Atstatyta partizanų žeminė

Praėjusį šeštadienį Volmerinės miške pašventintas pa­minklas, kryžius partizanams ir atstatyta jų žeminė. Iškil­mėse dalyvavo partizanų artimieji, šauliai, politiniai kaliniai bei tremtiniai, tie, kurie neabejingi mūsų šalies istorijai.

Žeminės atidarymo iškilmės prasidėjo Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasi­dėjimo bažnyčioje, kur buvo au­kojamos šv. Mišios už laisvės gynėjus. Po to dalyviai susirinko Volmerinės miške, vietoje, kur pagal archeologinius tyrimus nustatyta, jog čia anksčiau buvo partizanų žeminė. 1953 m. šioje vietoje žuvo trys Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvonijos Geležinio Vilko būrio partizanai – Juozas Vaičiulis-Šarka, Stasys Grikšas-Strazdas ir Jonas Pivoris-Putinas.

Kvėdarnos bažnyčios klebonui kun. Edgarui Petkevičiui pašventinus paminklą, kryžių ir partizanų žeminę, nuaidėjo šū­viai, kurie pagerbė mirusius už laisvę.

Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės filialo pirmininkės pavaduotojo Antano Ra­šinsko, 2019 m. šalia partizanų žeminės buvo pastatytas kryžius ir paminklinė lenta, tačiau pačios žeminės atstatymas užtruko. 

Partizanų žeminės atstatymo iniciatorius verslininkas Kęstutis Tarvydas sako, kad partizanai S. Grikšas ir J. Vaičiulis buvo jo giminaičiai.

„Informaciją pradėjau rinkti dar sovietmečiu, kai grįžau iš armijos. Mano mama, kuri buvo partizanų ryšininkė, papasakojo, kas vyko anksčiau, tuomet ėmiau domėtis jos istorija: kaip gyveno Sibire, kaip buvo kankinama“, – sako K. Tarvydas.

Prie žeminės atkūrimo prisidėjusio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atstovė Aldona Jakavonienė sakė, kad nuo 1995 m. profesionalių menininkų sukurtais paminklais, at­minimo ženklais bei lentomis istoriškai pagrįstose vietose įam­žinami svarbiausi 1944–1953 m. istorijos įvykiai.

Atstatytos partizanų žeminės šventinimo ceremonijoje dalyvavęs Vytautas Vaitiekus, prieš daugelį metų gyvai matęs šią vietą, pažinojęs žuvusius bend­ražygius, pasakojo, jog partizanai nuo ankstyvo ryto iki vakaro priešinosi enkavėdistams. Pirmas žuvo J. Pivoris-Putinas, vėliau – S. Grikšas-Strazdas. O būrio vadas J. Vai­čiulis-Šarka, išgirdęs, kad bus suimtas gyvas, nušovė operaciją koordinuojantį enkavėdistą ir nusišovė pats. Po atakos bunkeris buvo susprogdintas. 

Partizanų žeminei atstatyti teko gauti daug leidimų iš valstybės įstaigų. Be to, reikėjo medienos, technikos, žmonių, kurie padėtų statybose.

„Prie bendro tikslo prisidėjo daug žmonių. Tapome šeima, kuri siekia vieno tikslo. Neskaičiuoju savo pinigų, nes tai dalykas, kurio negalima neįamžinti“, – mano K. Tarvydas. 

Renginyje dalyvavęs Seimo na­rys Jonas Gudauskas teigė, kad Ukrainoje vykstančio karo kontekste labai svarbu nepamiršti savo istorijos: „Tai yra ne tik puiki galimybė dar geriau pažinti Šilalės kraštą, bet ir daugiau sužinoti apie mūsų istoriją. Ačiū, kad rūpinatės jos įamžinimu bei palikimu ateities kartoms“.

Renginyje taip pat dalyvavo vicemerė Jolanta Skrodenienė, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila ir kiti svečiai.

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.