Žalios žolės atmintis

Žalios žolės atmintis

Mįslinga metaforos prigimtis, bet jautresnis skaitytojas kartu su autoriumi neturėtų nustebti, kai būtent ši raiškos forma pasitelkiama itin sudėtingiems ir jautriems praei­ties nutikimams priminti. Kitaip nebegalima. Neiškalbėta skriauda ir moraliniai kompromisai, kurie nori nenori bus įtraukti į sovietų okupacijos išgyvenimo ir prisitaiky­mo kainą, mū­sų, lietuvių, pernelyg ilgai buvo palikti aki­vaiz­džių niek­šy­bių, rusų kolaborantų bei jų palikuonių kar­jerų, turto ir besi­puikuojančio…
Derkintų kaimo maro kapeliai

Derkintai. Brandus kupetinis kaimas

(Tęsinys. Pradžia. Nr. 71, 77, 80) Jeigu yra bent kiek tinkama žmogaus veiklai teritorija, ten atsiranda ir žmonių, t. y. formuoja­si socialiniai vienetai – vien­sėdžiai, kaimai, mies­teliai ar didesni administraciniai centrai. Iš nuotrupų apie tai, kaip plėtojosi teri­torijos, kuri kažkada buvo Pagraudės, vėliau – Pajūrio, o nuo 1920 m. Šilalės valsčius (nuo 1950 m. rajonas) apgyvendinimas, galima atkurti Derkintų kaimo…
Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.

Derkintai. Svarbesnieji raidos aspektai

(Tęsinys. Pradžia Nr. 71, 77) Maždaug 1943-iųjų vasa­rą, pajutus,­ kad vokiečių pra­dėtas karas nebus sėk­mingas ir galima greitai sulaukti grįžtančio fronto, kai­mo rytinės dalies der­kin­tiš­kiai Uošpjaunyje (kalvoje ša­lia Lankų pelkės) išsikasė T raidės pavidalo slėptuvę, kurioje kaimo vaikai mėgdavo palandžioti ir karui pasibaigus (maždaug iki 1949 m.). Kaimynas Kazys Jakas pasa­kojo, kaip žmonės slėpėsi apkase grįžtant sovietų armijai­ 1944 m.…
Viduramžius siekianti Estijos dūminių pirčių tradicija buvo įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą

Estų ir suomių pirtys

Visada buvau įsitikinusi, kad lietuvių meilė pirčiai yra unikalus fenomenas. Keliaudama pasakodavau, kad mūsų vakarėliai neapsieina be pirties. Aiškindavau, kas yra ta lietuviškoji pirtis: „Tai vieta, panaši į pokylių salę: viena­me kambaryje galima bendrauti susėdus prie stalo, kitame dažniausiai šokama, o antrame aukšte yra kambariai su lovomis. Dar yra pirtis, o kieme iškastas prūdelis“. Ste­bėdavosi užsieniečiai draugai, nelabai suprasdami, kas…
Šilališkę į pasaulį išvedė noras žinoti daugiau

Šilališkę į pasaulį išvedė noras žinoti daugiau

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją 1992 m. baigusi Daiva Daukantaitė jau 26 metai gyvena Švedijoje, dirba prestižiniame Lundo universitete. Į pasaulį ją išvedė žinių troškimas ir siekis gilintis į tai, kas visada traukė – psichologija. Docentė įsitikinusi, kad nei pinigų stoka, nei kitokie ekonominiai bei asmeniniai sunkumai negali tapti trukdžiu siekti tikslo, jei iš tiesų yra didelis noras pasaulį matyti plačiau…
Sąjūdis atgaivino pasididžiavimą ir išlaisvino dvasią

Sąjūdis atgaivino pasididžiavimą ir išlaisvino dvasią

Šiemet Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, o taip pat ir Šila­lės iniciatyvinė grupė mini 35-metį. Būtent 1988-ųjų spalio 8 d. Šilalėje pirmąkart viešai suplazdėjo Lietuvos laisvės sim­bolis – Trispalvė, o žvarbią rudens dieną į mitingą prie bu­vu­sių kultūros namų susirinkusi didžiulė minia šilališkių kone keturias valandas klausėsi laisvo žodžio. Tokį pat vėjuotą ir lietingą praėjusį sekmadienį buvę sąjūdiečiai, jų šeimų nariai, pilietiški…
Penkiasdešimt metų kartu – paties gyvenimo sudėlioti taškai

Penkiasdešimt metų kartu – paties gyvenimo sudėlioti taškai

Kanados rašytojas Robin Sharma yra pasakęs, kad laikas byra iš mūsų delnų tarsi smėlis ir jo nesulaikysi. Tačiau tie, kurie laiką leidžia išmintingai,­ gyvena turtingą, produktyvų, laimingą gyvenimą. Šis pastebėjimas tinka ir Auksinių vestuvių jubiliejų švenčiantiems Onutei bei Stasiui Šimkevičiams iš Dirkintų. Koks tas stebuklingas variklis, užvedantis po­zityvumui, pusę amžiaus diena dienon atiduodant save tam, kas brangiausia ir vertingiausia –…
K. Stasino palikuonys su Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonu kun. E. Petkevičiumi prie pašventinto kapo

Giminės medis suvešės

Šeimos ar giminės stiprybė, kaip ir medžio, slypi šaknyse. Žinoma tiesa: nunyksta medis, kai jis ne­prižiūrimas, nepalaistomas ir ne­puo­selėjama jo aplinka. Taip yra ir su šeimos bei Giminės medžiu, ku­rio paieškose dalyvauja tie, kuriems nesvetima artimų žmonių gy­­­venimo istorija, jų likimas, praei­tis bei ateitis. Jie suvokia stiprios šei­mos ir giminės reikšmę kaip tautos išlikimo sąlygą, kaip valsty­bingumo garantą. Ne veltui…
Jono Nepomuko koplyčia

Derkintai. Svarbesnieji raidos aspektai

(Tęsinys. Pradžia Nr. 71) Remdamasis 1933 m. Derkintų kaimo suskirstymo į vienkiemius schema ir 1948 m. sovietinės armijos kariniu bei Nemuno kolūkio, kuriam pri­klau­sė ir Derkintai, 1985 m. žemėlapiais, parengiau Derkintų kaimo schemą. Zobėlija – priemiestinis kaimas Visus vietovių pavadinimus schemoje užrašiau taip, kaip jie buvo tariami derkintiškių. Niekada nebuvo aiškios ribos tarp Derkintų ir Zobėlijos (beje, oficialiai rašoma Zobelija,…
Gyvenimą puošia gėlės ir netikėtumai

Gyvenimą puošia gėlės ir netikėtumai

Pačiame Rūtelių kaimo centre, nuo tvenkinio, atsiveria vaizdas į mar­gaspalvių žiedų lauką. Bene de­šimtmetį krikštatėvių sodyboje šei­mininkaujanti klaipėdietė Lai­mu­tė Sakalauskienė čia kuria Gėlių ūkį („Gėliūkis“) – vietą, kur siela at­ran­da ramybę, o širdį užplūsta gy­venimo džiaugsmas. Į gimtuosius kraštus Laimutę sugrąžino paprastos, didelių iššūkių nekeliančios kasdienybės ilgesys. Daug metų dideliam Klaipėdos prekybos cent­rui vadovavusiai ir netgi viso regiono par­duotuvių tinklo…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą