„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Karinis dalinys rajone – naujos galimybės gyventojams

Plk. ltn. T. Naudužas Plk. ltn. T. Naudužas

Pajūryje dislokuoto brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas plk. ltn. Tomas Naudužas pareigas eina kiek mažiau nei pusmetį – nuo liepos 1-osios. Per tą laiką karininkas spėjo su­sipažinti su bataliono veikla ir jo plėtros galimybėmis, bet apgailestauja, jog dėl pasaulį kaustančios pandemijos negali glaudžiau bendradarbiauti su vietos bendruomene. Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai, su plk. ltn. T. Naudužu kalbamės apie pirmąjį jo darbo pusmetį Šilalės rajone, kario profesiją ir apie išskirtinę kariuomenės sritį artileriją.

Dabartinis M. Pečiulionio bataliono vadas, kitaip nei pirmasis vadas Vadimas Jeriominas, gyventi į Šilalę nepersikėlė.

„Karininko karjera išties reikalauja didelio šeimos supratimo ir palaikymo. Dažnai tenka vykti į įvairias komandiruotes bei mokymus, todėl būna, kuomet namuose išties esu retas svečias. Kaip ir kiekvienas karys, esu dėkingas savo žmonai ir vaikams, kurie kant­riai laukia manęs grįžtančio. Gyvename Kaune, tad į Pajūrį tenka važinėti. Žmona Astra turi internetinę parduotuvę, dukra Jorė ir sūnus Jonas – mokiniai“, – pristato šeimą T. Nau­dužas.

Karininkas atvirauja, jog dau­giau iš artimųjų niekas su kariuomene nėra susiję, šią sritį pasirinko tik jis.

„Esu gimęs Šiaulių rajone ir save laikau žemaičiu. Sesuo Asta dirba mokytoja, o tėvai ma­no siekį mokytis karybos palaikė. Pasirinkti kario profesi­ją paskatino draugai, kurie jau tarnavo kariuomenėje. Dar mo­kantis mokykloje, teko lankytis kariniuose daliniuose, stebint iš šalies karių tarnybą, gink­lus, uniformą, atsirado noras ir pačiam tai išbandyti. Nors iš draugų pasakojimų žinojau, kad pradžia būna sunki, tačiau supratus, kaip veikia sistema, tarnyba kariuomenėje gali būti labai patraukli“, – pasirinkimą tarnauti Lietuvos kariuomenėje prisimena karininkas. 

Kovo 2 d. 42-ąjį gimtadienį mi­nėsiantis T. Naudužas 2001 m. baigė generolo Jono Že­maičio Lietuvos karo akademiją, po metų – bazinio artilerijos mokymo bei saugos karininko kursus Danijoje. 2007 m. T. Nau­­dužas Lietuvos karo akademijoje baigė vadų ir jaunesnių­jų štabo karininkų kursą, o 2011 m. – Baltijos oro aviacijos tarpininko kursą Danijoje.

„Esu baigęs artilerijos kapitonų kursus Oklahomos valstijoje, JAV, vėliau – operacinio lygmens kursą Baltijos gynybos koledže Estijoje. Po ilgų atidėliojimų šiais metais pavyko apsiginti ir magistro laipsnį“, – vardija bataliono vadas.

T. Naudužui jau teko paragauti ir duonos tarptautinėje misijoje – 2010 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ba­taliono sudėtyje jis dalyvavo mi­sijoje Afganistane.

Paklaustas, kodėl pasirinko artileriją, karininkas apie savo mėgstamą sritį gali kalbėti labai daug, pasakoti išsamiai, aiškiai bei suprantamai net su kariuomene nieko bend­ro neturinčiam žmogui.

„Besibaigiant studijoms Lie­tuvos karo akademijoje, buvo pristatytas naujas kariuomenės projektas – artilerijos bataliono formavimas (tuo metu Lietuvos kariuomenėje nebuvo nė vieno artilerijos bataliono, dabar yra du). Naujai formuojamam daliniui labai trūko personalo, todėl be manęs tęsti tarnybą naujai formuojamame batalione pareiškė norą daugiau nei 20 karininkų. Įgyti bazinių artileristų žinių buvome išsiųsti į Daniją. Galima sakyti, kad danai ir tapo Lietuvos kariuomenės artilerijos krikštatėviais. Dar ir dabar yra naudojama kai kuri įranga bei haubicos, įgytos iš Danijos kariuomenės.

Grįžę iš Danijos, ėmėmės per­sonalo parengimo bei batalio­no formavimo. Šiais me­tais mū­sų „kūdikis“ – generolo Ro­­mual­do Giedraičio artilerijos batalionas – jau skaičiuoja 20-uosius metus. Per šį laikotarpį batalio­nas buvo pergink­luotas savaeigėmis PzH2000 haubicomis. Jos pakeitė artilerijos bataliono kovinę galią iš esmės, nes jų taktinės ir techninės charakteristikos lenkia daugumos kitų šalių kariuomenių naudojamą techniką – šio ginklo šūvio nuotolis su įprasta amunicija siekia net 40 kilometrų“, – pasakoja artilerijos bataliono vadas.  

Įkūrus Žemaitijos motorizuo­tąją pėstininkų brigadą, atsirado poreikis kariuomenėje turėti dar vieną artilerijos batalioną, kuris remtų Žemaitijos brigados batalionus. Taip buvo pradėtas formuoti M. Pe­čiu­lio­nio artilerijos batalionas Pa­jū­ryje. 

Vadas džiaugiasi karių pas­tangomis. Pasak jo, rudenį vykusiose pratybose „Grifono kir­tis 2020“ jie įrodė, kad užduotis geba atlikti profesionaliai ir visapusiškai pateisinti jiems ke­liamus lūkesčius.

Karininkas pas­tebi, jog arti­le­ri­jos pajėgumai Lie­­tuvos kariuomenėje didinami neatsitiktinai.

„Stebint karinius konfliktus (Uk­­rai­noje, tarp Aze­r­bai­džano ir Ar­mė­nijos), ryškėja viena tendencija – didžiausi nuostoliai priešininkui būna padaromi būtent artilerijos sistemų poveikiu. O žmogui, kuris nesusijęs su karyba, kas yra artilerija, paaiškinu trimis žodžiais: „šaudom per kalniuką“, – šypsosi bataliono vadas.

Plk. ltn. T. Nau­dužas aiškina, kad artilerinės gink­lų sistemos pasižymi dideliu šūvio nuotoliu bei gebėjimu vienu metu efektyviai apšaudyti didelį priešo užimtos vietovės plotą. Tačiau, kad būtų pasiektas norimas efektas, nepriekaištingai turi veikti visos šios sistemos dalys. Todėl karininkas pabrėžia, koks svar­­bus karyboje yra kiekvienas ka­rys. O netinkama ginklo prie­žiūra šūvio metu gali lemti per didelį slėgį vamzdyje, dėl kurio galėtų įvykti sprogimas.

„Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių klaidos artileristams yra tiesiog neleistinos, todėl iš karių reikalauju nepriekaištingo savo srities išmanymo“, – neslepia reiklumo bataliono vadas. 

Pagal tradicijas, karius, kurie naudoja didelius parako kiekius, nuo atsitiktinių sprogimų saugo šv. Barbora. Savo glo­bėjos dieną artilerijos batalionai iškilmingai pamini kiek­vienais metais gruodžio 4-ąją.

„Pajūrio gyventojai domisi bataliono veikla, tačiau gaila, jog dėl pandemijos bendrų renginių sumažėjo. Pagal galimybes stengiamės kuo dau­giau įsilieti į bend­ruomenės veiklą, rengi­nius. Džiau­giuo­­­si, jog pajūriškiai yra labai drau­giški ir daly­kiš­ki, sprendžiant iškilusius iššū­kius“, – apie karių bei civilių bendradarbia­vimą kalba ba­ta­lio­no vadas.

Tačiau laiko asmeniniam lais­valaikiui kari­nin­­kas teigia ran­dantis vis ma­žiau. O geriausiai atsipalai­duo­ja gamtoje, su meškere ran­ko­je.

„Didžiausias mano pomėgis – žvejyba. Gaila, kad dar neturė­jau laiko išbandyti vietinių vandens telkinių. Bet tikiuosi, jog tai pavyks. Žvejyba leidžia nurimti, susikaupti ir atsipalaiduoti. O gamtoje, ko gero, gimsta geriausios idėjos“, – neslepia karininkas.

Netrukus Pajūrio artilerijos batalionas sulauks naujos šauk­­tinių laidos. Ar, einant laikui, kariai keičiasi?

„Ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, ir profesinės karo tarnybos kariai tarnauja bendram tikslui. Jei nebūtų privalomosios tarnybos karių, batalionai nebūtų užpildyti ir negalėtų tinkamai vykdyti savo užduočių. Vertinant ir lyginant nuolatinės tarnybos karius, su kuriais teko tarnauti prieš 15 metų, ir dabartinius, pastarieji išsiskiria motyvacija ir teigiamu požiūriu į tarnybą. Dabar jaunuoliai į tai žiūri kaip į savo pareigos atlikimą ir, aišku, kaip į savotišką nuotykį. Maloniai stebina ir tai, jog dalis jaunuolių atvyksta tarnauti savo noru iš užsienio, įgiję aukštąjį išsilavinimą, turintys savo verslą“, – sako brigados generolo M. Pe­čiulionio artilerijos bataliono vadas. 

Plk. ltn. T. Naudužas džiaugiasi, kad dauguma paskutinės laidos karių buvo iš šio regiono. Pasibaigus šauktinio tarnybai, dalis jaunuolių pareiškė norą likti profesinėje karo tarnyboje. 

„Jaunam ir besikuriančiam batalionui svarbu ir naudinga, kai tarnybą pasirenka šiame regione gyvenantys kariai. Batalionui persikėlus iš lai­kinos dislokacijos vietos Rad­vi­liškyje, dalis profesinės tarnybos karių ieško tarnybos vietos arčiau namų ir anksčiau ar vėliau išeina iš bataliono, o jų vietas galėtų užimti kariai, gyvenantys Šilalės rajone. Be to, pareiškus norą tarnauti savo noru, kariams yra suteikiama privilegijų – didesnės piniginės išmokos, galimybė pasirinkti tarnybos vietą arčiau namų ar norimoje srityje“, – savanoriškos tarnybos privilegijas vardija karininkas. 

Paklaustas, ką kariuomenė duoda jaunam žmogui, bata­lio­no vadas atsako, jog labai daug:

„Visų pirma, jaunuolis tampa atsakingesnis, fiziškai sustip­rėja, pajunta, ką reiškia išgyventi esant įvairioms nepalankioms sąlygoms bei aplinky­bėms, išmoksta dirbti komandoje. Be to, tai yra puiki proga tiems, kurie dar nežino, kokia veikla užsiimti baigus mokyk­lą. Manau, devynių mėnesių tarnyba padeda geriau pažinti save ir apsispręsti, kuriuo keliu pasukti vėliau“. 

Plk. ltn. T. Nau­dužas primena, jog dėl to, kad Pa­jū­ryje veikia karinis batalionas, kad jis plečiasi, vietos gyven­to­jams nėra priežasčių nerimauti.

„Visos pratybos vyksta poligonuose, stengiamės kuo mažiau trikdyti vi­suomenės gyvenimą. Mano vertinimu, laikui bėgant, Pajūryje ir Ši­lalės rajone ka­riai kurs šeimas, aktyviai įsilies į bendruomenės gyvenimą, o tai padės pa­gyvinti ekonomiką bei kultūrinę veiklą. Manau, pajūriškiai jau spėjo tai pajusti ir į batalioną žvelgia ne kaip į trikdį, o kaip į naują galimybę“, – viliasi vadas.

Neseniai Krašto apsaugos mi­nisterija pranešė, kad jau yra baigtos procedūros ir atrinkti karinio miestelio vystytojai – UAB „Salvinta“. Sutarties pasirašymas planuojamas gruodžio pabaigoje. Įgyvendinant projektą, iki 2023 m. turėtų būti sukurta nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono vienetams Ši­la­lėje, Šiauliuose ir Vilniuje. Ka­riniuose miesteliuose bus pa­statytos kareivinės, štabas, val­gyklos, sporto bei laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės bei kiti objektai. Bendras numatomas pastatų plotas Pajūryje – apie 24 tūkst. kv. m. Valstybės turtiniai įsipareigojimai siekia apie 164 mln. Eur. Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 m. laikotarpiui, iki 2035 m.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

T. NAUDUŽO asmeminio archyvo nuotr.