2017-uosius Seimas yra paskelbęs Tautinio kostiu­­mo, Piliakalnių, Lietuvių kalbos kultūros, Algir­­do Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės, Kazio Bradūno, Spor­to ir Reformacijos metais.

Penk­ta­dienį gausus būrys svečių rinkosi ant Medvė­galio, kur oficialiai paskelbta Piliakalnių ir Tautinio kos­tiumo metų pradžia. Vėliau renginio dalyviai pakviesti į Šiauduvoje vykusius seminarus, o jaunimas nekant­riai laukė etnokultūrinės nakties, kuomet visi šoko ir dainavo, lankė Dievyčio piliakalnį bei dalyvavo „Polka-tūpt“ maratone. Linksmybės tęsėsi iki paryčių.

Šaltas ir tirštas rūkas neišgąsdino žiūrovų – ant piliakalnio rinkosi istorijos ir etninės kultūros puoselėtojai, jai neabejingi žmonės. Po iškilmingo vėliavų pakėlimo nuskambėjo Tautinė giesmė, pagerbiant tradicijas, uždegtas didžiulis laužas, aplink sukio­josi Žemaitukų asociacijos rai­teliai su savo žirgais, tauti­niais kostiumais pasipuošę žemaičiai. Pritariant kank­lėms, susirinkusieji traukė že­­­maitiškas dainas, o visa Lie­tuva ir Že­maitijos kraštas pagerbti šūvių salvėmis.

Laukuvos Norberto Vė­liaus gimnazijos direktorė Rai­mon­da Kauneckienė linkėjo saugoti unikalų paveldą ir tradicijas, Laukuvos seniūnas Vir­­­gi­lijus Ačas sakė, jog didžiuojasi būdamas žemaičiu, o už puikų renginį jo organiza­toriams - Etninės kultūros globos tarybai, Šilalės savivaldybei bei Kultūros centrui, VšĮ „Etnoklubas“, Šilalės krašto Žemaičių draugijai, Lau­ku­vos seniūnijai, Šiau­du­vos bendruomenei ir kt. - dėkojo Kultūros ministerijos vyr. specialistas Romanas Senapėdis.

Po atidarymo šventės Šiau­duvos laisvalaikio salėje vyko seminaras „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“.

„Su delegacija iš Vilniaus aplankėme Dionizo Poškos Baub­lius Bijotuose, Klemenso Lov­či­ko muziejų. Smagu, jog šio­mis tradicijomis aktyviai domisi jaunimas. Viena iš seminaro pranešėjų Karolina Ta­mašauskaitė pateikė idėjų, kaip išnaudoti piliakalnius ren­giniams, šventėms, įvairiems susibūrimams. Lietuvos archeologijos draugijos atstovas dr. Gintautas Zabiela primi­nė, kad dar, deja, ne iki galo įtvirtinti įstatymai, kurie apibrėžtų piliakalnių savininkus. O juk piliakalniai yra baltų kultūros ir anksty­vo­sios Lietuvos valstybės sim­bolis, Lietuvos Didžiosios Ku­nigaikštystės vals­tybingumo liudijimas bei tau­tinio atgimimo sąjūdžio įkvė­pimo šaltinis“ - „Šilalės ar­tojui“ sakė vienas iš renginio organizatorių Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Vir­ginijus Jo­cys.

Tautinis drabužis, pasak jo, yra viena iš etninio tapatumo bei nacionalinės kultūros išraiškos formų. Todėl ir seminaro tikslas buvo padėti geriau suvokti baltų (aisčių) paveldą, įkvėpti pasididžiavimą mūsų protėvių palikimu. O visi šie renginiai - įžanga į modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą.

Nepatingėjo į šią šventę atvykti ir audėjos Zita Pau­­li­­kie­nė, kurios audiniai pa­­puošė dizainerio Juozo Stat­ke­vi­čiaus kolekciją, bei Salo­mė­ja Udo­vičienė, atsivežusi į Šiau­duvą audimo stakles. Prie jų, beje,  išdrįso prisėsti ir išbandyti savo gebėjimus ne vienas dalyvis.

Po diskusijų laukė linksmybės – naktišokiai. Jų metu projekto „Visa mokykla šoka“ dalyviai mokėsi tautinių šokių žingsnelių. Be to, į kelią išlydėtas specia­lus autobusiukas – šio projekto koordinatoriai aplankys kiekvieną rajono mokyklą ir visus norinčiuosius pamokys tautinių šokių.

Kaip pasakojo Šilalės kultūros centro folkloristė Jolanta Kažukauskienė, Šiauduvoje vy­kusioje etnokultūrinėje naktyje šėlo daugiau nei 300 dalyvių iš įvairiausių Lietuvos kampelių.

„Žygiavome ant Dievyčio pi­liakalnio naktį, kur kaltinė­niš­kė Aušra Vitaitė papasako­jo pi­liakalnio padavimą, pa­šo­ko­­­me, padainavome. Grį­žę gar­­džiavomės lauke virta sriu­­ba, koše bei arbata. Iš­tver­­­min­giau­sieji linksminosi vi­są naktį“, – sakė J. Ka­žu­kaus­kie­nė. 

Paryčiais suorganizuotame „Polka-tūpt“ maratone jauni­mas šoko polką ir rungėsi, kas ilgiau ištvers. Laimėtojai paaiškėjo po 34 minučių. Jais tapo iš Šiaulių atvykusi tarptautinė pora – latvis Ansis Ber­zins ir Ieva Vorobjovaitė. Ant­ri liko šilališkiai Aušrinė Viršilaitė ir Netas Klimavičius.

Morta MIKUTYTĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė at­s­kleidė, jog Šilalės rajono savivaldybėje vienam moki­niui, skai­čiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skiriama 2430 eurų. Ši suma - 10 proc. didesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gy­­ventojų tankį) vidurkį, kuris siekia 2200 Eur.

„Vienam Šilalės mokiniui 2015 m. teko 15,2 kv. m bend­ro mokyklų ploto (šalies vidurkis – 13,4 kv. m) bei 5,4 kv. m klasių ploto (šalyje – 5,2 kv. m). Didesni plotai reiškia, kad daugiau pinigų reikia skirti nereikalingiems pasta­tams išlaikyti, valyti, šildy­ti”, – teigia LLRI analitikė Ais­tė Čepu­kai­tė.

Tyrimai parodė, jog Lietu­vos mastu per metus būtų galima sutaupyti 22 mln. Eur vien efektyviau naudojant bei prižiūrint mokyklų infrast­ruktūrą. Sutaupius per­teklinei infrastruktūrai skiriamų lėšų, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

2015 m. mokinių ugdymui iš viso išleista 452 mln. Eur (vidutiniškai – 1429 Eur mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 Eur vaikui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai: vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse ski­riasi net 3 kartus.

„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių bei ne­efektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius yra panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, jog dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokymo įstaigos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia LLRI analitikė A. Čepukaitė.

Pavyzdžiui, Radviliškio rajonas, kur mokosi apie  tūkstantį mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip tai yra padaręs Plun­gės rajonas, sutaupytų 2,5 mln. Eur. Apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savival­dybė per metus sutaupytų 0,9 mln. Eur, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek skiria panašų moksleivių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. Eur, Panevė­žio – 1,3 mln. ir t.t. Ša­lies mastu pinigų ugdymui bei mokytojų algoms būtų galima ras­ti mažiausiai 22 mln. Eur.

„Savivaldybės ir pa­čios mokyklos turi ieš­ko­ti būdų persitvar­ky­­­ti – jungtis, ne­­nau­do­jamas patalpas par­­­duo­­­ti, nuo­­moti ar ki­taip išnau­doti. Ki­tu at­veju, ma­žė­jant mo­ki­nių, vis daugiau pi­ni­gų reikės skirti ne pačiam švie­­ti­mui, o ne­reika­lingų patal­pų išlaiky­mui”, – teigia LLRI pre­zi­dentas Žil­­vinas Šilė­nas.

Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra tokių, kuriose plotas yra didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui tenka daugiau kaip 50 kv. m. Skirtumai yra akivaizdūs, net jeigu lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.

„Pinigų mokytojų atlyginimams bei švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyk­lų tink­lą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat moksleivių skaičių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius prob­lemų išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, – pastebi Ž. Ši­lė­nas.

Daugiausiai lėšų, skaičiuojant vienam mokiniui, teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.

Asta NARMONTĖ

LLRI komunikacijos vadovė

Šilalės rajono apylinkės teisme baigta nag­rinėti admi­nistracinė byla, pradėta dar 2015 metais. Nors įžūliai į stirnas iš automobilio šaudžiusiems (t. y. neleistinu būdu sumedžiojusiems) šilališkiams baudos buvo pa­skirtos, tačiau šiems sprendimą apskundus, byla vėl grąžinta Šilalės teismui. Bet ir po papildomų balistinių ekspertizių teismo sprendimas nepasikeitė: vyrai turės sumokėti po 579 eurus baudos, konfiskuotas jų automobilis bei ginklas, taip pat metams atimta teisė medžioti.

2015 m. lapkričio 13-ąją Did­kiemio seniūnijoje, Lau­menų bei Pažiuržmočio kaimų ribose, buvo nušautos trys stirnos. Istorija gal ir nebūtų išvydusi dienos šviesos, jeigu ne pilietiški liudininkai. Netoliese žaidusios dvi mergaitės papasakojo savo tėvui mačiusios šviesios spalvos automobilį, iš kurio pasipylė šūviai. Mergaičių tėvas apie tai pranešė aplinkosaugininkams, kurie nedelsdami ėmėsi veiksmų: jiems pavyko susekti medžiotojus, kurių automobilyje buvo trys, vienas iš jų – neblaivus.

Aplinkosaugininkams sustabdžius automobilį bei pasiteiravus, kur vyrai traukia, šie prasitarė besiruošią į medžioklę tykant. Tačiau aplinkosaugos inspektoriaus apgauti nepavyko: nuo šautuvo sklido parako kvapas, be to, ginklas buvo dar šiltas. Tad inspektorius įtarė, kad iš jo galimai ką tik šauta. Patikrinus šautuvą, paaiškėjo, jog dėkle likęs tik vienas šovinys. Koks medžiotojas išsiruošia į medžioklę su vienu šoviniu?

Pasikliaudami liudytojų aiškinimais, aplinkosaugininkai ėmė ieškoti nudobtų žvėrių. Pastangos neliko bevaisės: ne­trukus buvo surasta viena, o apžiūrint vietovę kitą die­ną, - dar dvi nušautos stirnos.

Įkliuvę medžiotojai ėmė teisintis kitaip: esą buvo susiruošę apžiūrėti vietą, kur galima statyti bokštelį, bet netikėtai sumanę užpildyti medžioklės lapą ir, jei būsią laiko, papramogauti. Tačiau sutemus neva nusprendė, kad jau per vėlu, ir nebemedžiojo. Administracinėn atsakomybėn traukiami vyrai tikino, jog tą vakarą esą lankėsi visai kitose vietose, siūlė apklausti juos neva mačiusius liudininkus.

Vis dėlto 2016 m. pavasarį vykusio teismo posėdžio metu teismo tokia medžiotojų versija neįtikino. Teismas nusprendė, kad liudininkų pasakojimai, rastos tuščios gilzės bei kruvina servetėlė įrodo, jog stirnas nušovė būtent K. V. ir V. A., kurie automobilyje turėjo tam tinkamą gink­lą. Teismo sprendimu dviem medžioklės lape įrašytiems vyrams skirta po 579 Eur baudos, konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis Verso“, abiem šauliams metams atimta teisė medžioti.

Tačiau brakonieriai nebuvo linkę lengvai pasiduoti. Teismo sprendimą jie apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris bylą grąžino nag­rinėti į Šilalę. Klaipėdos apygardos teismo nutarty­je rašoma, kad Šilalės rajono apylinkės teismas „savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu“. Taip pat iškelta abejonė liudininkų parodymais, mat nė vienas iš jų nematė šaudymo betarpiškai. Vienintelės tai mačiusios – dvi mažametės mergaitės, kurių pasakojimu kliaudamasis, tėvas iškvietė aplinkosaugininkus. Aukštesnės instancijos teismui buvo neaišku ir tai, kaip aplinkosaugos pareigūnas pamatavo ginklo temperatūrą bei iš kvapo nustatė, jog ką tik iš jo buvo šauta – esą tai pernelyg subjektyvus vertinimas. Tad nutartimi nuspręsta bylą grąžinti pirmos instancijos teismui į Šilalę, kad būtų nag­rinėjama iš naujo.

Šįkart į Šilalės rajono apylinkės teismo posėdį buvo iškviesta nepilnametė liudytoja, kuri kartu su seseria matė šūvių „ugnikes“, sklindančias iš šviesios spalvos automobilio. Paauglė buvo apklausiama specialioje patalpoje, o teisėjo ir bylos dalyvių pateiktus klausimus jai perdavinėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Apklausos metu žemėlapyje žymėtas kiekvienas teiginys, siekiant kuo tiksliau nustatyti liudininkų matytus įvykius. Kiek vėliau liudijo mergaitės tėvas. Paskesniuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir daugiau liudininkų.

Galiausiai teismas darė per­t­rauką bei pareikalavo atlikti balistinę ekspertizę. Taip pat ištirti, ar automobilyje ras­tas naktinio matymo prietaisas nėra naktinio matymo taikiklis, o infraraudonųjų spindulių prožektorius nėra lazerinis taikiklis. Tačiau ekspertų tvirtinimu, abu prietaisai, tiek sujungti, tiek atskirai, nėra skirti tvirtinti prie ginklo, kurį turėjo administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys.

Priimtame nutarime teismas priminė, jog medžiotojai savo pirminiuose paaiškinimuose aplinkosaugininkams teigė susiruošę į medžioklę tykant. Vėliau šiuos parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti vykę apžiūrėti vietos medžioklės bokšteliui. Galiausiai kaltinamieji bei jų liudininkas įrodinėjo įvykio metu buvę kitoje vietoje. Bet čia jiems koją pakišo iš UAB „Tele2“ bend­rovės gauti duomenys. Pagal telefonų išklotines, K. V. turėtas telefonas veikė per celę, kuri yra netoli vietos, kur nušautos stirnos.

Kaltinimus dėl medžioklės esant neblaiviam K. V. teismas atmetė, mat nerasta įrodymų, jog būtent medžioklės metu vyras buvo išgėręs.

Šilalės rajono apylinkės teis­mas dar kartą pripažino, kad nenuoseklūs kaltinamųjų parodymai apie vykimo tikslą rodo jų siekį išvengti atsakomybės dėl neteisėto medžiojimo. Tai, jog sustabdymo metu pas V. A. buvo tik vienas neiššautas šovinys, o viena gilzė išmesta ten, kur jie buvo sulaikyti, patvirtina norą nuslėpti patį medžioklės faktą. O paaiškinimas, kad vyrai ruošėsi medžioti su vienu šoviniu, apskritai yra nelogiš­kas.

Tad teismo nutarimas liko koks buvęs – šilališkiai K. V. ir V. A. turės sumokėti 579 Eur baudas bei metams netenka teisės medžioti. Konfiskuotas V. A. priklausantis automobilis „Toyota Avensis Verso“, iš kurio buvo šaudoma į stirnas. Šautuvo medžiotojai taip pat neatgaus – jis teismo sprendimu pateks į Lietuvos Respub­likos ginklų fondą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) jau kuris laikas bylinėjasi su skolininkais. Nemaža jų dalis – iš Šilalės rajono. Sausio 1-ąją mūsų rajone TRATC‘ui buvo skolingi 1820 asmenų, o jų skola siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tačiau nemokantieji šio mokesčio turi pačių įvairiausių pasi­tei­sinimų.

Mokestį už atliekų tvarkymą TRATC renka nuo 2012 me­tų. Bet nuo pat šios prievolės įvedimo atsirado ir problema, su kuria, ko gero, susiduria visos paslaugas teikiančios įmonės, – skolininkai. Vos praėjus metams nuo naujojo mokesčio imta skaičiuoti nemokius asmenis, ku­rie randa pačių įvairiausių pa­siteisinimų: neva negavo pra­nešimo apie mokėjimą, ne­­žinojo, kad reikia mokėti to­kį mokestį, emigravo, neturi šiukšlių bei pan.

Remiantis TRATC‘o „Šilalės artojui“ pateiktais duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. Ši­la­lės rajone buvo 1820 vietinės rinkliavos skolininkų, kurių skola sudaro 108 tūkst. Eur. Apie 450 asmenų skolas kaupė iki 2016 m. sausio 1 d., o likęs skaičius skolininkų, kurių gerokai per 1000, susidarė vien per praėjusius metus.

Įmonės pateiktoje informa­cijoje teigiama, jog panaši tendencija yra visuose TRATC‘o aptarnaujamuose ra­jonuose. TRATC nurodo, kad duomenys apie skolas ne iškart pasiekia teismą. Pirmiausia skolininkams siunčiami raštiški raginimai susimokėti. Tik jų nevykdant, įmonė kreipiasi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

2013-2014 m. teismams prašymus dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo TRATC‘ui rengė ir teikė skolų išieškojimo įmonės. Vėliau, nuo 2015 m., teisminio skolų išieškojimo ėmėsi TRATC dirbanti juristė. Tačiau, gausėjant skolininkų būriui, įmonė paskelbė perkanti skolų išieškojimo paslaugą.

Be jokios abejonės, yra ir objektyvių priežasčių, dėl kurių mokestis nemokamas. Emig­­rantai bei kiti asmenys gali išvengti patekimo į skolininkų sąrašus, jei jų namuose niekas negyvena. Tereikia TRATC‘ui pateikti pažymą iš elektros tiekėjo, jog nurodytu adresu nėra naudojama elektros energija. Tai yra įrodymas, kad name ar bute tik­rai niekas negyvena ir atliekų nesukaupia.

Morta MIKUTYTĖ

Žemės ūkio ministerija jau pasiruošė 2017 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Parengtos ir pa­tvirtintos Pa­ramos už žemės ūkio naud­menas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų ad­mi­nistravimo bei kontrolės taisyklės (LR že­mės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3D-714). Įvertinus visus keblumus, kilusius administruojant paramą 2016 m., taip pat naujuosius plotų deklaravi­mo ypa­tu­mus, susijusius su kraštovaizdžio elementais (miškeliais, tvenkiniais ir kūdromis, palaukėmis bei grio­viais), naujosiomis susietosios paramos schemomis bei kitus pasikeitimus, 2017 m. paramos administra­vimo nuos­tatose yra nemažai naujovių.

Reikalavimai, taikomi visiems pareiškėjams

Nauja tai, kad pakeista jau pati 2017 m. deklaravimo taisyklių struktūra: skyriai suskaidyti į skirsnius, kurie atitinka konkrečioms paramos schemoms ar specifiniams rei­kalavimams skirtas nuostatų grupes, pernumeruoti arba pakeisti kai kurie priedai. Dėl šių pokyčių taisyklės re­daguotos naujai.

Bus privalu deklaruoti tik aiškia žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar pa­naudos pagrindais) valdomus plotus. Taip pat, jeigu dek­laruojamuose plotuose einamaisiais metais atliekami darbai, lemiantys šių plotų atitiktį paramos reikalavimams (vykdomos statybos, melioracijos sistemų įrengimas ar tvarkymas ar kt.), jie iš anksto privalo būti deklaruojami kaip einamaisiais me­tais neatitinkantys paramos skyrimo reikalavimų (kodas TPN) arba netinkami paramai (kodas NEP).

Aiškiai apibrėžta ir pareiškėjų vertinimo dėl galimai neteisėtai sukuriamų sąlygų paramai gauti procedūra. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai vadovausis galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, nustatymo metodika, patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560 (metodika).

Bus taikoma nauja pažeidimų įvertinimo sistema. Kai plotuose nustatomi žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (pievų šienavimo, pūdymo išlaikymo ir kt. reikalavimai) neatitikimai, paramos negalima gauti tik už dalį, kuri neatitinka reikalavimų, o ne už visą plotą, kaip buvo anksčiau. Tokiu būdu suvienodinama ES plotų kontrolės sistema, kuri atitinka „geltonosios kortelės“ (ES reglamente numatyta atnaujinta paramos kontrolės sistema) pritaikymą reikalavimams įgyvendinti.

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai

Pakeitimų žemės ūkio veik­los vykdymo kriterijų įgyvendinime, įskaitant pievų priežiūros tvarką, nėra numatyta. Tačiau pūdymo plotams nustatomas privalomas išlaikymo laikotarpis (nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d.) – tuo laiku juose negalės būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba.

Išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimai

Esminių pokyčių nėra, tik papildomai numatyta, jog tais atvejais, kai kelių juridinių asmenų, siekiančių pasinaudoti šia parama, valdyme dalyvauja tas pats fizinis asmuo, visos paraiškos, susijusios su juo, įvertinamos, vadovaujantis anksčiau minėta metodika.

Žalinimo išmokos reikalavimai

Ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimo įgyvendinimo tvarkoje yra pa­sikeitimų: įsėliui gali būti naudojamos visos tiek baltyminės, tiek nebaltyminės žolės; posėlį, susidedantį iš ne mažiau kaip dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų, reikia pasėti ne vėliau kaip iki rugpjūčio vidurio, kad nuo rugsė­jo 1 d. iki spalio 15 d. būtų matomi jau sudygę pasėliai; kai deklaruojami azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje, po derliaus nuėmimo šiuos plotus galima ne tik apsėti iki lapkričio 1 d., bet ir palikti juos nesuartus ne trumpiau kaip iki gruodžio 15 d., o ražienos paviršių lengvai sukultivuoti; jeigu azotą kaupiančių augalų mišinių sudėtyje vyrauja (ne mažiau kaip 50 proc.) baltyminiai augalai, visi tokie mišiniai laikomi tinkamais.

Kinta ir EASV reikalavimo užskaitai naudojamų kraštovaizdžio elementų (miškelių, tvenkinių ir kūdrų, palaukių bei griovių) deklaravimo tvarka. Galima deklaruoti ir didesnius elementus nei iki šiol numatyta deklaravimo taisyklių nuostatose. Sudaryta galimybė deklaruoti ir du greta esančius skirtingus kraštovaizdžio elementus: ne tik įsiterpusius (visiškai apsuptus) pareiškėjo deklaruotoje ariamoje žemėje, bet ir tuos, kurie be privalomo ribojimosi tik su vieno pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme, ribojasi ir su paramai netinkamais plotais (išskyrus deklaruotus kodu NEP) arba to paties pareiškėjo valdomais dek­laruotais daugiamečių pievų ir/arba daugiamečių sodinių plotais. Pareiškėjų naudai patikslinta ir kita su šių elementų deklaravimu susijusi tvarka.

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Pasirinkta įgyvendinti tris naujas susietosios paramos schemas. Tai – parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės; už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Komisija dar gali teikti pastabas dėl šių naujų schemų suderinamumo su ES reg­lamento nuostatomis (t. y., ar nauji remtini sektoriai tik­rai patiria ekonominių sunkumų), tačiau visi reikalavimai šioms schemoms įgyvendinti jau yra numatyti deklaravimo taisyklių nuostatose.

Pakeitimų yra ir nuostatose, įgyvendinant paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte. Visas kontrolės funkcijas, įskaitant gamybinės veik­los pradžią žyminčių sėjos ar daigų sodinimo aktų surašymą, vykdo NMA. Pareiškėjai, siekiantys pasinaudoti šia parama, taip pat bus tikrinami dėl galimų įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patikslinta pareiškėjų atsiskaitymo NMA dokumentų pateikimo tvarka.

Paraiškos teikimo ir administravimo tvarka

Keičiama paraiškų regist­ravimo tvarka. Siekiant sumažinti administravimo naštą tiek pareiškėjams, tiek seniūnijų bei konsultavimo biurų darbuotojams, atsisakoma popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo bei teikimo tvarkos, pakeičiant ją bendru paraiškų teikimo registru, t. y. atitinkamu žurnalu (deklaravimo taisyklių 7 priedas). Tokia pat nauja tvarka taikoma ir keičiant paraiškos duomenis. Pareiškėjams, kurie jas teiks savarankiškai, paramos paraiškų informacinėje sistemoje (PPIS) patvirtinus duomenis, ji laikoma pateikta, ir papildomai jokių registravimo dokumentų NMA teikti nereikia.

Pareiškėjams numatyta galimybė dar paraiškos teikimo metu PPIS sistemoje išankstinių kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribų aprašymų modulyje elektroniniu būdu nurodyti bei aprašyti išanks­tinius KŽS ribų pakeitimus arba PPIS kraštovaizdžių elementų žymėjimo modulyje elektroniniu būdu nurodyti ir aprašyti potencialius kraštovaizdžio elementus.

Numatyta, kad, esant mažesniam kaip 0,3 ha persidengiančiam plotui, parama už jį nėra mokama nė vienam pareiškėjui (t. y. tokių plotų persidengimai turėtų būti sprendžiami pačių pareiškėjų). Taip užtikrinamas efektyvesnis bei taupesnis paramos administravimo procesas.

Pareiškėjams keliamas bend­rasis reikalavimas – plotus dek­laruoti dar atsakingiau. Todėl visos ginčytinos situa­cijos, kai būtina įsitikinti dėl pareiškėjo valdymo teisių į deklaruojamus plotus bei juose vykdomos žemės ūkio veik­los, sprendžiamos teigiamai tik įsitikinus, jog pa­reiškėjas turi valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos, bet ne kitais pagrindais), o deklaruojamų plo­tų dirbimą gali įrodyti žemės ūkio produkcijos realizavimo ar ki­tais dokumentais (išskyrus seniūnijos išduodamas pažymas).

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų ribų elektroninio įbraižymo tvarka

Pareiškėjams ir toliau priei­namas potencialus daugia­me­­čių pievų žemėlapis, kuriame vaiz­duojamos pievos, deklaruotos ketverius paskutiniuo­sius metus. Tikimasi, kad tai padės pareiškėjams geriau įvertinti bei kontroliuoti pievų (iki 5 m.) virtimą daugiametėmis.

Paramos paraiška

Pareiškėjai, teikiantys paraišką, privalo pareikšti sutikimą, jog NMA, siekdama patikrinti duomenis, turi teisę gauti būtiną informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų institucijų apie pareiškėjo ūkinę veiklą.

Siekiant gauti susietąją paramą pagal dvi iš trijų naujųjų schemų (parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai run­keliai), privalu užpildyti atitinkamas duomenų lenteles, pateikiant tinkamumo paramai gauti reikalavimus atitinkančius duomenis. Šių lentelių pildymo tvarka numatyta deklaravimo taisyklių 2 priede.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius

Atnaujintas ir žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų klasifikatorius, t. y. pakeisti kai kurie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodai bei papildyta naujais. Kad būtų aiškiau, kaip tarpusavyje suderinamos skirtingos paramos schemos ar atskiri jų elementai, atnaujinta Paramos suderinamumo matrica.

Kiti deklaravimo taisyklių priedai

Atnaujinus „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų regist­racijos žurnalo“ formą, siekiama suteikti pareiškėjams galimybę pildyti vieną žurnalą, skirtą pievų priežiūros darbams registruoti. Anksčiau ats­kirus žurnalus reikėjo pildyti pareiškėjams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už plotus bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014-2020 m. programos prie­mones „Ag­ra­rinė aplinko­sauga ir klima­tas“ bei „Su „Na­tura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva su­sijusios išmokos“. Nuo 2017 m. visų su pievų priežiūra susijusių įsipareigojimų įgyvendinimas pagal jau minėtas paramos priemones žymimas viename žurnale.

Į naująsias taisykles įtraukti ir du nauji priedai (7 ir 8), kurie yra būtini atnaujintai paraiškų registravimo tvarkai užtikrinti, atsisakant popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo bei teikimo tvarkos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Visame pasaulyje išplitusi jaunimo savanoriška veikla pagaliau prasiskynė kelius ir Lietuvoje. Šilalė – bene pirmoji savivaldybė, užsimojusi suteikti jauniems žmo­nėms galimybę užsidirbti papildomų balų, stojant į aukš­­tąsias mokyklas.

Ir patirtis, ir nauda

Savanoriškos veiklos modelio aprašą rajono politikai patvirtino praėjusių metų lapkričio mėnesį. Jame numatyta, kad dalyvauti savanoriškoje veikloje gali 14-29 metų jaunuoliai, Šilalės rajone deklaravę gyvenamąją vietą bei pasirašę trišalę bendradarbiavimo sutartį su juos priimančia organizacija bei savanorišką veik­lą koordinuojančia savivaldybės administracija.

Sutartį su Jaunimo reikalų departamentu Šilalės savivaldybė pasirašė dar rugpjūtį, nusprendusi, jog mūsų krašto jaunimui reikia sudaryti sąlygas už savanorystę gauti papildomų stojamųjų balų. Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi jau ateinančiais metais geriausiai bendrojo lavinimo mokyklas baigusiems jaunuoliams už dalyvavimą ne trumpesnėje nei 3 mėnesių nacionalinėje ar tarptautinėje savanoriškoje veikloje stojantiesiems į aukštąsias mokyklas skirti 0,25 papildomo balo. Atrodo, nedaug, bet kartais tai gali būti lemiamu rodikliu. Be to, savanorystė suteikia galimybę jauniems žmonėms išbandyti save bei įgyti atitinkamos patirties.

Šilalės savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Danguo­lė Jakštienė sako, kad savano­riška veikla mūsų rajone jau tu­ri susiformavusias tradicijas. Nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. lapkričio įvairiose organizacijose savanoriavo net 180 jaunuolių. Jiems buvo pasiūlyta įdomių veiklų Kultūros cent­re, Socialinių paslaugų na­muose, Šilalės ligoninėje, Vi­­suomeninių jaunimo organizacijų sąjungoje „Apskritasis sta­las“, viešojoje įstaigoje „Et­no­klubas“. Priimdamos savanorius, šios organizacijos vadovavosi anksčiau galiojusia Savanoriškos veiklos Šila­lės sa­­vivaldybėje tvarka.

Savivaldybė kompensuos išlaidas

Lapkričio 24 d. patvirtintas Šilalės savivaldybės savanoriškos veiklos modelio aprašas numato, kad sava­norius gali priimti tik pelno nesiekiančios ir Jaunimo reikalų departamento akredituotos or­ganizacijos. Pasak D. Jakš­tie­nės, savivaldybė kol kas ži­no tik tris tokias organizacijas. Tai Socialinių pas­laugų namai, Kultūros cent­ras bei Ko­ordinacinis cent­ras „Gilė“.

Savivaldybės tarybos patvir­tintas savanoriškos veik­los mo­delio aprašas numato, kad iš rajono biudžeto jaunuoliai gaus kelionės išlaidų kompensacijas, tad įsitraukti į savanorystę gali ne tik miesto, bet ir kaimo mokyklų mokiniai. Kelionės išlaidų kompensaciją numatyta mokėti važinėjantiems savanoriauti ne toliau kaip 30 kilometrų į vieną pusę, o apskaičiuojama ji bus Šilalės sa­vivaldybės tarybos patvirtintais vietinio susisiekimo marš­rutų tarifais - 0,10 ct/km.

Savanoriška veikla užsi­imančiam jaunimui savivaldy­bė galėtų kompensuoti ir daugiau išlaidų, bet kol kas tai nenumatyta. Politikai nerimavo, jog jaunimo užsiėmimai bus vienkartiniai, o biudžetas, mokėdamas jiems už keliones, patirs nuostolių. Tačiau savivaldybės administracijos di­rek­torius Raimundas Vai­tie­kus garantavo, kad per elekt­roninę sistemą išrašomi specialūs pažymėjimai bus suteikti tik tiems savanoriams, kurie užsiims ne trumpesne nei 3 mėnesių veikla ir per savaitę pagal patvirtintą grafiką jai skirs ne mažiau kaip 10 valandų.

Pirmieji Lietuvoje

Lapkričio pabaigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavęs Jaunimo reikalų departamento prie So­­cialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Vy­dū­nas Trapinskas pasidžiaugė, jog mūsų rajono jaunimas turės pranašumą prieš kitų šalies vietovių moksleivius, nes jau 2018-aisiais, stojant mokytis į aukštąsias mokyk­las, savanoriams bus pridėti papildomi 0,25 balo.

Pasak V. Trapinsko, iki šiol tokį projektą įgyvendino tik Jaunimo reikalų departamen­tas, kvietęs niekur nesimokančius bei nedirbančius ša­lies jaunuolius dalyvauti jau­nimo savanoriškoje tarnybo­je. Iki šiol papildomą stoja­mąjį balą galėjo gauti tik prog­ramos „Erasmus +“ dalyviai.

„Siekiame, kad kiekviena sa­vivaldybė pasitvirtintų jaunimo savanoriškos tarnybos modelį. Iš paskos Šilalei žengia Vilniaus savivaldybė. Jūsų modelis unikalus tuo, jog suteiks galimybę visiems jauniems žmonėms prisidėti prie savanorystės. Tai ne tik svarbus žingsnis į kokybišką laisvalaikio užimtumą, bet ir galimybė laimėti konkurencinę kovą su kitomis savivaldybėmis, nes savanorystė, suteikianti papildomų balų, stojant mokytis, užtikrina jaunimui išskirtines sąlygas“, - pažymėjo departamento direktorius.

V. Trapinskas tikisi, kad Ši­lalėje savanorių gerokai padaugės. Be to, Jaunimo reikalų departamentas įsipareigojo rengti mokymus, teikti ekspertinę pagalbą juos priimančioms organizacijoms.

Daiva BARTKIENĖ

Jaunieji savanoriai iš „Apskritojo stalo“ visuomeninės organizacijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3)

Prisimenu savo pirmąją pažintį su kvepiančiu tualetiniu muilu. Vytogaloje, pagiryje, vadinamoje Gatvelėje, gyveno mano senelis našlys Jonas Stanevičius. Po karo jis buvo priglaudęs vokietuką Jurgį Marinfeldą. Šis su savo mama ir mažu broliuku iš subombarduoto Karaliaučiaus pasitraukė į Lietuvą. Kelionėje broliukas mirė, netrukus - ir mama. Likęs vienas, Jurgis atklydo į Vytogalą, užsuko pas senelį, kuris šiek tiek mokėjo vokiškai. Taip kurį laiką ten ir liko.

Kartą mamos palieptas atnešiau seneliui maisto. Nei jo, nei Jurgio kambaryje nebuvo. Viduje jautėsi man nepažįstamas labai malonus kvapas. Ant palangės pamačiau gražią dėžutę, o joje gulėjo, kaip man atrodė, didelis gelsvas kvepiantis saldainis. Kilo begalinis noras jo paragauti. Nuo pačio kampelio bandžiau atsikąsti, ir mano dantys įsmigo į muilą, kurį buvo atsinešęs Jurgis.

Žinoma, tada aš niekam nesigyriau šitaip apsigavęs. Tačiau to tariamo saldainio kvapą turbūt atskirčiau iš visų. Ir dabar, senatvėje, užuodus bet kokį muilo kvapą, atmintyje iškyla pirmoji pažintis su tua­letiniu muilu.

* * *

Prisimenu 1944-ųjų rugsėjo pirmąją, pirmą dieną Vytogalos pradinėje mokykloje. Rytą tėtukas į mano terbelę įdėjo nušiurusį, be viršelių vadovėlį „Aušrelė“, pusę pieštuko, keletą iš kažkokios kanceliarinės knygos susiūtų lapų. Su seserimi ir broliu išėjau į mokyklą. Pradinėje mokėsi daug vaikų. Į pirmą skyrių susirinko penkios mergaitės ir šeši berniukai. Visi buvome basi, berniukai - grubiai apkirptais plaukais, trumpomis kelnytėmis. Mūsų mokytojai buvo Albinas Grybas ir Albina Grybienė.

1948 m. visi vienuolika baigėme Vytogalos pradinę mokyklą.

* * *

Apie rusų kareivius ryškes­nių prisiminimų neužsiliko. Pirmieji kareiviai pra­ėjo, pravažiavo nakčia, ant ratų ir batų išnešdami visą pelkę vandens ir purvo. Praslinkus frontui, dažnai užklysdavo ka­reivių nedideliais būreliais. Jie nebūdavo agresyvūs. Prašydavo pavalgyti, išgerti. Tėtukas gerai kalbėjo rusiškai, vaišindavo savo sodo obuoliais. Užklydę kareiviai bend­raudavo su rusų Surikovų šeimyna, kurią vokiečiai buvo atvežę iš Velikije Luki.

* * *

Daug agresyvesni buvo stribai. Užėję ieškodavo banditų po spintas, palėpėse. Taip dingdavo dešros, lašiniai, bran­gesni daiktai.

Pirmoji pažintis su stribais buvo kamaroje, kur su broliu miegojome. Ant palangės stovėjo keli stiklainiai su sviestu. Auštant brolis pamatė, jog kažkas per išdaužtą stiklą ranka siekia stiklainio. Norėdamas pabaidyti, riktelėjo. Ranka dingo, o pro langą pasirodė Upynos stribų vado Juozo Sabučio veidas. „Žiūrėjau, ar nemiegate“, - pasakė.

* * *

Mūsų kaimynas Antanas Sugintas buvo partizanas, tačiau mano atmintyje liko tik kaip kaimynas. Turėjo 40 hektarų ūkį. Visą laiką artimai draugavo su tėtuku, aptardavo ūkio reikalus, dalindavosi patirti­mi. Atsinešęs plaukų kirpimo mašinėlę, visus apkirpdavo. Kartu atsivesdavo mano bend­raamžį sūnų Liudviką, kurį mes vadindavome Liūtuku.

Vieną 1945-ųjų vasaros pavakarę pas mus užėjęs A. Sugintas paprašė vandens nusiprausti. Troboje, ant lovos, pasidėjo žiūronus, brauningą, o pats vir­tuvėje prausėsi. Mano brolis Antanas pro žiūronus žvalgėsi per langą. Aš tuo metu pa­ėmiau brauningą. Jis buvo sunkus. Paspaudžiau gaiduką ir - šūvis į sieną. Persigandau, ginklas iškrito iš rankų. Mamutė įbėgusi šluot­ražiu pradėjo šukuoti man blauzdas. O Sugintas šaukė: „Ko rušioji, ko rušioji“. Mamutė ėmė barti Sugintą, kad ne vietoje pasidėjo gink­­lą.

Kitą dieną išsilupau iš sienos susiplojusią kulką.

* * *

Tikrasis susitikimas su partizanais vyko vėliau. Didelis jų būrys pas mus užėjo naktį. Susėdo ant suolų, ant lovų, kuriose mes gulėjome. Ant vieno partizano automato buožės buvo išpiešta Gedimino pilis, vytis, trispalvė, užrašas „Vasario 16“ . Nors partizanai lankėsi dar daug kartų, bet ryškiausiai atminty įstrigo valstybės ženklais pažymėta automato buožė. Daugiau aš jos nemačiau.

Jau po Atgimimo Kristina Jokubauskienė pasakojo, jog tai buvo jos brolio partizano Vytauto Dautaro-Žaibo gink­las. Kai jis žuvo, automatą paėmę rusai sakę, kad jį reikia padėti į muziejų.

* * *

Buvo vasara. Prieš pietus pro mūsų sodybą, tiesiai per vasarojų, prabėgo keli vyrai šaukdami: „Gaisras! Dega!“ Tada ir mes pamatėme dūmų bokštą netolimo kaimyno Florijono Mikulskio kieme - pleškėjo vasarinė virtuvė ir daržinė. Visi puolėme ten. Atbėgę pamatėme, kad ugnis jau įsisukusi į daržinės stogą. Žmonės, išsirikiavę į eilę, iš kūdros per rankas perdavinėjo kibirus su vandeniu. Apie dešimt vyrų, sukibę į busoką (apie 10 metrų ilgio eglinė kartis su geležiniu kabliu gale), plėšė degančius daržinės kazilus ir tempė tolyn, kur juos užgesindavo vandeniu.

Vasarinė virtuvė ir daržinė sudegė, o tvartą pavyko išsaugoti. Žmonės dar ilgai būriavosi, aptarinėdami gaisro priežastis bei pasekmes. Vakare, paprašyti šeimininko, atėjo keli kaimynai pabudėti prie gaisravietės, ar dar kur neįsidegs ugnis.

Tai buvo pirmas mano matytas gaisras, svarbus man dar ir dėl to, jog pats pagal išgales padėjau jį gesinti.

Klemensas LOVČIKAS

AUTORIAUS nuotr.

(Bus daugiau)

Nuo šių metų įsigaliojo nauja ortopedijos techninių priemonių (OTP) kompensavimo tvarka, pagal kurią bus kompensuojamos ne tik individualiai pagamintos, bet ir serijinės gamybos priemonės. Taip pat keičiasi klausos aparatų bei akių protezų kompensavimo tvarka.

Anksčiau galiojusi tvarka sveikatos apsaugos minist­ro įsakymu buvo pakeista, siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą bei aprūpinti daugiau žmonių jiems reikiamomis priemonėmis, pavyzdžiui, įtvarais. Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa (VLK) jau pasirašo sutartis su gamintojais, kurių, planuojama, bus daugiau nei 20. Šios įmonės aprūpins žmones reikiamomis ortopedijos priemonėmis bei klausos aparatais.

„Žmogui, kuriam skauda ir reikia pagalbos, yra labai svarbu, jog ji būtų suteikta kuo greičiau. Individualiai pagaminti ortopedijos priemones užtrunka ilgai, tuo tarpu serijinės gamybos bus galima pritaikyti iš karto“, – sako VLK direktoriaus pavaduotoja Ne­rin­ga Bernotienė.

Jos teigimu, serijiniu būdu gaminamoms ortopedinėms priemonėms yra nustatytos žemesnės bazinės kainos, pagal kurias kompensuojamos jų išlaidos, nei gaminamoms pagal užsakymą. Tai reiškia, jog bus galima sumažinti laukimo eiles toms priemonėms gauti. Taip pat sumokant mažiau už paprastus įtvarus, kurie iki šiol valstybei kainuodavo labai brangiai, atsiras galimybė pradėti kompensuoti naujus, modernesnius.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, nuo šių metų keičiasi ir klau­sos aparatų bei akių prote­zų kompensavimo tvarka. To­dėl pacientams nebe­reikės laukti eilė­se, kad gautų jiems reikiamas priemones.

„Iki šiol klausos apa­ratai buvo perkami centralizuotai. Tai reiškia, jog žmogus gydymo įstaigoje turėjo stoti į eilę ir laukti, kol jam bus išduotas klausos aparatas. Nuo šiol, gydytojui nustačius, kad žmogui jis yra reikalingas, bus galima jį gauti sutartį su ligonių kasomis sudariusioje įmonėje. Be to, gydytojas, atsižvelgdamas į kurtumo laips­nį, nurodys, kokios grupės aparato reikia: vaikams iš viso yra keturios, o suaugusiesiems – penkios klausos aparatų grupės“, – teigia N. Bernotienė.

Anot VLK atstovės, gydytojas privalo suteikti pacientui visą reikiamą informaciją, kokios įmonės gali išduoti klausos aparatą. Tai sužinoti galima ir ligonių kasų interneto svetainėje.

Iš viso 2017 m. OTP kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fonde yra numatyta 13,3 mln. eurų, iš jų 725 tūkst. Eur - klausos aparatams. Ligonių kasos apmokės bazinę aparatų kainą, o pacientas, norėdamas įsigyti brangesnį, turės primokėti kainų skirtumą.

Alina ŽILINAITĖ

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

VLK nuotr.

Praėjusių metų pabaigoje „Šilalės artojuje“ VšĮ Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vida Macevičienė pristatė rajono gyventojams šios gydymo įstai­gos teikiamas paslaugas, tarp kurių – ir gydytojų odon­tologų. Tačiau po šios publikacijos redakcija su­laukė pasipiktinusios pensinio amžiaus moters laiš­ko, kuria­me ji rašė, kad jai lankantis Kvėdarnos ambulatorijoje, kone už viską reikia mokėti. Į redakciją užsukęs Antanas Petrauskas iš Degliškės kaimo taip pat teigė jau daugiau nei trejus metus laukiantis dantų protezavimo. Deja, anot vyriškio, jam leista suprasti, jog ilgai laukęs dar palauk...

Pensininkai jaučiasi pamiršti

„Šilalės artojuje“ buvo rašyta, kad gydytojų odontologų pas­laugos nemokamai tei­kia­mos gydymo įstaigoje prisirašiusiems asmenims, draustiems privalomuoju svei­katos draudimu. Bet kodėl pamiršti pensininkai? Man reikia plombuoti dantis. Kvėdarnos ambulatorijoje ši paslauga yra mokama. Dan­ties išrovimas - taip pat. Ar pensininkams už viską reikia mokėti? Kodėl? No­rėčiau sužinoti, kur galėčiau šias paslaugas gauti pigiau?“ – teiravosi moteris.

Kvėdarnos ambulatorijai va­dovaujanti gydytoja Irena Ber­žanskienė teigė, jog stengiasi pacientams paaiškinti apie visas teikiamas paslaugas – mokamas ir nemokamas.

„Dantų protezavimui pensininkas gali gauti 397 eurų kompensaciją, tačiau reikia laukti eilėje. Visos kitos odon­tologų paslaugos jiems – mokamos, ir taip yra visuose pirminės sveikatos priežiūros centruose. Tik vaikams iki 18 metų bei socialiai remtiniems asmenims visos paslaugos yra nemokamos. O pensininkas nė­ra socialiai remtinas.

Ši moteris galėtų užsukti į ambulatoriją, ir apie paslau­gas bei jų kainas tikrai paaiškinsime. Galiu patikinti, kad danties rovimas pas mus yra kur kas pigesnis nei privačiame kabinete – kainuoja kiek daugiau nei vienas euras, o jei procedūra dėl kokių nors priežasčių sudėtingesnė, tuomet gali tekti sumokėti ir tris. Plombavimo kaina priklauso nuo plombos rūšies bei dydžio“, – tvirtino gydytoja I. Ber­žanskienė.

Pirmenybė teikiama vaikams

A. Petrauskas taip pat piktinosi netobula sveikatos apsaugos sistema. Nors pensi­nio amžiaus asmenys kom­pen­suo­jamas dantų prote­zavimo paslaugas gali gauti kas treji metai, tačiau vyriškis skaičiuoja, kad eilėje šįkart teks laukti ilgiau.

„Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos dar 2014-ųjų sausio 15 d. gavau laišką, patvirtinantį, jog nuo 2013-ųjų gruodžio 31-osios esu įtrauktas į asmenų, gyvenančių Šila­lės rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašą, kurie laukia dantų protezavimo. Eilėje bu­vau 2276-uoju numeriu. Pra­ėjus trejiems metams, jau ga­­lėčiau gauti kompensaciją protezavimui. Tačiau man pranešė, jog teks laukti dar metus, nes Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje nėra pinigų. Pasiūlė susiprotezuoti dantis už savo pinigus, o kai lėšų atsiras, man juos grąžins“, - teigė pensininkas.

A. Petrauską tokia tvarka nustebino: dantų protezavimo eilėje jis laukia jau trečią kartą, bet iki šiol su tokiais nesklandumais susidurti neteko. Tiesa, vyro tvirtinimu, paskutinį kartą įstatytas protezas jam tarnavo vos pustrečių metų...

Klai­pė­dos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfri­das Bumblys, telefonu trumpai pa­­­aiškinęs, jog Šilalės ra­jone nemaža protezavimui skir­tų lėšų dalis išnaudojama vai­kams, išsamesniam atsaky­mui paprašė klausimus pateikti raštu.

Atsakydama į juos, Klaipė­dos teritorinės ligonių kasos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Salvinija Andriuškienė patikino, jog iš tiesų pernai daugiau nei pusė gavusiųjų protezavimo paslaugų kompensacijas yra vaikai.

„2016-aisiais Šilalės rajone dantys suprotezuoti 133 suaugusiems asmenims ir 93 vaikams. Tam buvo skirti 97624 eurai. Šiuo metu jū­sų rajone dantų protezavimo eilėje laukia 1213 asmenų. Vadovaujantis dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš pri­valomojo svei­katos draudimo fondo biudžeto tvarkos ap­rašu, vaikams dantų protezavimo pas­laugos yra teikiamos be eilės. O jei paciento netenkina pagamintų protezų kokybė, jis gali kreip­tis į Odontologų rūmus, Svei­ka­tos apsaugos ministerijos žalos nustatymo komisiją“, – paaiškino S. And­riuškienė.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai informavo, jog pirmiausia pacientas ar jo atstovas dėl žalos atlyginimo turi raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje jam padaryta žala, vadovą. Šis atsakymą privalo pateikti per 5 dienas. Jei gautas atsakymas netenkina, galima kreip­tis į Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisiją, prie pareiškimo bū­tinai pridedant sveikatos prie­žiūros įstaigos vadovo atsakymą.

Deja, tokios sudėtingos pro­ce­dūros pensininkams yra neįveikiama kliūtis, tad ir iš­sireikalauti žalos atlyginimą vilties nelieka.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.