais niekas nė nesileidžia į kalbas. Bet dabar Seimas tyli, nes kiti rinkimai dar toli.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, mūsų rajono ūkininkai laikė 17 tūkst. 777 kar­ves, 2016 m. sausio 1 d. – 17 tūkst. 377, o 2017 m. pradžioje jų beliko 16 tūkst. 631. Šių metų pradžioje rajone 1-2 karvės buvo 1334 ūkiuose, 3-5 – 607 ūkiuose, 6-10 karvių melžė 339 ūkiai. Dar mažiau ūkininkų – 163 – laiko 11-20 melžiamų karvių. O 21-30 karvių turi 77 ūkininkai, 31-50 – 74 ūkiai, 51-100 – tik 24 ūkininkai. Melžiančių 101-150 karvių rajone tėra vos septyni. Ir tik vienintelio Egidijaus Ge­čo ban­doje buvo 271 kar­vė.

Per balandį iš viso supirkta 102,9 tūkst. t pieno (2016 m. balandį – 105,11 tūkst. t). Žemės ūkio ministerija skelbia, kad 2017 m. balandžio mėn. vidutinė natūralaus (4,23 proc. riebumo ir 3,27 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 277,3 Eur už t. Per balandį ji sumažėjo 3 proc. (kovą buvo 285,9 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina balandžio mėn., palyginti su kovu, sumažėjo 1,2 proc. ir buvo 227,6 Eur už t. Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per dieną), stambiausios pieno perdirbimo įmonės („Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“, „Marijampolės pieno konservai“) 2017 m. kovo mėnesį už natūralų pieną (4,18 proc. riebumo ir 3,45 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniš­kai 337 Eur už t. Supirkto pieno dalis iš tokių gamintojų sudaro vidutiniškai 55,1 proc. viso šių įmonių supirkto pieno kiekio.

Tokia statistika. Atrodytų, ko gi tiems ūkininkams pykti, kai vidutinė šių metų supirkimo kaina siekia kone 30 centų už kilogramą? Deja, tai – tik skaičiai, gražūs dėl stambiesiems pieno gamintojams mokamų pinigų. Tuo tarpu nedidelių ūkelių savininkai už parduodamą produkciją metų pradžioje tegaudavo vos 13 centų už kg.

Paradoksas: nors pieno superkama vis mažiau, perdirbėjai plečiasi. Vadinasi, turi iš ko. Štai AB „Vilkyškių pieninė“ greitai įkurtuves švęs ką tik pastatytame modernia­me fabrike – nurodoma, jog į išrūgų perdirbimo įrenginius antrinėje įmonėje „Modest“ Tauragėje investuota 26 mln. Eur. Be jokios abejonės, neskursta ir kitos didžiosios pie­no perdirbimo įmonės. Spau­­doje buvo skelbta, kad „Že­­maitijos pienas“ smulkiesiems akcininkams žada 14 mln. Eur dividendų, „Rokiškio sūris“ - 3,2 mln. Eur, „Pieno žvaigždės“ – 4 mln. Eur.

Kadangi konkurencija tarp supirkėjų didelė, jų atstovai produkcijos tiekėjų ieško visokiausiais būdais. Pasak ūkininkų, ir perviliodami pieno pardavėjus vienas iš kito. Štai Naujajame Obelyne yra net 3 stacionarūs pieno supirkimo punktai: „Žemaitijos pieno“, „Pieno žvaigždžių“ ir „Vilkyškių pieninės“. Būtent šios įmonės atstovai neseniai ir lankėsi pas obelyniškius, siūlydami mokėti brangiau nei „Pieno žvaigždės“. Nors skirtumas nėra didelis – 1-2 centai už kg, bet per mėnesį nuo karvės būtų galima uždirbti 3-6 Eur. Jei karvių daugiau, ir suma didesnė. Tačiau perviliojimui žmonės nepasidavė. Ir laimėjo: norėdami išsaugoti klientus, supirkėjai buvo priversti bent šiek tiek kilstelėti kainas. O tai parodo, kad vis tik jie gali mokėti žmonėms brangiau. Tik jei šie nepareikalauja, niekas ir nepasiūlo.

„Žemaitijos pienas“ 4-5 karvių savininkams balandį už pristatytą pieną mokėjo po 16 centų už kg. Daugiau karvių laikantys gavo po 21 centą. O kasdien 50 karvių melžiantis ūkininkas – 23 centus už kg. Kiek mokės už gegužę, žmonės dar nežino – negavo sąskaitų. Dar didesnė baimė, kiek jiems bus paskaičiuota už birželį. 

Pieną „Pieno žvaigždėms“ surenka UAB „Balsia“. Obe­ly­no punkto supirkėjas Benius Noreika iš obelyniškių rytą ir vakarą paima maždaug po 1,5 t žaliavos. Balandį šiai įmonei priklausantys smulkieji ūkinin­kai gavo po 14 centų už kg, gegužę tikisi 15-os. Kiek gaus už birželio mėnesį pristatytą pieną, gali tik spėlioti. Ir nors pyksta, kad yra skriaudžiami, garsiai apie tai kalbėti privengia.

„Bandyk nebandęs ką nors jiems sakyti, nieko nepakeisi. Mūsų balso niekas neklausys. Bet kad įmonės bent šiek tiek konkuruoja, nėra blogai. Žinoma, su didesniais supirkėjai kalbasi kitaip: jei jie pabėgs pas konkurentus, liks be nieko. Todėl ir kainas jiems kelia, kai šie pradeda garsiau triukšmauti. O su mumis „politika“ aiški – smulkiuosius reikia sunaikinti“, - nusivylę pieno pardavėjai.

Tačiau į supirkimo punktą 7 bidonus pieno trečiadienio rytą atgabenęs Kęstutis Pet­­rauskas su žmona Danute yra visai kitokios nuomonės nei tie, kurie atneša vienos ar dviejų karvių pieną.

„Mes užmokesčiu esame patenkinti. Nesuprantu, dėl ko žmonės skundžiasi. Bet kiek mums moka, nesakysime. Bend­­raujame tiesiogiai su vadybininkais, su jais suda­rome sutartis“, - neatviravo moteris.

Pagal atvežto pieno kiekį akivaizdu, jog šių ūkininkų banda turėtų būti nemaža, todėl ir pieno jie parduoda daugiau. Ma­tyt, ir gauna daugiau nei „minimumą“.

Šiek tiek pakilusia pieno supirkimo kaina pasidžiaugė ir stambiesiems ūkininkams priskiriama ūkininkė Irena Jankauskienė. Supirkėjai pieno atvažiuoja paimti tiesiai iš ūkio, todėl galima numanyti, kad ir moka už jį daugiau nei „mažiukams“.

Tiesa, prispausti supirkėjai ir jiems (nors tikriausiai ne visiems, nes pieno supirkimo kaina darosi kone „karine pas­laptimi“) užmokestį už pristatytą žaliavą šiek tiek kilstelėjo. Smulkesnieji, aišku, džiaugiasi, bet kartu ir būgštauja, jog kainos padidinimas gali atsisukti bumerangu – nuoskaitomis už kurio nors pieno kokybės parametro neatitikimą...

Greičiausiai teisus yra obelyniškis, kalbėjęs apie smulkių pieno ūkių marinimą. Nes kaip kitaip paaiškinti situaciją, kai į punktą vieną – du bidonėlius atnešantis gauna 2 ar 3 kartus mažiau už stambų ūkininką. Juk pienas – toks pat, supirkėjui nereikia niekur važiuoti jo ieškoti. Kita vertus, jei patys ūkininkai būtų draugiškesni ir vieningai pareikalautų tinkamai atlyginti už jų darbą, supirkėjai į juos nežiūrėtų iš aukšto.

Lietuvoje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. melžiamų karvių sumažėjo nuo 300 tūkst. 618 iki 285 tūkst. 392. Pieno gamintojų - nuo 36 tūkst. 145 iki 28 tūkst. 708. Per metus 66 tūkst. tonų sumenko ir supirkto pieno kiekis (nuo 1475,3 iki 1409,5 tūkst. t).

Šių metų gegužės mėnesį Lietuvos ūkininkai deklaravo laikantys beveik 250 tūkst. karvių, arba net 50 tūkst. galvijų mažiau nei pra­ėjusių metų pradžioje. Pienininkystės ūkių skaičius nuo praėjusių metų gegužės iki šių metų to paties mėnesio sumenko 12,3 proc.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Rimanto Šetkaus banda nedidelė, tad ir už pieną jis gauna nedaug

D. ir K. Petrauskai - vieni stambesnių Obelyno pieno punkto klientų

Daiva ir Jonas Gėrkės nesitiki, kad pieno perdirbėjai išgirstų smulkiųjų ūkininkų balsą

I. Jankauskienė džiaugiasi bent kiek pakelta pieno kaina

Parduodančių 1-2 bidonus pieno Obelyne nemažai

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kartą už skausmo sukėlimą jau teistas vyras ir vėl pakėlė ranką prieš artimą asmenį. Į policijos pareigūnus dėl sutuoktinio smurto bei grasinimų užmušti kreipėsi I. J., buvusi Vytauto J. žmona. Nors vyras teismui įro­di­nėjo savo nekaltumą, tačiau, išnagrinėjęs visus įro­dymus, Šilalės rajono apylinkės teismas Vytautą J. pri­pažino kaltu.

Jau kuris laikas išsiskyrę I. J. ir Vytautas J. ir toliau bendravo. Tačiau, atrodo, sekėsi jiedviem gana sunkiai. O prieš kurį laiką, po to, kai žiemą teko basai bėgti pas kaimynus ir prašyti pagalbos, moteris kreipėsi į policiją dėl smurto ir siaubą keliančių grasinimų.

Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendyje skelbiama, kad praėjusių metų gruodžio 24 d., Kūčių vakarą, buvę sutuoktiniai laiką leido I. J. priklausančiame name. Kaltinamasis teismui, nepripažindamas savo kaltės, pasakojo, jog, prieš ruošiantis miegoti, nuėjo į vonią. Jam iš ten išėjus, I. J. padavusi atsigerti. Vyras sakė įtaręs, jog gėrime kažko buvę primaišyta ir dėl to jis pasijutęs labai mieguistas, pasidarę bloga ir jis tuoj pat užsnūdęs. Po kurio laiko atsibudęs ant grindų ir pamatęs, kad buvusi sutuoktinė žiūri televizorių. Tada paraginęs ją eiti miegoti ir pats užlipęs į namo antrąjį aukštą. Tačiau moteris neatėjusi. Galiausiai, kai neva Vytautas vėl pasijutęs blogai, nulipęs į apačią, bet I. J. namuose neberadęs. Tik po kurio laiko, būdamas miegamajame, jis esą išgirdęs balsus ir nulipęs žemyn. O ten radęs žmoną, bendraujančią su policijos pareigūnais. Vyras teismui tvirtino, jog tąkart pareigūnų rastas degtinės butelis tikrai buvęs ne jo, nes jis jau 15 metų nevartojantis alkoholinių gėrimų.

Vytautas J. turėjo savo versiją ir apie sausio 6-ąją užfiksuotus įvykius. Jis kategoriškai neigė sekęs buvusią žmoną Šilalėje, gynėsi, kad gra­sino jai. Galiausiai vyras teismui prisipažino vis dar mylintis buvusią sutuoktinę, niekada jos nemušęs ir neturintis priežasčių taip elgtis.

Teismas, klausydamas nukentėjusiosios liudijimo, išgirdo visai kitokį pasakojimą. Ji aiškino vyrą priėmusi į namus, nes vis dar vylėsi tęsti bendrą gyvenimą. Tačiau šis, pastebėjęs moterį žvilgtelint į telefoną, ėmė priekaištauti esą ji laukianti kito. Ir griebėsi alkoholio, kurio pats ir atsivežė. Be to, buvęs sutuoktinis nusprendė paskaityti jos telefone esančias žinutes. O galiausiai ėmė ant jos šaukti, trenkė į krūtinę, tampė už plaukų. Smūgiuodamas į veidą, grasino užmušiantis. Moteris aiškino ypač sunerimusi dėl savo gyvybės, kai Vytautas pakėlė šampano butelį. Tada ji išbėgo pagalbos prašyti pas kaimynus, kurie ir iškvietė policiją.

Sausio 6-ąją buvę sutuoktiniai turėjo atvykti į Policijos komisariatą pas tyrėją. Nors jiems buvo paskirtas skirtingas laikas, tačiau į komisariatą jiedu įėjo kartu. I. J. po apklausos teigė iškart išėjusi. Vėliau mačiusi, kaip iš pastato išėjo ir jos buvęs vyras. Kaip teismui pasakojo nukentėjusioji, jai einant pagrindine Šilalės gatve, Vytautas, pamatęs ją, išlipęs iš automobilio, pasivijęs ir sekęs iš paskos. Netgi pasiūlęs 50 eurų, taip pat siūlėsi ką nors nupirkti. Kai moteris tuo nesusidomėjo, vyras pareikalavęs atiduoti žiedą ir kitus daiktus. Pagrasinusi, kad iškvies policiją, I. J. išgirdo, jog bus papjauta. Išsigandusi nukentėjusioji įėjo į savivaldybės pastatą ir paskambino policijai.

Teisme buvo paviešinti ir I. J. kaimynų parodymai. Jie patvirtino, jog Kūčių vakarą moteris į jų duris pasibeldė basa, vienmarškinė ir labai išsigandusi. I. J. policijos laukė pas kaimynus, nes į savo namus bijojo grįžti. Kaimynams ji sakė, kad buvęs vyras atėmė iš jos telefoną, neleido niekur eiti iš namų. O pasprukusi, kai agresyviai nusiteikęs Vytautas nuėjo į tualetą.

Atvykę pareigūnai patikrino Vytauto J. blaivumą - jam buvo nustatytas 1,37 prom. girtumas.

Teismui kaip įrodymai buvo pateiktos ir trumposios žinutės, kurias vyras rašinėjo buvusiai žmonai. Jos - persmelktos pykčio ir grasinimų, todėl koordinacinis cent­ras „Gilė“ savo išvadose susidariusią situaciją įvardijo kaip keliančią grėsmę moters sveikatai bei gyvybei.

Teismas, išnagrinėjęs liudytojų parodymus bei visus pateiktus įrodymus, nusprendė, jog Vytautas J. kaltinimus neigia dėl to, kad tai yra jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau moters sužalojimus įrodo teismo medicinos eksperto pateikta išvada.

Galiausiai Šilalės rajono apy­linkės teismas pripažino Vytautą J. kaltu ir skyrė jam vienerių metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 2 metams. Bausmės atidėjimo laikotarpiu vyras neturės teisės išvykti už gyvenamojo rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Jam taip pat uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja.

Vytautas J. įpareigotas atlyginti beveik 160 Eur išlaidas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Nukentėjusioji prašė priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas ieškinį tenkino iš dalies - Vytautas savo buvusiai žmonai turės sumokėti 1000 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Morta MIKUTYTĖ

Pa­jū­rio Stanislovo Bir­žiš­­kio gimnazijoje lankėsi „Eras­mus+“ projekto „Let‘s Enjoy Dialoguing“ part­ne­riai iš Italijos, Ispa­nijos, Ru­­munijos bei kaimyninės Lenkijos.

Svečius tradiciškai pasitikome su duona ir druska. Po mokinių koncerto, ekskursijos po gimnaziją bei pasivaikščiojimų Pajūryje per susipažinimo vakarą „pralaužėme“ bendravimo ledus.

Kitomis dienomis aprodėme savo gražiąją Lietuvą, pradėdami gimtuoju Šilalės rajonu, baigdami Nida. Susitikome ir su savivaldybės vadovais. O vieną iš vakarų minėtų valstybių tautinių šokių mokėmės „Naktišokiuose“. Kiek­vieną dieną vyko įvairūs kalbiniai užsiėmimai, diskusijos, koordinatorių susitikimai. Juk pagrindinis šio projekto tikslas – skatini bendravimą, kartu mokytis anglų kalbos.

Susitikimas baigėsi įdomiais užsiėmimais gimnazijoje bei „Piemenėlių kugeliu“ Jūros pakrantėje.

Emilija POCIŪTĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos Iag klasės mokinė 

Augustino MAŽUČIO nuotr.

Telšiuose vyko lietuvių tautinio kostiumo konkurso „Iš­austa tapatybė“ regioni­nis tu­ras. Tautinius kostiumus pristatė Žemai­tijos regiono folkloro ansambliai, mė­gėjų meno kolektyvai, šeimos bei pavieniai asmenys. Konkurso dalyviai iš Telšių, Luo­kės, Kretingalės, Rietavo, Ši­la­lės rajono pa­­de­monstravo 21 tau­tinį kos­tiumą.

Mūsų rajonui atstovavo Šilalės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamb­liai „Smuokiuka“ ir „Gers smuoks“, folkloro ansamb­lis „Veringa“, tradicinių kank­lių ansamb­lis, jaunuolių šo­kių kolektyvas „Mainytinis“, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos šokių kolektyvas, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos tradicinių kank­lių ansamb­lis, Laukuvos kul­tūros namų vidutinio am­žiaus šo­­kių kolekty­vas „Lau­­kiva“, Šila­lės Simo­no Gau­dėšiaus gim­nazijos „Et­no­kultūros stu­dija“, Zita ir Jonas Gu­dauskai, Vera Macienė bei Ri­ma Norvilienė.

Į respublikinį konkursą, kuris rengiamas liepos 6 d. Dubingiuose, vyks Šilalės kultūros centro folkloro ansamblis „Veringa“ ir tradicinių kank­lių ansamblis bei minėti pavieniai asmenys.

Ilona RAUDONIENĖ

Šilalės kultūros centro folkloro ansamblio vadovė

R. NORVILIENĖS nuotr.

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje, kuri skai­čiuoja devintą aktyvaus gyvavimo dešimtmetį, už­au­go ir subrendo ne viena žinomų sportininkų karta, iš­ugdyta ilgamečio kūno kultūros mokytojo Eugenijaus Ivanausko, šiuo metu sportuojantį jaunimą ugdo pedagogai Ilona ir Kęstutis Česaičiai.

Tad nenuostabu, jog pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos veteranų vasaros sezono varžybos įvyko būtent Kvėdarnoje. Juk ir sąlygos tam itin palankios – šiuolaikiškai įrengtas gimnazijos stadionas, ypač jauki aplinka.

Sporto šventėje dalyvavo praeityje garsūs sportininkai: pirmoji Klaipėdos olimpietė Jadvyga Putinienė, Lietuvos rekordininkė Algina Išganaitytė-Vilčinskienė, daugiamečiai Lietuvos rinktinės nariai Rimvydas Medišauskas, Linas Kulbokas, Kęstutis Vislavičius, Genovaitė Kazlauskienė, Ina Mikulėnienė,  sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, daugkartinis Europos bei pasaulio veteranų čempionas latvis Valdis Cela. Šie žmonės, neįsivaizduojantys visaverčio gyvenimo be sporto, savo pavyzdžiu kvietė varžybas stebinčius kvėdarniškius ir svečius gyventi taip, kaip jie – aktyviai ir sveikai.

Sporto veteranų vardu nuoširdžiai dėkoju Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijai bei visiems, prisidėjusiems prie šio gražaus renginio. Tikiuosi, jog Lietuvos lengvosios atletikos veteranų vasaros sezono varžybos Kvėdarnoje taps tradicija.

Žiedūna BIELINIENĖ 

Sporto klubo „Ąžuolas“ pirmininkė 

Antano RUGINIO nuotr.

Tyrimai rodo, kad apie 30 proc. moterų bent kartą gy­venime yra sirgusios šlapimo pūslės uždegimu. Ši liga, pasireiškianti perštėjimu ir deginimu pilvo apačioje, sezono nesirenka: sergama tiek šaltuoju metų laiku, tiek vasarą.

Šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai kamuoja mo­teris. Pasigavus šią infekciją, daugumai dailiosios lyties atstovių liga pasikartoja, smarkiau peršalus ar nusilpus imunitetui. Kaip elgtis, jog bjaurūs pojūčiai praeitų kuo greičiau?

Natūralūs gydymo metodai

Nuo šlapimo pūslės užde­gimo tinka įvairios arbatos: bruknių, spanguolių, meš­ka­uogių. Šias uogas galima valgyti ir žalias, sutrynus su medumi ar šaukšteliu cukraus. Taip pat padeda ir išvardintų uogų sultys. Jose esančios medžiagos dezinfekuoja šlapimo takus ir leidžia greičiau atsikratyti nemalonių pojūčių. Be to, jose gausu vitamino C, padedančio kovoti su uždegimu.

Skausmui malšinti galima naudoti garų voneles arba šilta pūsle šildyti apatinę pilvo dalį. Tačiau toks gydymas turėtų apsiriboti 15 min. per dieną, o vanduo ir garai neturi būti per aukštos temperatūros. Ilgas gulėjimas vonioje gali būti ir uždegimo priežastimi, nes kyla rizika į šlapimo pūslę patekti bakterijoms.

Sergama nepriklausomai nuo sezono 

Ne kiekvienas šlapimo pūslės uždegimas išgydomas arbatomis ir šiltais kompresais. Ginekologas Mindaugas Balnys įspėja, kad, jeigu, jais gydantis, per kelias dienas si­tuacija negerėja, būtina kreiptis į specialistus, kurie atliktų tyrimus bei paskirtų gydymą.

„Infekcija gali išplisti, apimti inkstus, peraugti į inkstų geldelių uždegimą, kurį lydi aukšta temperatūra, skausmai. Ypač pavojingas šlapimo pūslės uždegimas yra nėščiosioms. Todėl svarbu gydytojo skirtus vaistus vartoti visą gydymo kursą. Kitu atveju infekcija gali atsikartoti, ir gydymas tada trunka net ke­letą mėnesių“, - įspėja gyd. M. Balnys.

Vaistininkų dažnai klausiama, ar, pasikartojus uždegimui, galima vartoti anksčiau gydytojo skirtus antibiotikus. 

„Jeigu žmogus yra įsitikinęs, kad tai ta pati liga, vartoti likusius antibiotikus galima, tačiau nepatartina. Užsilikusio kiekio dažnai neužtenka kokybiškam gydymui, tad, nors simptomai gali pagerėti arba net kuriam laikui išnykti, negalavimas nebus įveiktas, ir bakterijos gali įgauti atsparumą, o tai yra labai pavojinga. Tokiu atveju uždegimas grįžtų dar stipresnis, o gy­dymas būtų gerokai sunkesnis“, – sako vaistininkė Jūratė Vitkauskaitė.

Pasak gyd. M. Balnio, šlapimo pūslės uždegimas neturi sezoniškumo – juo sergama visus metus. Beje, nors ši liga dažniausiai asocijuojasi su moterimis, ja taip pat gali sirgti ir vyrai.

Išprovokuoja ir netinkami įklotai 

Kaip ir visos ligos, šlapimo pūslės uždegimas labiausiai „kimba“ tuomet, kai nusilpsta imuninė sistema. Ginekologas akcentuoja, kad peršalimas ar sėdėjimas ant šaltos žemės retai būna pirmine susirgimo priežastimi.

„Dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą lemia infekcijos patekimas iš makšties arba tarpvietės. Sėdėjimas ant žemės, imuniteto nusilpimas ligą gali paskatinti bei pasunkinti“, - sako gyd. M. Balnys.

Mediko nuomone, imuniteto stiprinimas, sveika gyvensena, pakankamas skysčių vartojimas ir nuo šlapimo pūslės uždegimo yra puiki apsauga.

Kitas svarbus aspektas – tinkama higiena. Higieniniai įklotai su kvapais ar nenatūraliais priedais taip pat gali išprovokuoti uždegimą. Jeigu organizmas yra jautresnis, patartina ieškoti kuo natūralesnės sudėties įklotų, mūvėti tik medvilninius apatinius. Jei uždegimas kartojasi labai dažnai, kaip prevencinę priemonę galima naudoti probiotikus – gerąsias bakterijas.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Būtent tokį klausimą, baigiantis gegužei, „Šilalės artojo“ redakcijai uždavė laikraščio skaitytojas.

Nors Aplinkos ministerija buvo išplatinusi informaciją, jog gegužę miškuose – ramybės metas, todėl turėjo būti ne tik ribojami miško darbai, bet ir skatinama nesilankyti ten, kur peri retieji paukščiai bei jauniklius veda žvėrys, pasirodo, šis įspėjimas galiojo ne visiems.

„Važiuojame žvejoti ir matome, kad miške, esančiame Kamš­čių kaime, netoli Balskų užtvankos, vyksta intensyvūs darbai: pjaunami medžiai, burzgia galinga technika. Ir bai­siausia, jog medžiai virs­ta su paukščių lizdais. Ta­čiau negi nebuvo galima palauk­ti, kol jie išves jauniklius? Ne­jau­gi tos kelios savaitės miško tvarkytojams ką nors būtų pakeitusios?

Įdomu, ar aplinkos apsaugos specialistai šituo domisi? Ir kas bei kodėl išduoda leidimus tokiems darbams ankstyvą pavasarį?“ -  klausė medžiotoju ir žveju prisistatęs ši­la­liškis.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Ši­la­­lės rajono agentūros vedėjas Antanas Leščauskas „Ši­la­­­lės ar­toją“ informavo, kad jo vadovaujama agentūra šituo nesirūpina: leidimus miškus kirsti išduoda Valstybinės miškų tarnybos specialistai. Tuo tarpu šios institucijos atstovai teigia, jog draudimas kirsti galioja ne visuose miškuose.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klai­pėdos teritorinio poskyrio, kuriam yra priskirtos ir mūsų rajono teritorijos, vyriau­sioji specialistė Regina Kom­žienė patikino pasidomėsianti kirti­mo leidimais minėtame kaime.

„Yra miškų kirtimo taisyk­lės, kuriomis vadovaujantis, ir išduodami leidimai kirsti. Ne visi kirtimai šiuo laikotarpiu yra uždrausti. Apribojimai taikomi jaunuolynų bei pusamžių medynų miškuose, saugotinose teritorijose esančiuose miškuose.

Būtų gerai, jei galimus pažeidimus pastebėję žmonės su mumis susisiektų ir tiksliai nurodytų kertamas vietas. Tada mes galėtume patikrinti, ar tai daroma su leidimu“, - prieš savaitę aiškino R. Komžienė.

Ji informavo, kad, kilus įtarimų dėl galimai neteisėtai ker­tamų miškų Šilalės rajone, apie juos galima pranešti tel.: (8-449) 5-74-84, (8-663) 5-40-06, (8-693) 9-62-83.

Vakar susisiekus su specia­liste, ji teigė, jog leidimas kirs­ti nurodytame miške buvęs išduotas. Tačiau per savai­tę patikrinti, ar nebuvo nusižengta reikalavimams, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio specialistai taip ir nespėjo...

Miško kirtimų taisyklės nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III grupės miškuose, esančiuose saugomose teri­to­­rijose, draudžia kirsti bei ­trauk­ti medieną, išskyrus sa­ni­ta­ri­nius žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, snieglaužų ir labai pa­žeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose šie kenkėjai apsigyveno, kirtimus.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dalyvaujantiesiems Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose ūkininkams primename prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su ganiavos laikotarpiu bei ganymo intensyvumu.

Dalyvaujantiesiems priemonės „Agrarinė aplinko­sau­­ga ir klimatas“ veiklo­se „Eksten­syvus pievų tvar­kymas, ganant gyvulius“, „Spe­cifinių pie­vų tvarkymas“, „Eks­tensy­vus šlapynių tvarkymas“, „Van­dens telkinių ap­sauga nuo taršos ir dirvos ero­zijos ariamoje že­mėje“, „Ri­zikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Nyks­tančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natū­ra­liose bei pusiau natūralio­se pievose“, „Nyks­­­tančios meldinių nendrinukių popu­liacijos buvei­nių saugojimas šlapynėse“ nustatytas gania­vos terminas nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.

* Vykdantys veiklą „Eks­ten­­syvus pievų tvarkymas, ganant gy­vulius“ pareiš­kė­jai įsi­parei­go­tuose laukuose gany­ti gyvulius privalo ne ma­žesniu kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG)/ha ir ne di­desniu intensyvumu kaip 1 SG/ha. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti privalu iki spalio 30 d.

* Tvarkantys specifines pievas ūkininkai vidutiniškai ganiavos laikotarpiu turi ganyti ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame pagal priemonės veiklą plote. Šienavimą pradėti jie gali ne anksčiau kaip liepos 15 d. Nušienautą žolę draudžiama smulkinti ir paskleisti, iki spalio 15 d. žolė privalo būti išvežta iš lauko. Taip pat iki šios datos būtina nušienauti nenuganytos žolės likučius.

* Dalyvaujant veikloje „Eks­tensyvus šlapynių tvarkymas“, ganiavos laikotarpiu ga­nyti galima ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha pagal veiklą deklaruotame lauko plote. Nenuganytos žolės likučiai turi būti nušienauti. Šienavimą galima pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d. Pašalinti nenušienautą žolę bei nenuganytos žolės likučius privalu iki kitų metų kovo 1 d.

* Ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Vandens telki­nių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje že­mėje“, laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti turi ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha deklaruoto ploto. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti būtina iki spalio 30 d.

* Jei ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, ganykloje arba pieva paverstame lauke ganys gyvulius, ganyti jie privalės ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame lauke. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti reikia iki spalio 30 d.

* Vykdydami veiklą „Nyks­tančios meldinių nendrinu­kių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, pareiškėjai įsipareigoja eks­tensyviai ganyti tik nušienautose teritorijose ir ganyti nerišant gyvulių. Ganyti ganiavos laikotarpiu galima ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame plote. Ganiavą privalu baigti spalio 15 d.

* Tuo tarpu pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Nyks­tan­čios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, ganiavos laikotarpiu turi ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha dek­laruoto ploto. Ganyti galima visame pagal veiklą deklaruotame plote, ganymą baigti būtina iki spalio 15 d.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.